-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tuo metu Panevėžys sukosi savų įvykių verpete. 2018-ieji, metai prieš rinkimus, miestui kainavo brangiai. Nors jų pradžioje švęsdami valstybės šimtmetį panevėžiečiai sugebėjo susikibti rankomis, vėliau įsisuko į, regis, nesustojančią kaltinimų ir teisiųjų paieškų karuselę. Viena po kitos lėkė įstaigų vadovų galvos, aidėjo politiniai antausiai ir į skirtingas puses suko priešais tapę buvę bendražygiai, į Savivaldybės rūmus koją įkėlė Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai, panevėžiečiai netgi sugebėjo susipykti dėl šiųmetės, akiai neįprastų spalvų, eglės.
Vos prasidėję 2018-ieji pateikė staigmeną rajono gyventojams. Susikirtus rajono valdžios ir smulkiųjų vežėjų interesams, kaimo žmonės kuriam laikui liko atkirsti nuo miesto. Pavašuokių kryptimi keleivius vežusi įmonė, pasibaigus sutarčiai, nebesutiko ir toliau to daryti už tą pačią kainą, o rajono Savivaldybė nepasirūpino laiku surasti naujo vežėjo. Tąkart konfliktas baigėsi valdžiai ir vežėjams radus laikiną kompromisą, tačiau kelis dešimtmečius keleivių vežimo rinkoje Panevėžio rajone vyravęs štilis baigėsi. Savivaldybės paskelbtas konkursas keleiviams į kaimus vežti reiškė smulkiųjų vežėjų eros pabaigą. Juos išstūmė Savivaldybės užsakymą laimėjusios kitų miestų įmonės, sugebėjusios išpildyti sąlygą įsigyti apynaujus autobusus su juose sumontuotomis vaizdo kameromis, navigacijos sistema.
Ironiška, tačiau kontrolę turėjusios užtikrinti priemonės autobusuose nepagelbėjo. Vienos konkursą laimėjusios įmonės vairuotojas jau pačią pirmąją darbo dieną įkliuvo pareigūnams girtas prie vairo.
Paskutiniais metais prieš 2019 m. vyksiančius savivaldos ir tiesioginius mero rinkimus Panevėžio politikos padangę drebino audros, skrodžiamos žaibų.
Miesto merui Ryčiui Račkauskui teko net teisme ginti savo garbę įrodinėjant, kad Tarybos opozicijos mesti kaltinimai dėl jo sūnaus, be atlygio prisidėjusio prie Skaistakalnio ir Senvagės sutvarkymo projektų kūrimo, protegavimo – nepagrįsti. Nors opozicijos skundą išnagrinėjusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo merą supainiojus viešuosius ir privačius interesus, šioje istorijoje tašką padėjo teismas. Jis pripažino, jog etikos sargai suklydo, o R. Račkauskas yra teisus.
O vėliau merą užgriuvo dar sunkesnė našta.
Birželį R. Račkauskas pratęsė savotišką Panevėžio merų tradiciją ir tapo įtariamuoju korupcijos byloje. Tokį statusą yra turėję net trys pastarieji miesto vadovai – Vitas Matuzas, Vitalijus Satkevičius, Povilas Vadopolas. Tiesa, pastarojo byla teismo nepasiekė – P. Vadopolui įtarimai buvo panaikinti.
Įtarimai buvo pareikšti ir jo patarėjai. Jai spalį teismas leido grįžti į darbą, o
R. Račkauskas nuo birželio tebėra nušalintas nuo pareigų.
Pareigūnai skelbia atliekantys tyrimą dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų Savivaldybėje. Šiame tyrime kaip liudytojas apklaustas ir Seimo narys Povilas Urbšys. Krata atlikta Savivaldybėje, įtariamųjų namuose, taip pat ir asociacijos „Pilietinis judėjimas „Kartu“ patalpose.
Daugiausia aistrų, ginčų, pykčio ir visų kitų neigiamų emocijų Panevėžiui šįmet kainavo autobusų stoties projektas.
