Tiesa, centras išpuoselėtas, bet įvažiavimai į miestą atrodo apgailėtinai: apžėlę šaligatviai, apsilaupę reklaminiai stendai, aptrupėję riboženkliai, o kelios bevystančios gėlės tik dar labiau sustiprina merdinčio didmiesčio įvaizdį. Deja, Savivaldybės atstovai didelių permainų nežada.
Sakoma, sutinka pagal rūbą, išlydi pagal protą. Ši liaudies išmintis puikiai tinka apibūdinti ir Panevėžio miesto veidą.
Kad ir kaip būtų viliojami turistai ar investuotojai, pirmasis įspūdis itin slogus ar net atgrasus. Tik privažiavus miesto prieigas užplūsta jausmas, kad laikas čia sustojęs. Net nedideli kaimeliai pravažiuojančiuosius pasitinka spalvingų gėlių kompozicijomis, o Panevėžys, pretenduojantis į didmiesčio statusą, – aptrupėjusio betono riboženkliais.
Miežiškių kultūros centro meno vadovės Jurgos Švagždienės teigimu, nors miesto prieigos niekada nežibėdavo, tačiau pastaraisiais metais jos atrodo itin nykiai. Kartu su vyru itin mėgstanti keliauti moteris pastebi, kad net mažesni aplinkiniai miesteliai gerokai pasitempė ir visus įvažiuojančius turistus ar šiaip keliautojus pasitinka itin svetingai.
Svetingumo įspūdį kuria ne tik gėlių žiedai, bet ir elementari tvarka: nušienautos pakelės, akių nebado šiukšlės ir piktžolės. Tačiau apie gimtąjį Panevėžį to pasakyti negalinti.
„Neseniai grįžome iš Latvijos, kur net mažesni už Panevėžį miesteliai skęsta gėlių žieduose. Net nuotaika kitokia, kai visur išpuoselėta. Tačiau tik įvažiavus į Panevėžį pirmas įspūdis, kad gyvename didžiuliame skurde, miestas visiškai neprižiūrimas. Vos keli skurdūs augalėliai – tik grožio imitavimas, jau tada geriau jų visai nebūtų“, – mano J. Švagždienė.
„Sekundės“ pašnekovei susidaro įspūdis, kad Panevėžio valdžiai ir atsakingoms tarnyboms, kurios turi prižiūrėti miestą, net nerūpi, kad toliau nuo centro esančios teritorijos skęsta piktžolių ir šiukšlių jūroje. Net miesto centrinėje dalyje, kurios nematyti nuo Laisvės aikštės prieigų, kiečiai siekia kone metrą. Paprastai kaip argumentas pateikiama, kad trūksta lėšų, tačiau išsišluoti kiemą nereikia nei pinigų, nei sugebėjimų, tik noro.
„Vietinės valdžios pareiga pasirūpinti elementaria miesto tvarka, bet negali būti taip, kad centre viskas išpuoselėta iki smulkmenų, o pakraščiuose – dilgėlynai. Nenorime pasirodyti prastesni, tačiau turime pripažinti, kad net iki Rokiškio, Pasvalio ir kitų mažesnių miestelių mums dar labai toli, jau nekalbant apie kurortinius. Toks jausmas, kad tuoj visi iš čia emigruos, tad nebeverta ir stengtis. Visiškas abejingumas, todėl ir atrodome kaip gili provincija, merdintis miestas“, – valdžios abejingumu stebėjosi J. Švagždienė.
Tačiau Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas Arvydo Šato nuomone, įvažiavimai į miestą tikrai nėra apleisti. Nors minimaliai, tačiau nuolat tvarkomi ir prižiūrimi. O tai, kad šaligatviai apžėlę žole, – natūralus procesas, nes paprastai tais šaligatviais niekas nevaikšto.
„Žolę pjauname, yra ir gėlių pasodinta, nors gal jų reikėtų ir daugiau. Šaligatvius taip pat valome, tačiau paprastai užmiestyje jais vaikšto vos vienas kitas praeivis, tad natūralu, kad apželia žolėmis. Jeigu jie būtų naudojami pagal paskirtį, ir situacija būtų kitokia. Kita vertus, ne visur ir mes spėjame sužiūrėti, bet jeigu gauname skundų, visuomet reaguojame“, – teisinosi A. Šatas.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė teigė, kad šiemet naujas riboženklis turėtų atsirasti įvažiuojant į miestą nuo Šiaulių pusės.
Dar pavasarį buvo kilęs skandalas, kai Latvijos prekybos centrui buvo leista pastatyti savo reklaminį stendą, kuris užgožė net miesto riboženklį. Tad derinama, jog atsirastų naujas miesto ribą žymintis ženklas, tik jau kitoje vietoje. Mat nuo dabartinio riboženklio pastatymo dienos miesto ribos gerokai išsiplėtė ir jis nebėra tikslus.
