Panevėžio kolegijos vizija – regiono taikomųjų mokslinių tyrimų centras

Panevėžio kolegijos vizija – regiono taikomųjų mokslinių tyrimų centras

Reaguodama į 2023 m. vasario 1 d. laikraštyje „Sekundė“ Nr. 18 (7577) pasirodžiusį straipsnį „Panevėžio kolegijos ateitis miglota“ , Panevėžio kolegijos bendruomenė norėtų išsakyti savo argumentuotą nuomonę.

2021 m. Panevėžio kolegijoje vyko išorinis institucinis vertinimas, per kurį tarptautinė ekspertų grupė Panevėžio kolegijos veiklą įvertino teigiamai ir kartu patvirtino Panevėžio kolegijos atitiktį vykdomoms profesinio bakalauro lygmens studijoms. 2022 m. gegužės 12 d. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymu Nr. SV6-16 Panevėžio kolegija akredituota maksimaliam septynerių metų laikotarpiui. Kolegijos veiklos kryptingumą rodo ir 2020 m. pradėtas vykdyti studijų krypčių išorinis vertinimas, per kurį visų vertintų krypčių studijos (elektros inžinerijos, burnos priežiūros, statybos inžinerijos, verslo) buvo akredituotos maksimaliam septynerių metų laikotarpiui. Panevėžio kolegija nuolat pertvarko bei atnaujina vykdomas studijų programas. Studijų programų atitiktį verslo lūkesčiams ir itin aukštas rengiamų specialistų perspektyvas darbo rinkoje rodo ir suteiktas specialus asociacijos „Investors‘ Forum“ ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kokybės ženklas „Investors‘ Spotlight“, kuriuo įvertintos Elektros ir automatikos įrenginių bei Elektromechanikos studijų programos. Tai įrodo, jog teiginys, kad Panevėžio kolegija artėja prie profesinės mokyklos lygio, neatitinka realybės.

Negalime sutikti, kad Panevėžio kolegija be atrankos priima studentus, tarp kurių yra tokių, kurie įstoja turėdami 1,28 balo. Studentų registro duomenimis, 2022 m. į Panevėžio kolegiją priimtų studentų minimalus stojamasis balas, priklausomai nuo studijų programos, svyravo nuo 2,7 iki 3,84 balo ir atitiko Akademinės tarybos nustatytą mažiausią stojamąjį balą.

Nepritariame straipsnyje pateiktai nuomonei, kad Panevėžio kolegijoje mokslinė veikla bemaž nevyksta. Tarptautinė ekspertų grupė studijų ir mokslo sritį įvertino kaip plėtojamą sistemiškai ir be esminių trūkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, pagal taškus už mokslo darbus, tenkančius dėstytojo etatui, Panevėžio kolegija tarp dvylikos valstybinių Lietuvos kolegijų yra ketvirtoje pozicijoje, o mokslo taikomosios veiklos lėšos (2018–2021), tenkančios vienam 2021 metų etatui, siekia 749 eurus. Negalime nepaminėti ir Panevėžio kolegijoje kiekvienais mokslo metais organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos „Mokslo ir studijų tendencijos globalizacijos sąlygomis“, suburiančios įvairių sričių Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų mokslininkus. Nuo 2004 m. Panevėžio kolegijoje leidžiamas ir mokslo žurnalas „Taikomieji tyrimai studijose ir praktikoje“, kuris yra referuojamas tarptautinėse duomenų bazėse CEEOL, DOAJ, Index Copernicus. Į mokslo taikomąją veiklą įsitraukia ir kolegijos studentai. Tai liudija kasmet, nuo 2011 metų vykstanti respublikinė studentų tiriamųjų darbų konferencija „Mokslo šaknys“, kuri gerai žinoma šalies akademinei bendruomenei. Joje pranešimus skaito ir leidinyje „Mokslo šaknys“ savo straipsnius publikuoja ne tik Panevėžio, bet ir kitų Lietuvos kolegijų ir universitetų studentai.