Sausį Savivaldybės taryba balsų dauguma pritarė, kad naują stotį miestui statytų privatus investuotojas „Baltishes Haus“. Mainais jam būtų atitekusi esama automobilių stovėjimo aikštelė šalia prekybos centro. Vėliau tokį sprendimą teko atšaukti. Birželį Apygardos prokuratūra įspėjo Savivaldybę nedaryti teisės aktų pažeidimų. Aikštelės, esančios valstybinėje žemėje, atidavimą į privačios įmonės rankas teisėsauga įvertino kaip perteklinį bei nurodė šią sąlygą iš sutarties išbraukti. Galiausiai atsisakyta idėjos Panevėžiui autobusų stotį pasistatyti privačių investuotojų lėšomis mainais jiems atiduodant automobilių aikštelę.
Dabartinė Savivaldybės vizija – esamos stoties vietoje įrengti parką, o vietoje dabar greta vešinčių alyvų pastatyti naują, modernų stoties pastatą. Visgi kol kas šis nevienareikšmiškai vertinamas projektas dėliojamas tik popieriuje, o tarp Savivaldybės ir paveldosaugininkų verda mūšis dėl miesto centrinės dalies.
2018-ieji buvo didelių Panevėžio ambicijų metai. Miestas, garsėjantis stipria pramone, užsibrėžė dar vieną tikslą – tapti vienu pažangiausių Šiaurės Rytų Europos regiono robotikos centrų.
Penkiolikos institucijų – verslo, švietimo, savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai sudėjo parašus po sutartimi bendradarbiauti Aukštaitijos sostinę paverčiant robotikos miestu.
Panevėžys kartu su Lietuva 2018-aisiais šventė prieš šimtą metų atkurtos valstybės gimtadienį. Jo išvakarėse Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtą papuošė laikrodis. Panevėžio laiką skaičiuojantis laikrodis iškilo lygiai toje pačioje vietoje, kaip ir jo pirmtakas prieš šimtą metų.
Valstybės šimtmetis Aukštaitijos sostinėje trumpam nutildė politines aistras ir suvienijo panevėžiečius.
Valstybės atkūrimo jubiliejaus proga individualūs namai, daugiabučiai, įstaigos pasipuošė tautiniais akcentais, panevėžiečiai rašė ilgiausią laišką Lietuvai, o išskirtinę dieną – Vasario 16-ąją – minia panevėžiečių susikibo į gyvą grandinę nuo pat Kristaus Karaliaus katedros iki Senvagės, apjuosdami svarbiausius Panevėžio miesto objektus: Laisvės, Nepriklausomybės aikštes ir kitas kultūrinio bei istorinio paveldo vietas. Aukštaitijos sostinė valstybės jubiliejų šventė iš širdies – tiek žmonių, kiek tądien susirinko į Andriaus Mamontovo koncertą, Panevėžio arena nematė net per Europos vyrų krepšinio čempionato varžybas.
Vasario 16-osios proga kelintos kartos panevėžietei medicinos šviesuolei, buvusiai gydytojai, aktyviai visuomenininkei Liudvikai Knizikevičienei Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordiną už aktyvią visuomeninę veiklą ir Lietuvos istorijos, Panevėžio medicinos istorijos sklaidą.
Šiais metais 82-ejų metų sukaktį šventusi L. Knizikevičienė ilgus gyvenimo metus atidavė medicinai. Kelis dešimtmečius ji vadovavo Panevėžio ligoninės Naujagimių skyriui, dirbo pediatre. Išėjusi į pensiją medikė neužsidarė tarp keturių namų sienų ir visa galva pasinėrė į visuomeninę veiklą. Dabar ji priklauso daugybei įvairių Panevėžio organizacijų – buvusi gydytoja yra Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus pirmininkė, prisijungė prie klubo „Tėviškė“, „Bitės namų“ asociacijos, Žiemgalos draugijos, Gydytojų sąjungos ir kitų.
