Iš Panevėžio – į plačiuosius kino vandenis

Kino filmų aikšteles buvusi panevėžietė Iveta Šmidtaitė pažįsta kaip penkis savo rankų pirštus. Per filmavimus jas braižančios merginos entuziazmas nebestebina nieko. Net kai pasako, jog įprastus namus iškeitė į laivą, kuriame dabar gyvena ir plaukioja Londono upėmis bei kanalais.

Panevėžietė Iveta Šmidtaitė šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, Londone ir dirba tokiems kino filmų grandams, kaip „Netfllix“, „Sony“ ar BBC, kurių sąskaitoje ne vienas „Oskarą“ ar kitą prestižinį apdovanojimą pelnęs filmas. Iveta – kino aikštelių braižytoja. Kaip nubraižyti kino filmo aikštelės brėžinį, kuriuo vėliau televizijos ekranuose žavėtųsi daugelis, ji galėtų pasakoti valandų valandas. O ir aistros, verdančios tarp garsiausių kino žvaigždžių filmavimo aikštelėje išjungus kameras, Ivetai nesvetimos

„Vis dar labai džiaugiuosi galimybe nueiti į aikštelę per pačius filmavimus ir pamatyti dirbant garsiąją Nikolę Kidman ar Krisą Painą. Kaip ir visur, neišvengiama ir dramų, ir nuotykių“, – šypteli pašnekovė.

Iveta prisimena, kaip kuriant vieną filmą, pagrindinis aktorius užsigeidė į Jungtinę Karalystę iš Los Andželo atsigabenti savo mylimą šunį. Visi gyvūnai, norint juos įvežti į Jungtinę Karalystę, turi apie tris savaites praleisti karantine. Aktorius nesutiko laukti, todėl šuo pirmąja lėktuvo klase skrido į Paryžių, o iš ten buvo gabenamas automobiliu pas įnoringąjį šeimininką.

„Kai išgirdau šituos gandus, įsitikinau, koks vis dėlto paviršutiniškas kai kurių Holivudo žvaigždžių gyvenimas ir kiek daug jų užgaidų yra patenkinama“, – sako I. Šmidtaitė

Iveta šiuo metu, kaip ir visi, gyvena kalėdinėmis nuotaikomis. Darbai ir gyvenimo tempas po truputį aprimsta.

„Labai laukiu kitų metų apdovanojimų ir „Oskarų“ ceremonijos. Labai įdomu, kurie filmai laimės geriausio dizaino kategorijoje“, – prisipažįsta Iveta.

Lemtinga knyga

Kino pasaulis I. Šmidtaitę traukė visada. Tačiau tikina niekada nemaniusi, jog taps filmavimo aikštelių braižytoja. Iš Panevėžio ji patraukė į Škotiją, ten bestudijuodama architektūrą turėjo progą padirbėti architektūros firmoje. Iš karto supratusi, kad tai ne jai.

„Esu nenustygstanti vietoje. Nemėgstu visą dieną sėdėti prie kompiuterio ekrano, biuro darbo kultūra ir projektų trukmė man buvo nesuprantama. Grįžusi baigti paskutinių studijų metų universitete nusprendžiau susitelkti į filmų architektūrą “, – kelią link kino pramonės mena Iveta.

Perskaičiusi tarsi akis atvėrusią Juhani Pallasmaa knygą „The Architecture of Image: Existential space in Cinema“, panevėžietė suprato, kad ateitį nori sieti būtent su kinu. Knygoje analizuojami kultiniai kino režisierių, tokių kaip Stenlis Kubrikas ar Andrejus Tarkovskis, filmai ir aiškinama, kaip aikštelės dizainas prisidėjo prie jų emocijų ir atmosferos kūrimo. Visiems, besidomintiems kinu, I. Šmidtaitė labai rekomenduoja perskaityti šią knygą.

Pradėjusi dirbti kino industrijoje, Iveta filmus ėmė vertinti visai kitaip. Asmeninio albumo nuotr.

Ieškojo patirties

Dažnai girdime apie garsius kino režisierius, prodiuserius, aktorius, netgi grimuotojus, bet apie kino aikštelių braižytojo profesiją žinoma išties mažai. Ir pati Iveta prisipažįsta anksčiau nė nenutuokusi, kiek skirtingų vaidmenų kino filmų menų departamente gali būti.

Kino produkcija neįmanoma be kūrybos direktoriaus, dizainerio ir būtent menų skyriaus, kuris atsakingas už filmo dizainą ir artistiškąją pusę. Kai Iveta ieškojo darbo, gyvenimo aprašymą ir darbų pavyzdžius nešė ne pretenduodama į specifinę darbo vietą, o tiesiog norėdama įgauti bet kokios patirties filmavimo aikštelėje.

„Man pasisekė, kad tuo metu Škotijoje buvo pradedamas kurti naujas vaidybinis filmas „Ištremtasis karalius“ ir jiems trūko darbuotojų. Nors į komandą įsijungiau kaip braižytoja, išmokau daug kitų dalykų apie kino industriją ir pamažu suprantu, kaip filmai išvysta dienos šviesą“, – sako Iveta.