Taip pat drįstame paprieštarauti, kad Panevėžio kolegijos mokslinis potencialas yra menkas. Šiuo metu Panevėžio kolegijoje dirba 119 dėstytojų, iš jų 27 mokslų daktarai, t. y. 23 procentai. Ne mažiau kaip 0,5 etato Panevėžio kolegijoje dirba 8 proc. mokslo daktarų, o tai beveik atitinka 2029 metams Panevėžio kolegijai nustatytą ilgalaikį strateginį tikslą. Įgyvendinus investicinius projektus, kurių vertė 2735,0 tūkst. eurų, Panevėžio kolegijoje atidarytas modernus Taikomųjų tyrimų ir inovacijų centras, tai sudaro tinkamas sąlygas mokslo taikomosios veiklos plėtrai.

Nesutinkame su straipsnyje pateiktu teiginiu, kad Panevėžio kolegijos išleidžiamų specialistų parengimas yra menkas. Lietuvos aukštosiose mokyklose naudojamos Karjeros valdymo informacinės sistemos duomenimis, 74 proc. 2021 m. studijas Panevėžio kolegijoje baigusių absolventų dirba Lietuvoje, kiti tęsia studijas magistrantūroje arba dirba užsienyje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, pagal vidutinio įsidarbinamumo aukštos kvalifikacijos darbuose baigusiųjų 2018–2021 metais skaičių tarp dvylikos valstybinių Lietuvos kolegijų Panevėžio kolegija yra trečioje pozicijoje. Tinkamą Panevėžio kolegijos absolventų parengimą patvirtina ir kasmet vykdomos darbdavių apklausos. 2022 m. vykdytos apklausos duomenimis, 87 proc. apklausoje dalyvavusių Panevėžio regiono darbdavių aukštai vertina Panevėžio kolegijos absolventų studijų metu įgytas profesines žinias, praktinius įgūdžius ir bendrąsias kompetencijas.

Optimaliai išnaudodama turimus resursus Panevėžio kolegija atsakingai atlieka savo, kaip savarankiškos aukštojo mokslo institucijos, misiją – vykdo aukštojo mokslo studijas, grindžiamas profesionalia praktika bei taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra. Mūsų vizija – tapti regiono taikomųjų mokslinių tyrimų centru ir reikšmingai prisidėti prie regioninių ūkio raidos ir darbo rinkos poreikių tenkinimo.

Komentarai

  • Viskas priklausys ne nuo visos kolegijos, bet nuo vieno asmens, kaip ir visose organizacijose. Kolegijos direktorius yra svarbiausias asmuo. Jis gali suformuoti komandas, nubrėžti tikslus ir pasiekti rezultatus. Arba nedaryti nieko. Ir tada viskas lėtai pražus. Kolegija be direktoriaus iniciatyvos liks kaip dreifuojantis laivas. Lietuvoje tikrus lyderius vadovus aukštosiose mokyklose galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, nes jų nėra daug. Visgi linkiu kolegijai siekti aukštumų, pirmiausiai to linkiu direktoriui, nes nuo jo viskas ir priklausys, o tada linkiu ir personalui to paties. Kolegijoje studijuoti terpė yra gera, nes paruošia specialistus kurie sėkmingai gauna darbus įmonėse, bet kolegija turi veržtis į priekį, nes kitaip pradės dreifuoti, ir visos brangios laboratorijos virs gražiais muziejais. Tuo labiau kad valdžios (Seimas, Vyriausybė) tikslai daugiau panašėja į norą naikinti regionuose įvairias paslaugas, viską perkeliant į du favoritinius miestus: Vilnių ir Kauną. Tokia mano nuomonė.

  • Labai geras Romo komentaras.
    Tikslas -regionai pigios darbo jėgos šaltinis. Žlunga mokyklos, žlunga medicina, na atėjo ir kolegijos eilė. Niekas nekalba ,kad krepšeliai žudo švietimo sistemą. Kova dėl reitingų uždaro galimybę tiksliesiems mokslams. Kvotų nebuvimas stojimams į Vilnių ir Kauną iš viso iškreipia rinką. O mero pranešimuose iš vis nerasime nei žodžio apie aukštąjį mokslą tik visada liaupsinama steam. Ir jo galvoje gražiai skambantį žodį pramonė 4…. Tiktai taip steam ir produktas (vaikas) paruoštas Vilniuj, Kaunui. O kad liktų Panevėžyje. Nors ir eina su sąrašų kuriame kdidziausias išsilavinusių skaičius, tačiau matome, kad tiems vyrams šiek tiek intelektualesne aplinka kelia grėsmę

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų