-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Gruodžio 15 d. Susisiekimo ministerijoje buvo apdovanoti geriausi studentų baigiamieji darbai transporto tematika. Tarp geriausiųjų pirmosios studijų pakopos diplominių darbų – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolvento pasiūlytas požeminės traukinių stoties interjeras, pritaikytas „Rail Baltica“ projektui, Panevėžio apskrities stočiai. Įkvėpimo projektui absolventas sėmėsi iš Neapolio, Londono ir Čengdu metro stočių interjerų.
Vienas iš geriausių pirmosios studijų pakopos baigiamųjų darbų Susisiekimo ministerijos skelbtame transporto tematikos konkurse – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) absolvento Luko Bičiūno sukurtas požeminės geležinkelio stoties interjeras Panevėžio apskrities stočiai, pritaikytas dar plėtojamam „Rail Baltica“ projektui. Studentas dalinasi, jog baigiamojo darbo tematikos pasirinkimą nulėmė tai, jog jau seniai domisi įvairaus tipo transportu: aviacija, geležinkelių inžinerija, laivyba, išskirtiniais projektais.
„Nors Vilniuje metro projekto idėja gyvuoja jau seniai, tokį projektą įgyvendinti būtų labai sudėtingai. Todėl mano pirminę požeminės traukinių stoties Vilniuje projekto idėją teko koreguoti ir jam surasti tinkamesnę vietą. Tuomet prisiminiau, jog šiuo metu yra įgyvendinamas Lietuvai aktualus geležinkelių infrastruktūros projektas „Rail Baltica“. Kadangi šis projektas yra dar statybų eigoje ir konkrečių šio projekto rėmų nėra nustatyta, man tai pasirodė kaip puiki galimybė išbandyti save, sukurti konceptualų projektą, nevaržyti savo minčių ir sugebėjimų“, – pasakoja VTDK absolventas Lukas Bičiūnas.
Ieškodamas architektūrinių idėjų projektui studentas domėjosi užsienyje esančiomis metro stotimis: „Man įspūdingiausios stotys pasirodė Toledo metro stotis Neapolyje, Vestminsterio metro stotis Londone ir Čengdu metro stotis.“ Baigiamajame darbe studentas siekė ne tik sukurti Lietuvoje analogų neturintį projektą, bet ir atliepti aktualias Lietuvoje kylančias problemas, tokias kaip saugumas, naudingo ploto švaistymas, vieną paskirtį atliekantys banalaus tipo architektūros ir dizaino sprendimai.
Luko Bičiūno vizualizacijos
Studentas siekė, jog požeminė traukinių stotis Panevėžio apskrityje atliktų kelias funkcijas vienu metu. Stotis veiktų ir kaip visą parą veikianti požeminė perėja, užtikrinanti pėsčiųjų saugumą, taip pat projekte numatytos komercinei veiklai skirtos zonos.
„Projekto architektūrą pasirinkau linijinio tipo, plačių koridorių, kurie yra pritaikyti valdyti žmonių srautus, o interjerą pasirinkau iš šviesių apdailos medžiagų, kurios užtikrintų sterilumą, higieną, atsparumą įvairiems poveikiams, o pats medžiagiškumas ir spalvų pasirinkimas būtų priimtinas įvairaus tipo ir amžiaus keleiviams“, – dalinasi Lukas Bičiūnas bei priduria, jog pasirinktas interjero stilius yra futuritinis, pasitelkiant naujausias technologijas, skaitmeninimą, interaktyvumą ir pritaikymą, jog sprendimai būtų išmanūs, naujoviški, modernūs ir priimtini ne tik jaunimui, bet ir senjorams bei specialių poreikių keleiviams. Taip pat vieta požeminei stočiai buvo pasirinkta ne atsitiktinai – buvo įvertintas susisiekimas iš miesto į šią kiek užmiestyje esančią stotį.
Absolventas pasakoja, jog skyrė daug laiko ir papildomai domėjosi ne tik apie išskirtines apdailos medžiagas, civilinę inžineriją, architektūrą, bet ir transporto ir kelių inžineriją. „Buvo nesmagu matyti kaip kursiokai jau daro techninius brėžinius, o aš dar detalizuoju paparasčiausias smulkmenas ir mazgus, kurie galėjo kainuoti gerą pažymį. Tačiau mane tai motyvavo pasistengti dar labiau“, – šypsosi Lukas.
Kalbėdamas apie projekto metu kilusius iššūkius studentas pažymi: „Pagrindinis iššūkis buvo funkcinis išplanavimas, kadangi reikėjo suprojektuoti daug skirtingų zonų, užtikrinti traukinių stoties, požeminės perėjos, komercinių veiklų suderinamumą, jog nesikirstų srautai ir jie būtų suvaldyti. Taip pat vienu iš iššūkių tapo pastato inžinerija ir pati architektūra, kadangi ne kiekvieną dieną tenka projektuoti tokio tipo patalpas po žeme virš kurių judą 20,000 tonų sveriantys traukiniai, kurie nuolat kelia vibracijas ir daro poveikį viso pastato architektūrai.“
Paklaustas, ar absolventas tikėjosi, jog jo darbas bus nominuotas, kaip vienas geriausių, dalinasi, jog tokių lūkesčių neturėjo, tačiau pasiekimas labai nudžiugino: „Šio projekto metu tiesiog džiaugiausi akimirka, jog turiu galimybę dalyvauti ir pasidalinti savo mintimis bei idėjomis, išreikšti save per meno prizmę. Labai tikiuosi, jog mano idėjos pasitarnaus ir bent dalis mano projekto galės tapti realybe“.
Luko baigiamojo darbo vadovas, VTDK dėstytojas, Jaroslav Daveiko, džiaugiasi studento pasiekimu ir pabrėžia, jog visi laurai turi būti skiriami jam: „Tikrai ne su kiekvienu studentu galima pasiekti tokį rezultatą. Lukas jau buvo dirbęs geležinkelių sektoriuje ir turėjo supratimą apie šią sferą, jos kontekstą ir poreikius, o diplominio darbo metu itin nuodugniai viską išnagrinėjo. Net aš, kaip dėstytojas, nežinau ir neišmanau šios temos taip, kaip išmano studentas!“