„Planuose jau yra numatyta šiemet pastatyti naują riboženklį ties įvažiavimu į miestą nuo Šiaulių pusės, tik kitoje vietoje – ten, kur tikroji miesto riba. Tai bus kuklus projektas – atskiros šviečiančios raidės. Tik yra vienas niuansas – pinigai. Tad vieną tikrai pastatysime, bet kalbiname ir miesto verslininkus, kad šie prisidėtų prie antrojo tokio paties riboženklio įrengimo, nors jų vienodų reikėtų visuose įvažiavimuose į miestą. Kaip bebūtų, tai savotiškas miesto tapatybės ženklas, o kas dabar yra – vienareikšmiškai jau atgyvenę ir būtina pakeisti“, – „Sekundei“ aiškino vyriausioji miesto architektė.
Kol kas siekiamybė – pakeisti visus ne vieną dešimtį skaičiuojančius ir morališkai jau atgyvenusius miesto ribą žyminčius ženklus, nors būta ir idėjų ties keliais į miestą įrengti ir modernias automobilių stovėjimo aikšteles, kur būtų galima pailsėti keliaujant. Pagal projektą buvo numatyta įrengti poilsio vietas, apželdinti dekoratyviniais augalais. Tačiau toks projektas – ne Panevėžio kišenei.
„Skamba gražiai, bet finansiškai sunkiai įgyvendinama. Niekas nesuprastų, kam iš miesto biudžeto reikia skirti milžiniškas sumas tokioms aikštelėms, kai apstu kitų problemų. Tad likome prie kuklesnio varianto – įrengti naujus riboženklius, apšvietimą prie jų bei šiek tiek sutvarkyti prieigas, kad nebūtų purvo, duobių ir atrodytų tvarkingai“, – aiškino D. Gasiūnienė.
Kada tai bus pradėta įgyvendinti, atsakymo kol kas nėra. Pasak architektės, didžiausia miesto problema ne tik lėšų trūkumas, o tai, kad ištisus metus nieko nebuvo daroma. Tad prireiks ne vienų metų, kol Panevėžys kitų miestų kontekste atrodys bent ne prasčiau.
„Kai pradedi žiūrėti visus investicinius projektus ir kiek jų nepadaryta, pasidaro išties liūdna. Prireiks ne vienų metų kruopštaus darbo, kad būtų galima išspręsti daugelį įsisenėjusių miesto problemų. Prisipažinsiu atvirai, prieš ateidama dirbti net nesitikėjau, kad toks chaosas čia įkėlęs koją. Tokį moderniosios pramonės miestą, turintį kultūrinį geną, taip apleisti jau reikia sugebėjimų. Žinau, kad reikės daug laiko, kol driokstels rezultatas, bet jis tikrai bus“, – žadėjo D. Gasiūnienė.
Komentarai
Reikėtų savivaldybių klerkams pakelti uodegas nuo kėdžių ir nors kartą metuose pravažiuoti pro apleistas teritorijas,uždėti baudas nešienautų teritorijų savininkams,pareikalauti tvarkos iš „verslinykų“,pvz.važiuojant į Molainius baisu žiūrėti į automobilių remonto dirbtuves,kur gatvėje bet kaip suvarytos mašinos(jos aišku netgi ne privačioje teritorijoje),autobusų stotelėje sukrauti šiukšlių maišų kalnai.Pavažiavus į 2 Molainius-veikėjas remontuojantis namą puse gatvės,važiuojamoje dalyje užvertė žvyru,pastatė konteinerį ….. ir t.t
Apgailėtinai atrodo Velžio kelio dviratininkų takas miesto ribose (nuo senojo autoservizo iki miesto ribos). Tiksliau sakant, dviračių tako likučiai, neatnaujinti nuo tarybinių laikų. Už miesto ribos (jau Pan. rajono ribose) dviračių takas normalus. Gėda miestui prieš rajoną !!!
Dviračių takai aplink Panevėžį visur apgailėtinos būklės
Pritariu, takas į Berčiūnus labai krūmais apaugęs, asfaltas apneštas žemėmis.
Pilnai pritariu ,jau ne kartą,rašiau,kad liūdna darosi , grįžus iš gimtojo Rokiškio,na jau toks apšiuręs tas Panevėžys,nematau ir centro sutvarkymo,gal šiukšlių nėra,bet keli vazonėliai ant stulpų kabaliojantys miesto nepuošia,,,ranka pasiekiamas Radviliškis,,,gal palėktumėt pasižvalgyt po jų gėlynus?
Tai būtent, kad dabartinė miesto valdžia nieko nedavė, kapstosi po praeitos kadencijos padarytais darbais.
Praėjo 2.5 metų kadencijos sugebėjo tik vieną Skaistakalnio parko konkursą suorganizuoti ir tą su korupcijos prieskoniais. Visas jėgas meta utopininams projektams, o realybės nemato. Jei miestą pagyvins, tai tik ES URBAN lėšos, bet ne esantys savivaldybėje su nemokšišku administravimu.
Ši panevežio valdžia visiškai neveiksmi kaška pakeisti
Nusisnekat visai…… si kaip tik kazka daro, nei pries tai buves, ar dar koks Matuzas vagis, ar dar kokie tai buvo….