Iššūkis – istorinės dramos

Nubraižytų ir televizijos ekranus išvydusių aikštelių I. Šmidtaitė nė neskaičiuoja. Pasak jos, nustebtume sužinoję, kiek daug vienam filmui unikalių aikštelių sukuriama.

„Istorinėms dramoms, kurioms sunku rasti vis dar egzistuojančias to meto vietas ar interjerus, dekoracijos turi būti nubraižytos. Kuriant modernią dramą dažnai filmuojame viešuose pastatuose, parkuose ar net žmonių namuose, pakeistuose pagal dizainerio ir režisieriaus norus“, – pasakoja Iveta.

Bemaž trejus metus kino industrijoje besisukiojanti I. Šmidtaitė mano patirties šioje srityje turinti palyginti dar labai mažai. Labiausiai aikštelių braižytojai įsiminė darbas garsiojo „Sony“ kuriamame seriale „Svetimšalė“. Pasak merginos, serialo dizaineris Garis Stilas yra neįtikėtinai kūrybingas, nieko pro pirštus nepraleidžiantis viršininkas, todėl visos detalės buvo kruopščiai atrinktos, o rezultatai – įspūdingi.

„Garis teikė pirmenybę rankomis braižytiems brėžiniams, todėl mokiausi juos kurti prie didžiulės braižymo lentos, o tai man buvo iššūkis. Architektūroje viskas braižoma kompiuteriais, todėl teko iš naujo mokytis apie pieštukus, šerdies minkštumą ar braižymui skirto popieriaus savybes“, – prisimena Iveta.

Darbas be monotonijos

Nors ir kaip įmanydama bėgo nuo architektūrinio darbo, I. Šmidtaitė juokiasi, jog dabar jos kasdienybę sudaro daugelis valandų kompiuteriu braižant detales, aikšteles ar butaforiją. Dažnai tenka eiti pasikalbėti ir pasitarti su staliais, dažytojais ar tinkuotojais, nes daugelis detalių aikštelėje yra pagaminamos būtent iš tinko.

Pasak pašnekovės, kino industrijoje žmonės dirba ilgas valandas. Dažniausiai darbas pradedamas 8 valandą ryto, o baigiama tik 19 val vakare. Jai ir pačiai tenka ne kartą važiuoti į filmavimo vietą, matuoti pastatų sienas ar detales, nes turi tiksliai žinoti visus matmenis. Labai dažnai filmavimų tvarkaraštis keičiasi, todėl visa I. Šmidtaitės darbotvarkė vos per akimirką apsiverčia aukštyn kojomis. Tuomet tenka paskutinę minutę suorganizuoti naujas aikšteles, butaforiją, taigi nuobodžiu ir monotonišku merginos darbo tikrai nepavadinsi.

„Išdirbti penkiasdešimt valandų kiekvieną savaitę man yra tikras iššūkis. Vis dar laukiu įstatymų, kurie įvestų keturių dienų darbo savaitę“, – juokiasi braižytoja.

Filmavimo aikštelių braižytojos darbas visgi ją žavi kūrybine laisve, greitu darbo tempu ir, žinoma, galimybe mokytis iš patyrusių dizainerių.

„Kiekvienas projektas yra vis kitoks, todėl stengiuosi pasiimti viską iš kiekvienos suteiktos galimybės“, – sako I. Šmidtaitė.

Pagal Ivetos brėžinius sukurtos filmo aikštelės televizijos ekranuose žavi daugelį.

Mokosi iš geriausiųjų

Kad dirba su garsiausiomis kino korporacijomis, buvusi panevėžietė per daug nesureikšmina. Anot jos, BBC ar „Netflix“ kuria labai daug produkcijos, todėl yra begalė jose dirbančių žmonių.

„Tai lyg dirbti žinomo ženklo prekybos centre: jis žinomiausias ir didžiausias, bet juk ten dirba daugelis žmonių ir kasdienybė nėra nei įspūdinga, nei kerinti“, – susireikšminti nelinkusi gabi mergina.

Tiesa, neslepia, jog sužinojusi, kad turės galimybę dirbti su pačiais geriausiais, be galo džiaugėsi.

„Kai gavau patį pirmąjį darbo pasiūlymą ir sužinojau, kad filmas kuriamas kaip „Netflix“ produkcija, šokinėjau iš džiaugsmo, iškart skambinau mamai pranešti gerų žinių. Labai norėjau pamatyti, kas slypi už tų uždarų durų“, – prisimena I. Šmidtaitė.

Ypač jauną merginą žavėjo šansas prisiliesti prie tokių garsių ir kino industrijoje vertinamų dizainerių, kaip Donaldas Grehemas Bartas, Marija Djurkovič ar Džiud Far, darbo.

Anot Ivetos, „Netlix“ ar BBC yra didžiulės korporacijos, kurios samdo prodiuserius, o jie formuoja komandas. Prodiuseriai susitaria su dizaineriais ir režisieriais prisijungti prie projekto. Ir tik tada dizaineris renka savo komandą, į kurią pasikviečia ir pačią Ivetą.

