-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokią naujieną antradienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialinio tinklo „Facebook“ savo paskyroje.
Pasak ministro, kandidatas neišlaikė specialiųjų patikrinimo ir visuomenės egzamino.
„Toks sprendimas priimtas remiantis mus pasiekusia informacija – tiek iš specialiųjų tarnybų, tiek iš sveikatos sistemos institucijų, tiek viešoje erdvėje, kurioje nurodoma, jog ankstesnė jo veikla gali trukdyti skaidriai ir tinkamai atlikti gydymo įstaigos vadovo pareigas“, – teigė A. Veryga.
Pasak ministro, sveikatos apsaugos sistema gyventojų yra vertinama kaip viena korumpuočiausių. Nuo įstaigos vadovo priklauso ne tik priimamų finansinių ar vadybinių procesų skaidrumas, bet ir požiūris į pacientą ir darbuotoją. Lyderis formuoja elgesio kultūrą ir užduoda toną visai įstaigai. Anot A. Verygos, labai svarbu, kad visi vadovai nekeltų nė mažiausios abejonės dėl reputacijos, skaidrumo, vadybinių ir kitų lyderystės savybių.
„Su dalimi didelių gydymo įstaigų vadovų teko atsisveikinti teisėsaugai pradėjus tyrimus dėl galimų nusikalstamų veikų. Visgi tai neatbaido abejotinos reputacijos asmenų noro dalyvauti konkursuose“, – socialiniame tinkle rašo A. Veryga.
Anot jo, egzistuoja sisteminės vadovų atrankos problemos. Pirmoji problema – atskirti skaidrumo ir kompetencijos vertinimo etapai. Vadovų atrankos komisija vertina vadovų vadybines ir kitas dalykines kandidatų kompetencijas, tačiau iki konkurso negali gauti informacijos iš STT ir kitų institucijų ir vertinti vadovų atitikimo skaidrumo reikalavimams. Komisijai jau išrinkus nugalėtojus, priedermė vertinti vadovų skaidrumą ir galimas kliūtis užimti pareigas gavus STT informaciją tenka ministrui.
„Tik tuo metu jau labai sudėtinga priimti neigiamus sprendimus. Pavyzdžiui, net ir asmuo, padaręs nusikaltimą, jį pripažinus ir atleidus nuo atsakomybės pagal laidavimą yra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tad turėsime ieškoti sisteminių teisinių sprendimų ir galvoti apie tai, kokiu būdu atrinkti ne tik kompetentingus, bet ir jokių abejonių dėl skaidrumo nekeliančius vadovus. Juk sveikatos sistema jau nebeturi prabangos daryti klaidas ir pasmerkti gydymo įstaigas nežiniai“, – aiškino A. Veryga.
Varžytis dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo vietos buvo nusiteikę ir dalyvauti konkurse dokumentus pateikė 13 kandidatų. Visgi konkurencijos būta gerokai mažesnės – iš užsiregistravusiųjų atvyko tik penki pretendentai.
Konkursą laimėjus A. Skorupskui, SAM kreipėsi į prokuratūrą dėl jo padarytos 22 tūkst. eurų žalos valstybei. Ministerija motyvavo tik po konkurso gavusi Teritorinės ligonių kasos tyrimo medžiagą apie dar 2012-aisiais tuometėje A. Skorupsko darbovietėje – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atliktą patikrinimą. TLK konstatavo, kad abdominalinės chirurgijos gydytojas A. Skorupskas 2009–2011 m. nepagrįstai ir neteisėtai keliolikai pacientų išrašė siuntimus ortopedijos techninėms priemonėms pagaminti. Nustatyta, kad kai kurie pacientai buvo gydyti dėl kitų ligų nei tos, kurios nurodytos A. Skorupsko išrašytuose siuntimuose. Vilniaus klinikinės ligoninės tikrintojams pateiktose pacientų ligos istorijose nebuvo duomenų apie gydytojų specialistų konsultacijas ir pacientams paskirtas ortopedijos technines priemones, už kurias turėjo būti apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