2018-ieji Panevėžyje – remontų metai. Statybininkai įsikraustė į dešimtmečius remonto nemačiusias kultūros įstaigas.
Miesto Kraštotyros muziejus Vasario 16-osios gatvėje gerokai atsinaujinęs duris turėtų atverti jau kitų metų gruodžio 31-ąją.
Iš esmės pasikeis ir Dailės galerija Respublikos g. Po storu pilko tinko sluoksniu paslėptam, daugiau nei prieš šimtą metų statyto Panevėžio dailės galerijos pastato fasadui sugrąžinama autentiška išvaizda. Po rekonstrukcijos galerijos siena nuo Respublikos gatvės pusės iš dabartinės pilkos virs į raudoną mūrą – taip, kaip atrodė dar 1889-aisiais.
Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ darbininkų „patobulintas“ darbo metodas, kai duobės gatvėse lopomos kojomis, kainavo brangiau, nei patys išradėjai galėjo pagalvoti.
Internete pasklidus vaizdo įrašui, kaip kelininkų komanda duobę kelyje užtaiso trypdama kojomis, miesto vadovai pareiškė nebematantys galimybės bendrovei 12-a metų vadovavusiam Gintarui Petrauskui toliau eiti šias pareigas.
Pastaraisiais metais juodasis mėnulis stojo Respublikinės Panevėžio ligoninės padangėje.
Sveikatos apsaugos ministerija atleido iš pareigų teismų slenksčius minantį, korupcija kaltinamą Ivaną Dorošą. Visgi prasidėjusi naujo vadovo paieška baigėsi fiasko.
Nespėjusi paskirti jos pačios konkursą laimėjusio Arvydo Skorupsko į ligoninės direktoriaus pareigas, SAM kreipėsi į prokuratūrą dėl anksčiau jo padarytos 22 tūkst. eurų žalos valstybei. Į viešumą išlindo prieš šešetą metų Teritorinės ligonių kasos atlikto patikrinimo išvados. Iš jų matyti, kad A. Skorupskas, būdamas abdominalinės chirurgijos gydytoju, pacientams išrašinėjo siuntimus ortopedijos priemonėms įsigyti už valstybės lėšas, nors šie gydėsi dėl kitų ligų ir net ne pas jį. SAM motyvuoja, jog tokių veiksmų griebėsi paaiškėjus iki tol jai nežinomiems faktams ir nusprendė A. Skorupsko nepaskirti į direktoriaus pareigas.
Šiuo metu ligoninė turi tik laikinąjį vadovą, o kiek toks laikinumas tęsis, negali atsakyti nė pati SAM. Kadangi aukšto posto negavęs A. Skorupskas kreipėsi į teismą, kol šis neišnagrinėjo ginčo, ministerija naujo konkurso direktoriaus vietai užimti neskelbia.
Nesėkmingų 2018-ųjų būta ir praėjusios kadencijos Panevėžio valdžios atstovams – vicemero pareigas ėjusiam Kastyčiui Vainauskui ir administracijos direktoriaus poste sėdėjusiam Stasiui Karčinskui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kovą paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo jiedu pripažinti kaltais korupcijos byloje.
Visgi keletą metų trukusios bylos finalas – ironiškas. Iš K. Vainausko, pripažinto kaltu dėl piktnaudžiavimo, kaip nusikalstamos veiklos rezultatą nuspręsta konfiskuoti 1 448,10 euro, o iš S. Karčinsko, nuteisto dėl kyšininkavimo, 434,43 euro.
Viešojoje erdvėje naudojama brutalia retorika pasižymėjęs miesto Tarybos narys Mantas Leliukas atsidūrė žemgrobystės skandalo epicentre.
Politiko valdas išmatavus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) paaiškėjo gėdinga tiesa – Savivaldybės Kontrolės komitetui vadovaujantis Tarybos narys tyliai ir ramiai prieš daugelį metų valstybinės žemės sąskaita neteisėtai pasididino savo sklypą Dembavoje.