O kagi nuveike per tuos du su puse metus
Kiekvieną savaitę įvažiuojant į miestą tą patį pagalvoju, kad miestas neturi šeimininkų. Įvažiavimai baisūs, prie Staniūnų esanti aikštelė apaugus žolėmis, nuolat pilna šiukšlių. Miesto šaligatviai apžėlę ne todėl, kad nėra vaikštančių, o todėl, kad nebeįmanoma praeiti. Gerbiamas A. Šatas gal tegul pabando nuo Katkų g. einant Pievų gatve pasiekti Rožių gatvę. Misija neįmanoma. Nebent keliaus važiuojamąją dalimi. Miestas merdintis ir merdės toliau, nes nieks juo nesirūpina.
Kalbama apie žoles, šiukšles. Viskas teisingai, atrodo apgailėtinai. Tačiau dar liūdniau yra su miesto gatvėmis, o tiksliau su tuo, kas iš jų liko. Užsimerkus atrodo, kad važiuoji ne gatve, o geležinkelio pabėgiais. Žinoma, yra ir išimčių. Į 21 amžių persikeli, jei važiuoji T. Tilvyčio gatve, vedančia link labiau nusipelniusių geriau gyventi nuosavų namų rajono. Suprantama, tai tik sutapimas, bet vis viena nepalieka mintis, kad daromės panašūs į Afrikos miestus. Afrikos periferijos miestus.
Kazkaip reiktu investuoti i naujus saligatvius,kurie jau skaiciuoja sesta desimti-sovietiniu laiku palikimas,bet tas ,,palikimas,, jau baigiasi-viskas griuna,devisi….
jeigu pinigai,kurie skirti ES nebutu isvagiami,viskas butu kitaip….
Labai gėda, kad mūsų miestas taip apleistas. Nėra valdžioje reiklaus, principingo, ūkiško žmogaus – nėra patriotizmo. Atsėdi darbo valandas kabinete ir …- namo. Tikras ūkininkas nuolatos apžiūri savo ūkį, pareikalauja tvarkytis.
Prižėlę kiečių sulig žmogumi V. Kudirkos g., Durpyno g., Beržų g. 33A, Nemuno – Dainavos g. kampe ir t.t.
Be ryšio straipsnis, kaip ir problema
Kad pakalbėjo-nė į tvorą nė į mietą-matai „šaligatviais niekas nevaikšto todėl apžėlę“.Gerbiamasis pone,išlįsk iš savo kabineto ir pėstute praeik nuo Smėlynės gatvės iki „Litagros.“Pasidairyk Liepų al.,Nevėžio gt. Tokio apleisto miesto niekada nebuvo.Juk ta žolė naikina šaligatvius.Verkiat,kad nėra lėšų-todėl būtina prižiūrėti ,nes naujų šaligatvių jūs nepaklosit-nesugebat ūkiškai tvarkytis.Pasakykit,kiek baudų gavo privačių sklypų savininkai?Kodėl nepanaudojamos šios lėšos?Nežinau iš kur tų pinigų ima Rokiškis, Kėdainiai.Net mūsų rajono miesteliai sugeba susitvarkyti.Kai kas atsitinka-„tai sovietmečio palikimas“.Deja,tuo sovietmečiu miestas tikrai buvo tvarkingesnis.
Kad ši miesto valdžia yra neįgali net elementariai sutvarkyti miestą tai faktas ( kelkraščiai apaugę žolėmis, neiškirsti krūmynai ir t.t. ir t.t), tačiau ateities valdžioms vertėtu pavažiuoti iki Baltarusijos ir pasimokinti kaip turėtu būti rūpinamasi elementaria miesto švara-tvarka.
Labai reikėtų daugiau šiukšliadėžių.Jei eini gatve, kur važiuoja autobusai, tai stotelėse jų yra, o kitur nepakankamai.Pvz. einant paupiu Jakšto gatve ..
ivaziavus i Panevezi ar nuo Rygos,ar nuo Vilniaus , vaizdas perkelia i 1970 m. galetume pretenduoti ,kaip miestas turistams,kaip Lietuva atrode 1970m.
Tuoj tikrai grįšime į 1970m., prisistatę katilinių, gamyklų pačiame mieste. Apie jas niekas nebesistato, o gyventojai ieškodami ramybės statosi namus už miesto. Taip ir atsiranda mieste apleistos teritorijos. Trūksta savivaldybių klerkų miesto teritorijos statybos plano.
sprendimas paprastas: išdalinti žemės plotus daugiabučiams, kur kas nepašluota, nenupjauta, nesurinkta, neišasfaltuota ir įpareigoti juos sutvarkyti, ir bus tvarka. Juk daugiabučių gyventojai ne tik pasišluoja, sniegą nusikasa bei įvažas išsiasfaltuoja, žolę nusipjauna bei neverkia, kad takeliai apžėlė žole. O dar ir miesto bedarbius galima nemokamai įdarbinti vis nauda bus: žmogus ir gamtoje pabus ir ją pagražins. Cha, Cha…