I. Šmidtaitė sako, jog potencialius darbdavius stengiasi sužavėti savo charizma, laisvu bendravimu, humoro jausmu.

„Turbūt tas linijas braižau ne visai jau tokias ir kreivas“, – juokiasi braižytoja.

Menininkė iš prigimties

Kino pramonėje įsitvirtinusi I. Šmidtaitė neslepia, jog kiekvienas projektas jai yra naujas iššūkis ir niekada nežinanti, kas jos laukia. Anot Ivetos, nors ir kaip banaliai skambėtų, tačiau žmogui turi patikti tai, ką jis daro. Tik tada pavyks sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų ir juos įgyvendinti.

„Labai sunku išlikti pozityviu ir geru darbuotoju, jei kasdien atlieki nemėgstamas užduotis“, – šypteli Iveta.

I. Šmidtaitė nė neabejoja, jog architektūros studijos jai padėjo įsitvirtinti filmavimo aikštelėse. Po jų galėjo iš karto pretenduoti į aukštesnę poziciją filmų menų skyriuje.

Pradėjusi dirbti kino industrijoje, Iveta filmus ėmė vertinti visai kitaip. Pastebi daugybę detalių, į kurias anksčiau nė neatkreipdavo dėmesio.

„Neslėpsiu, tikrai malonu mano braižytas dekoracijas matyti ekrane. Džiaugiuosi turėjusi galimybę prie to prisidėti“, – šypteli Iveta.

Traukia menas

I. Šmidtaitę visada traukė menas. Spėja, jog kūrybiškumas galėjo būti užkoduotas genuose – merginos šeima išties artistiška. Dar besimokydama mokykloje Iveta lankė Muzikos mokyklą, mokėsi groti pianinu. Šiuo metu paniro į tapybą akrilu. Netgi surengė keletą parodų Škotijoje, Glazge, ir šiais metais dalyvavo meno rezidencijoje Pietų Prancūzijoje, kur vykdė savo meninį projektą. Dar besimokydama architektūros, savanoriavo Glazgo menų akademijoje ir ten išmoko spausti meno darbus ant tekstilės. Ši technika meniškos sielos Ivetą labai sužavėjo, nes leidžia šimtais būdų išgauti skirtingus rezultatus su įvairiomis medžiagomis.

Filmavimų tvarkaraštis dažnai keičiasi, todėl visa I. Šmidtaitės darbotvarkė vos per akimirką gali apsiversti aukštyn kojomis.

„Eksperimentavau ir galiausiai atspaudžiau savo tapybos darbus ant velveto, o tada iš jo pasiuvau maišelius. Mėgstu mokytis ir gauti naujų įgūdžių. Stengiuosi visiems projektams ir galimybėms sakyti „taip“, – kalba panevėžietė.

Sužavėjo škotai

Ne vienas jaunas žmogus ateitį sieja su svečia šalimi. Esą ten kur kas daugiau perspektyvų, gali lengviau būti pastebėtas. I. Šmidtaitė neslepia, jog ir pati Jungtinės Karalystės link patraukė ieškodama didesnių galimybių.

„Ten tikrai daugiau šansų dirbti kine. Yra daug studijų, tokių kaip „Pinewood“, „Shepperton“ ar „Warner Bros“, kuriuose visus metus filmuojami serialai ir filmai“, – aiškina pašnekovė.

Iš Panevėžio į Škotiją I. Šmidtaitė pasekė paskui savo artimą draugę, kuri pasirinko ten mokytis.

„Pati niekada neketinau svetur gyventi, – prisipažįsta. – Po mokyklos nepuoliau studijuoti, pasirinkau metus padirbėti ir tada nuspręsti, kuria kryptimi noriu eiti. Tačiau likau sužavėta škotų nuoširdumu, nuostabia gamta, geromis studijų programomis ir nusprendžiau pasilikti.“

Glazge I. Šmidtaitė išgyveno net septynerius su puse metų, bet, gavusi gerą darbo pasiūlymą, rugpjūtį persikėlė į spalvingąjį Londoną.

„Škotija nuostabi šalis. Esu labai laiminga turėjusi progą ten gyventi. Žmonės Škotijoje labai draugiški ir nuoširdūs. Glazge labai daug muzikos renginių, naktinis gyvenimas vienas aktyviausių Jungtinėje Karalystėje. Tačiau ten lyja beveik kiekvieną dieną, dažnai būna vėjuota. Tai buvo didžiausias minusas, nes labai mėgstu saulę“, – šypteli Iveta.

Įsikūrė laive

Iveta sako esanti geras ir dosnus žmogus. Labai mėgsta pati pasijuokti ir džiaugiasi kitų dalijamomis šypsenomis. Neslepia, jog yra kiek nepastovi, spontaniška, tad jos gyvenime planai labai greitai keičiasi. Tačiau būtent tas spontaniškumas merginą ir žavi.

„Mano draugai niekada nenustemba išgirdę kokią naujieną iš manęs. Kad ir tai, jog nusipirkau kaip įprastus namus įrengtą laivą, kuriame dabar gyvenu ir plaukioju Londono upėmis ir kanalais“, – juokiasi I. Šmidtaitė.