Už tokį savivaliavimą M. Leliukas sulaukė ir finansinės, ir politinės nuobaudos. NŽT jam paskyrė baudą, o Tarybos dauguma nubalsavo, kad įstatymus pažeidęs politikas nevertas Kontrolės komiteto pirmininko pareigų.
M. Leliuką lydintys nesusipratimai sekė vienas po kito – tai dalis kaimynų žiniasklaidai pasiskundė dėl ant jų automobilių paliekamų raštelių, tai politiko, panorusio per Tarybos posėdžius sėdėti salės priekyje valdžios pašonėje, pastaroji neįsileido į prezidiumą.
Viešojoje erdvėje trankiai besireiškiantis M. Leliukas liko nepatenkintas sulaukęs žiniasklaidos dėmesio. Istoriją, kaip Tarybos narys užsitvėrė valstybinės žemės gabalą, ir iš to sekusias pasekmes aprašiusį dienraštį „Sekundė“ jis apskundė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Ir šis ėjimas Tarybos nariui nepasiteisino – inspektorius pripažino dienraštį nepažeidus etikos.
Panevėžio autobusų parko generaliniam direktoriui Rimantui Petukauskui išsilaikyti kėdėje nepadėjo nė įmonės darbuotojų profesinių sąjungų grasinimai piketu. STT prevencinis patikrinimas kainavo postą – balandį R. Petukauskas atšauktas iš pareigų, kaip praradęs darbdavio pasitikėjimą. Pareigūnų patikrinimas nustatė viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus. Nesilaikydama įstatymų bendrovė išleido daugiau kaip 129 tūkst. Eur.
Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba balandį palaimino panevėžiečių seniai laukto kvartalo statybą buvusios spirito varyklos „Sema“ teritorijoje. Nors pagal projektą ant Nevėžio kranto turėtų atsirasti modernūs daugiabučiai namai su vieta smulkiajam verslui, kol kas iš tokių planų pajudėjo tik ten numatyto prekybos centro statyba.
Į Panevėžio gatves sugrįžo „pragaro“ mašina, visą vasarą ir piktinusi, ir džiuginusi vairuotojus. Šįmet vadinamuoju karštuoju būdu atnaujinta 18-a gatvių atkarpų, pernai tokių būta 13. Kapitališkai remontuojamos Statybininkų, Pušaloto, Molainių gatvės. Kelininkų sulaukė ir dar keliolika gatvių, kurios buvo perasfaltuotos arba sutvarkytos panaudojus frezuotą asfaltą.
Visgi vairuotojams toks gatvių atnaujinimas sukėlė ir nemažai iššūkių. Tikru galvosūkiu buvo virtusi žiedinė sankryža, jungianti Pušaloto, J. Janonio ir Nemuno gatves. Juostas joje nubraižiusiems darbininkams teko ženklinimą koreguoti.
Dėl nepaprastai karštų orų ir vykdomų gatvių remonto darbų Panevėžio savivaldybė iki spalio apribojo sunkiasvorio tranzitinio transporto eismą per miestą.
Rudenį prasidėjo vienos seniausių miesto gatvių – A. Jakšto – remontas. Pradėjus tvarkyti gatvę, atkastas senasis grindinys.
Daugiausia aistrų, ginčų, pykčio ir visų kitų neigiamų emocijų Panevėžiui šįmet kainavo autobusų stoties projektas.
Panevėžio LEZ nuo balandžio pradėjo kurtis trečiasis investuotojas. Stambiausia Norvegijos baldų gamintoja „IMG Group“ planuoja užbaigti statybos darbus iki kitų metų pradžios ir per pirmą etapą sukurti 125 naujas darbo vietas. Pradinė investicija į baldų gamyklą ir paskirstymo centrą sieks 10 mln. eurų.
Metų skyrybos
Miesto Taryboje ištirpo praėjusiuose savivaldos rinkimuose triumfavusio judėjimo „Kartu“ gretos. Jo įkūrėjui Povilui Urbšiui, pareiškusiam norą Seimo nario kėdę iškeisti į Panevėžio mero, nugarą atsuko iš jo vadovaujamo judėjimo pasitraukusi beveik visa miesto Tarybos „Kartu“ frakcija.
Tarp pasitraukusiųjų – ir pats meras Rytis Račkauskas, nusiteikęs dar vieną kadenciją tęsti darbus mero poste. P. Urbšys sulaukė ir daugiau nemalonumų. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pagal gautą skundą pradėjo tyrimus dėl dviejų jo padėjėjų-sekretorių bei vienos padėjėjos sutuoktinio elgesio, o patį P. Urbšį perdavė svarstyti Seimo etikos ir procedūrų komisijai.
Liepą teismas priėmė verdiktą dėl buvusio seimūno ir Panevėžio mero Vito Matuzo, jo žmonos bei kitų kaltinamųjų. Kaltu dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo pripažintam V. Matuzui skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Toje pačioje byloje panevėžietis taip pat kaltintas sukčiavimu, tačiau buvo išteisintas. Byla, kurioje nuteistas buvęs Seimo narys, susijusi su neskaidriu viešųjų pirkimų organizavimu. Buvusio Seimo nario žmonai Danutei Matuzienei už piktnaudžiavimą skirta lygtinė 2,9 m. laisvės atėmimo bausmė. Už padarytus nusikaltimus jai taip pat teks sumokėti daugiau nei 8 tūkst. eurų. Tačiau D. Matuzienė išteisinta dėl pasikėsinimo sukčiauti veikiant organizuotoje grupėje. Buvusiam „Panevėžio energijos“ generaliniam direktoriui Vytautui Šidlauskui teisėjai paskyrė lygtinę 2,6 m. laisvės atėmimo bausmę, bet jis išteisintas dėl pasikėsinimo sukčiauti veikiant organizuotoje grupėje ir dokumentų klastojimo.
Vos už kilometro nuo Ėriškių vietinis gyventojas aptiko rudojo lokio pėdsakus. Meškos vaikščiota visai netoli gyvenvietės po komercinės medžioklės plotus: išlįsta iš miško, eita pamiške ir nulapnota per lauką tolyn link Naujarodžių. Į Panevėžio kraštą užklydusi meška – unikalus įvykis, nes apie ruduosius lokius Vidurio Lietuvoje jau seniai nebuvo girdėta.
Iš prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas panevėžietei medicinos šviesuolei, buvusiai gydytojai, aktyviai visuomenininkei Liudvikai Knizikevičienei už aktyvią visuomeninę veiklą ir Lietuvos istorijos, Panevėžio medicinos istorijos sklaidą.
Prieš porą metų 5000 kv. m ploto administracines „Ekrano“ patalpas įsigijusi bendrovė „Burbuliukas“ sugalvojo čia įkurti banketų, furšetų ir konferencijų salę, nuomoti patalpas biurams. Dar vienas verslininkų sumanymas – rasti vietą ir buvusios legendinės gamyklos istorijai.
Dešimtyje Panevėžio miesto ir rajono mokyklų vieno gegužės penktadienio rytą nevyko pamokos – pedagogai paskelbė dviejų valandų įspėjamąjį streiką. Per jį pedagogai siekė išreikšti nepasitenkinimą nevykdomais Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktais reikalavimais kelti pedagogų, dirbančių ugdymo įstaigose, algas, sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse. Tačiau svarbiausias reikalavimas – aiškiai ir konkrečiai nustatyti mokytojų etatinį apmokėjimo modelį. Dar didesnis nepasitenkinimas įsiplieskė lapkritį, kai miesto ir visos šalies pedagogai ne tik streikavo beveik iki Kūčių, bet ir apsigyveno Švietimo ir mokslo ministerijoje.
Paskutinėmis gegužės dienomis Lietuvą užklupęs didžiulis karštis mokyklas privertė ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti mokinių dėmesį ir apsieiti be medikų pagalbos. Kepinantis karštis ir alinanti sausra Lietuvos nepaliko visą vasarą. Rugpjūtį fiksuoti karščio rekordai – termometro stulpelis šoktelėjo net iki 36 laipsnių. Ne viename Lietuvos rajone, taip pat ir Panevėžio, fiksuota stichinė sausra ir paskelbta ekstremali padėtis.
Ant Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro stogo, lygiai taip pat kaip prieš trisdešimt metų, suplevėsavo įspūdingų matmenų Lietuvos vėliava.
Negebėjimas internetinėje svetainėje Panevėžį ir įdomius maršrutus po jo apylinkes pristatyti daugiau nei dviem kalbomis ir aibė kitų per auditą aptiktų pažeidimų Turizmo informacijos centro ilgametei direktorei Daivai Tankūnaitei kainavo darbo vietą. Sprendimą atšaukti iš pareigų priėmė abi dalininkės – Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės. Nuo rugpjūčio vidurio įstaiga neturi vadovo.
Įsimintini metai Panevėžio tikintiesiems. Liepą Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje pašventintas naujas altorius, pagamintas iš graikiško marmuro ir paauksuotų medžio drožinių. Tokių vietų bažnyčioje pašventinimas nėra dažnai matomas reiškinys. Mat konsekruoti galima tik su pastatu sujungtą altorių. Jei jį įmanoma pernešti iš vieno vietos į kitą, tokio šventinti pagal doktriną neleistina.
Panevėžyje žinomas medikas Albertas Astrauskas šįmet buvo priverstas studijuoti teisės aktus, o jo foksterjeras Rokis tapo garsiausiu šunimi mieste. Savotišku teisininku Roksio šeimininkas tapo po to, kai karštą dieną jo augintinis drąsiai nusimaudė fontane Nepriklausomybės aikštėje.
Nubaustas 75 eurų bauda, A. Astrauskas bylinėjosi su Savivaldybe. Teismas baudą panaikino, tačiau įspėjimo – ne.
Kiek vėliau medikas buvo priverstas aiškintis ir su savo darbdaviais – Panevėžio poliklinikos vadovais – dėl to, kad į darbą atkulniavo vedinas Roksiu. Medikas teisinosi, kad šunį į polikliniką atsivedė dalyvaudamas socialiniame žurnalistiniame tyrime.
Valstybės šimtmetį originaliai paminėjo Panevėžio alpinistai. Užkopę į 4,516 kilometro aukštyje, Tian Šanyje esančią bevardę viršukalnę jie pavadino Panevėžio vardu. Nors oro sąlygos alpinistų nelepino, entuziastams pavyko įgyvendinti ne vienerius metus brandintą sumanymą.
Panevėžiečiams laukiant žadamo miesto esminio atnaujinimo, dėl permainų Savivaldybė susirėmė su vietinių paveldo sargų vadu. Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys, vadovaujamas Arūno Umbraso, beveik penketą mėnesių nesutiko pasirašyti Savivaldybės pateikto miesto centrinės dalies detaliojo plano. Nesant visų parašų, atnaujinimo darbai negalėjo pajudėti iš mirties taško.
Savivaldybė tvirtino, kad jei ne paveldo sargų užsispyrimas, autobusų stoties prieigų, mažų simbolinio senamiesčio gatvelių ir naujos autobusų stoties projektai jau būtų gerokai įsivažiavę, o daliai jų jau netgi skelbiami konkursai rangovams. Nepasiteisinus Savivaldybės bandymams per Vyriausybę ir Seimą suvaldyti Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio, visas svarbiausias šalies valdžios institucijas – prezidentūrą, Vyriausybę, Seimo pirmininką ir daugiausia vietų Seime turinčios valstiečių ir žaliųjų frakcijos lyderį – Seimo Kultūros komiteto pirmininką pasiekė kreipimasis, kuriuo A. Umbrasas kaltinamas kenkimu „Panevėžio miesto vystymuisi“. Prie šio rašto pridėtas lapas su beveik 400 parašų. Kultūros paveldo departamento vadovybė aiškintis situaciją pavedė Kontrolės skyriui. A. Umbrasas žiniasklaidai yra teigęs, jog dėl šio skundo rengiasi kreiptis į prokurorus.
