-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kad su Panevėžio kolegijos išduotais aukštojo mokslo diplomais į darbus ateinantys absolventai – nebūtinai patys geriausi specialistai, pripažįsta ir darbdaviai.
Nepaisant to, kolegijos direktorius ir darbdavių atstovai įsitikinę: Panevėžiui būtina išsaugoti kolegiją. Be jos Aukštaitijos sostinei gresia likti nusviestai į provincijos lygį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras, švietimo ekspertas Gintautas Jakštas teigia apgailestaujantis, kad Lietuvoje sparčiai daugėja turinčiųjų aukštojo mokslo diplomus, tačiau šalis stokoja gerų specialistų.
Anot jos, tai ir tapo paskata įvertinti specialistų rengimą kolegijose. Tą atlikus, imamasi ir pačių kolegijų pertvarkos.
„Aukštoji mokykla nuo profesinės skiriasi tuo, kad joje, be akademinės, vykdoma ir mokslinė veikla, dirba ar bent privalėtų dirbti kuo daugiau mokslo laipsnius turinčių specialistų. Panevėžio kolegijoje mokslinė veikla bemaž nevyksta, specialistų mokslinis potencialas taip pat menkas“, – rėžė G. Jakštas.
Jis pridūrė, kad nevykdydama mokslinės veiklos, neatlikdama tyrimų įstaiga vien įgyvendina mokymo programas, bet jų nekuria, taigi, nenumato ateities. Anot jo, tai jau ne kolegijos, o profesinės mokyklos lygis.
Panevėžio kolegijos likimas pakibo ant plauko. Nuo kitų mokslo metų didėjant stojimo balui į visas šalies aukštąsias mokyklas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija abejoja, kad Panevėžio kolegija įstengtų surinkti reikiamą studentų skaičių. P. Židonio nuotr.
Pasak G. Jakšto, net ir su menku moksliniu potencialu Panevėžio kolegija visgi atitinka tokioms aukštosioms keliamą kriterijų turėti ne mažiau kaip 1200 studentų.
Tačiau jis neslėpė, kad be atrankos priimdama studentus, tarp kurių yra tokių, kurie įstoja turėdami 1,28 balo, kolegija savotiškai suvedžioja juos nepagrįstais lūkesčiais.
„Su tokiais balais vidurines mokyklas baigia ribotų galimybių moksleiviai, kurie paprastai atleidžiami nuo abitūros egzaminų. Paskui jie įstoja į mokamas vietas, kažkaip baigia kolegiją, bet praktika rodo, kad pagal turimą diplomą, įgytą specialybę neįsidarbina. Greičiausiai ir patys supranta, kad vien diplomas darbo vietos jiems negarantuoja, reikia ir atitinkamo lygio žinių“, – teigė G. Jakštas.
Kadangi jau nuo kitų mokslo metų stojimo balas į visas šalies aukštąsias mokyklas didėja, viceministras abejoja, kad Panevėžio kolegija įstengtų surinkti reikiamus 1200 studentų.
Tai ir taps ženklu, kad joje bus sudarytos galimybės studijas baigti esamiems studentams, o ar toliau ši Panevėžio aukštoji galės gyvuoti – nežinia.
Pasak G. Jakšto, pačioms kolegijoms nurodžiusi miglotą jų perspektyvą, ministerija paragino šias ieškoti išeičių ir galimybių ateičiai. Įsivertinimo ir pačių nusibrėžtų planų ateičiai iš kolegijų laukiama iki balandžio pabaigos. Prašoma numatyti, kaip jos pasirengusios išlaikyti deramą aukštojo mokslo lygį.
Viceministras pabrėžė, kad planuojama kolegijų pertvarka nėra netikėtas dalykas.
Pagrindus jai padėjo dar Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė. Nuošaly kolegijų ateities klausimo nepaliko Sauliaus Skvernelio Vyriausybė – tuomet išsamiai buvo analizuojamas šių aukštųjų mokyklų potencialas. O dabartinė Vyriausybė, vadovaujama Ingridos Šimonytės, patvirtino kriterijus, kurių reikalaujama, kad kolegijos galėtų rengti šaliai reikalingus specialistus.
„Pritarimą permainoms yra davusi ir kolegijų direktorių konferencija“, – patikino G. Jakštas.
Panevėžio kolegijos direktorius, mokslų daktaras Gediminas Sargūnas patvirtino, jog šiuo metu išties ieškoma būdų, kaip šiai aukštajai išsaugoti vietą po saule.
Svarstytos galimybės kolegijai stiprinti pačiai save, jungtis su kitomis šalies kolegijomis, taip pat aptartas ir tapimo kurio nors universiteto padaliniu variantas.
Tačiau, pasak G. Sargūno, nei universitetai nori prisijungti kolegijas, nei pačios kolegijos nori jungtis vienos su kitomis, tapti padaliniais ir taip prarasti savarankiškumą, kas galop lems uždarymą.
Direktorius pripažįsta, kad keliami aukštesni reikalavimai stojantiesiems išties gali gerokai sumažinti būsimų Panevėžio kolegijos studentų skaičių.
„Gimstamumas mažėja, mokinių paruošimo vidurinėse mokyklose lygis menksta, o kartelė aukštajam mokslui keliama“, – dėmesį į paradoksalią situaciją atkreipė G. Sargūnas.
Pasak G. Sargūno, kolegija patekusi į paradoksalią situaciją: gimstamumas mažėja, mokinių paruošimo vidurinėse mokyklose lygis menksta, o kartelė aukštajam mokslui keliama. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Pasak G. Sargūno, surinkti duomenys byloja, kad trečdalis Panevėžio regione gimnazijas baigusiųjų mokytis įstoja į sostinės aukštąsias mokyklas, penktadalis pasirenka studijas Kaune.
Anot jo, akivaizdu, kad į šiuos didžiuosius miestus išvyksta geriausiai besimokantys.
„Panevėžyje studijavę jaunuoliai dažniausiai čia pasilieka ir dirbti. Išvykę kitur paprastai nebegrįžta“, – konstatavo kolegijos vadovas.
Jis pridūrė, kad jo vadovaujamos kolegijos viena stipriųjų pusių yra jos regioniškumas, t. y. tai, kad studijuoja vietos žmonės.
G. Sargūnas tvirtina kategoriškai nesutinkantis, kad ši mokslo įstaiga parengia silpnus specialistus.
Visgi vietos darbdaviai teigia susidūrę su tokiais kolegijos absolventais, kuriuos pavadinti gerais darbuotojais būtų neteisinga.
„Neslėpsiu, Panevėžio kolegijos parengti inžinieriai, su kuriais teko susidurti, nėra patys geriausi specialistai, nors neabejoju, kad žvelgiant į visumą, ši kolegija parengia ir išties nuostabių, ir niekingai prastų specialistų“, – teigė vienos didžiausių Panevėžyje pramonės įmonės, Estijos kapitalo bendrovės „Harju Elekter“, gaminančios elektrotechnikos sistemas, direktorius Tomas Prūsas.
Anot jo, tą patį, ką sako apie Panevėžio kolegijos parengtus specialistus, galėtų pasakyti ir apie universitetų absolventus.
T. Prūsas svarsto, jog specialistų parengimo lygis nekils tol, kol nebus studijuojančiųjų atrankos ir pasirenkant studentus, ir per visus studijų metus.
Verslo atstovas apgailestavo, kad šiandienos Lietuvoje inžinerinės profesijos neturi prestižo, nes ir dauguma tėvų, ir pedagogų net neįsivaizduoja inžinierių darbo aplinkos, nenumanoma apie jiems mokamą gana solidų darbo užmokestį.
„Kolegija Panevėžiui tikrai reikalinga, o kelti jos lygį visų mūsų pareiga“, – įsitikinęs T. Prūsas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, bendrovės „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas teigė neturintis jokių pretenzijų šioje įmonėje įdarbintiems Panevėžio kolegijos absolventams – vadybininkams ar inžinieriams.
Jo nuomone, svarbu, kad baigusieji šią ar kitą aukštąją turėtų motyvacijos toliau tobulintis.
„Ir pats esu skaitęs paskaitas Panevėžio kolegijoje, mačiau smalsius, perspektyvius, gabius jaunus žmones“, – tvirtino M. Gudas.
Verslininkas svarstė, jog uždaryti kolegiją reikštų užkirsti galimybę jaunimui mokytis kuo arčiau namų. Jo nuomone, regionui būtų naudinga, jei savąjį potencialą sujungtų dvi Panevėžio aukštosios – Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas bei kolegija.
Švietimo sritį kuruojantis Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius mano, jog ne tik miestui, bet ir regionui žūtbūt reikalinga išsaugoti ministerijos dėl prasto specialistų parengimo kritikuojamą kolegiją.
„Dabar Panevėžys – ne tik Aukštaitijos sostinė, bet ir Aukštaitijos regiono centras. Jei liktume be aukštosios mokyklos, kažin ar apskritai galėtume taip vadintis. Taptume visiška provincija“, – teigė K. Armonavičius.