Panevėžiečiams laukiant žadamo miesto esminio atnaujinimo, dėl permainų Savivaldybė susirėmė su vietinių paveldo sargų vadu.
Panevėžį netikėtai ir linksmai per visą Lietuvą išgarsino mistinio šermuonėlio paieška Rožyne. Miesto Savivaldybės užsakymu naujos Šiaurinės gatvės, kuriai priešinasi Rožyno gyventojai, techninį projektą rengianti įmonė sulaukė netikėto Aplinkos apsaugos agentūros reikalavimo atlikti „šermuonėlio inventorizaciją“. Vertindami būsimos gatvės poveikį aplinkai aplinkosaugininkai sulaukė žinios, jog dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Rožyno apylinkėse pastebėtas į Raudonąją knygą įrašytas žvėrelis. Vis dėlto naujos gatvės projektą kuriam laikui pristabdžiusios paieškos pasirodė esančios bevaisės: Rožyną iššniukštinėję mokslininkai mažojo žvėrelio neaptiko nė kvapo.
Trūko tik plauko, kad kairiųjų ir dešiniųjų lyderiai Panevėžyje įsteigtų trečią – plūduriuojančiųjų partiją.
Miesto gimtadienio viena iš įdomiausių atrakcijų tapusiose dienraščio „Sekundė“ netradicinių plaukimo priemonių varžybose „Laivas-improvizacija 2018“ šįmet netrūko staigmenų. Pagrindiniu varžybų prizu – kruizine kelione iš Rygos į Stokholmą apdovanoti keturi asmenys iš dviejų dalyvavusių komandų „Burmistrai“ ir „Debesėlis“. Pirmuoju laivu plaukė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio miesto skyriaus pirmininkė Rasa Juknevičienė ir jos kolegos. Šios komandos priešininkai Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariai į „Senvagę“ išplaukė „Debesėlio“ vardu. Tad abiejų partijų atstovams kelionėje teko dalytis viena kajute.
Beveik šešerius metus trukusi skandalingoji Panevėžio krepšinio byla baigėsi gana netikėtai – aštuoni stambiomis aferomis įtariami asmenys išteisinti. Teisėjų kolegija atsižvelgė į varžybų kontekstą ir iš principo pripažino kaltinamųjų, tarp kurių – ir buvęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius bei jo patarėjas Darius Simėnas – tvirtinimus, jog miestas, kad jame įvyktų istorinės varžybos, turėjo rasti sprendimą, kaip laiku renovuoti „Romantic“ viešbutį, tad ir kaltinimai geriausio kelio ieškojusiems LKF ir Savivaldybės atstovams inkriminuoti nepagrįstai. Visgi šioje istorijoje taškas nepadėtas.
Prokuratūros nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog LKF ir Panevėžio savivaldybės vadovai bandė įvykdyti valstybės įpareigojimą neturėdami tam teisėtų būdų, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog buvo galimybės surengti Europos krepšinio čempionato grupės varžybas kituose miestuose, nepažeidžiant įstatymų.
2018-aisiais Panevėžyje padaugėjo mokslininkų. Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas prie pavardės gali nurodyti ir aukščiausią akademinį laipsnį – mokslų daktaro. Ilgametis muziejaus direktorius rugsėjo pabaigoje apsigynė daktaro disertaciją tema „Kauno gubernijos miestų savivalda 1876–1915 metais“.
Gyventojų sparčiai netenkantis Panevėžys 2018-aisiais atsidūrė šalies dėmesio centre dėl ypatingos demografinės staigmenos.
Panevėžiečių Viktorijos ir Andriaus Paltanavičių šeimai gimė ketvertukas – dukrytė ir trys sūneliai, iš kurių du – identiški dvyniai.
Ant Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro stogo, lygiai taip pat kaip prieš trisdešimt metų, suplevėsavo įspūdingų matmenų Lietuvos vėliava. 4×6,8 metro dydžio Trispalvė iškelta giedant valstybės himną. Ją iškilmingai iškelti patikėta J. Miltinio dramos teatro vairą perėmusiam vadovui Leonui Blėdžiui.
Panevėžio dešinieji pirminių partijos rinkimų eksperimente aiškinosi tarpusavio santykius. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Panevėžio skyriaus tremtinių ir politinių kalinių frakcijos lyderiui Raimondui Pankevičiui uždrausta pasirodyti balsavimo patalpoje. Sankcijos pritaikytos esą dėl bandymo daryti įtaką rinkimų procesui. Politikas savo ruožtu apkaltino skyrių dalį tremtinių ir politinių kalinių frakcijos narių paslaptingai išbraukus iš sąrašų. Galiausiai R. Pankevičius atsisakė narystės partijoje ir pareiškė nebematantis galimybių toliau joje deramai atstovauti tremtiniams ir politiniams kaliniams. Solidarizuodamiesi su partijos vadovybės nubaustu R. Pankevičiumi, iš kandidatų į Panevėžio savivaldybės tarybą sąrašo pasitraukė ir dar du aukštai reitinguoti tremtinių atstovai – Saulius Černa ir Giedrius Gataveckas.
Panevėžio savivaldybė įsteigė naują biudžetinę kultūros įstaigą – Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC). Ji reikalinga, kad būtų galima teikti paraišką finansavimui gauti. Parengus paraišką milijoniniam finansavimui, Tarybos opozicija susirūpino, ar projektas nėra nukopijuotas. Esą gali būti 2015 metais austrų architekto Kriso Prechto tarptautiniam konkursui pateikto Bauhaus muziejaus Vokietijoje Desau mieste projekto kopija. Tokia nuomonė prajuokino S. Eidrigevičiaus menų centro pastato projekto autorius – vilniečių komandą „Syrusas“.
Menų centrą numatyta įrenti dviem etapais: rekonstruojant ir praplečiant „Garso“ kino teatrą bei sutvarkant viešąją erdvę. Kiekvienam šių etapų Savivaldybė tikisi iš įvairių finansavimo šaltinių pritraukti po 5 mln. Eur.
Į teismą grįžo prieš šešerius metus skandalingai nuaidėjusi Panevėžio apskrities policijos komisariato šunų voljerų istorija. Per ją tarnybos nekaltai netekęs pareigūnas Gintaras Kliauga pateikė daugiau nei 15 tūkst. eurų ieškinį už padarytą žalą buvusiai darbovietei, Lietuvos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos. Buvęs pareigūnas buvo apkaltintas pavogęs policijos komisariato kieme sumestus senus šunų voljerus, panevėžietis neteko tarnybos ir ilgai teisybės siekė teisme, kol galiausiai buvo išteisintas.
Net ir laikotarpio prieš Kalėdas Panevėžyje būta neramaus. Gruodį daug kalbų sukėlė kalėdinės eglės ir miesto puošimas. Savivaldybė šiemet tam skyrė beveik 150 tūkst. eurų. Žmonės margaspalvę šiųmetę įvertino nevienareikšmiškai: vieni peikė, kiti liaupsino.
Visgi kalbas, kiek, kam ir kodėl sumokėjo, bent trumpam nustelbė didžiausias miesto kultūrinis renginys – „Panevėžio literatūrinė žiema“, kasmet į Aukštaitijos sostinę sutraukianti būrius įvertintų rašytojų ir poetų.
Komentarai
-
- Atsakymas
- 14:06 2018.12.30
-
- Panevėžietis
- 07:14 2018.12.31
-
- Galima švęst !!!!
- 12:50 2018.12.31
Rodyti visus komentarus (3)Super
Laimingų Naujųjų
https://www.youtube.com/watch?v=X6J2TuOQ0nE