P. Židonio nuotr.

Panevėžio katedra atsinaujina

Panevėžio katedra atsinaujina

 

Panevėžiečiai turėtų susitaikyti, kad vyskupijos motina vadinamos Kristaus Karaliaus katedros fasadas iki ateinančių metų atrodys keistokai – lauko sienos nudažytos skirtingais atspalviais.

Bažnyčios lauko remontą atliekantys meistrai klebonui Eugenijui Troickiui patarė darbus sustabdyti iki pavasario.

„Lietus ir naktinės šalnos lauko fasado remontui nėra tinkamos sąlygos. Kad nenukentėtų kokybė, meistrai siūlo nebetęsti dažymo darbų“, – sako klebonas.

Naujasis katedros rūbas bus kitokio, švelnesnio, geltono atspalvio nei esama spalva.

Pasak E. Troickio, nėra kanono, nustatančio katedros spalvą. Tiesiog pasirinkta artima buvusiajai. Tokia pačia praėjusiais metais nudažytas ir kunigų namas.

Anot jo, katedros išorę numatyta atnaujinti iš esmės. Ne tik sutvarkyti vietomis aptrupėjusį fasadą, jį perdažyti, bet ir pakeisti maldos namų rūdijantį skardinį stogą.

Pasak E. Troickį, stogą įvertinę specialistai nustatė, kad rekonstruotas atlaikytų vos dešimt metų, todėl numatyta visą stogą keisti. Klebono teigimu, toks kapitalinis išorės remontas atliekamas pirmą kartą. Per devynių dešimčių metų bažnyčios gyvavimo laiką stogas būdavo tik vietomis atnaujinamas, bet ne keičiamas.

„Parapijiečiai pasakojo, kad prieš 15–20 metų stogas buvo šveičiamas ir nudažytas, bet ilgai toks atnaujinimas neišsilaiko“, – sako klebonas.

Bažnyčios fasadas paskutinį kartą visas perdažytas dar joje tarnaujant ilgamečiam katedros klebonui monsinjorui Juozapui Antanavičiui.

Tvarko už aukas

Klebonas E. Troickis skaičiuoja, kad sutvarkyti vienos pusės fasadą atsieis daugiau nei 20 tūkst. eurų Praėjusiais metais dviejų katedros stoginių atnaujinimas kainavo apie 12 tūkst. eurų

Maldos namų remontas, pasak klebo, apmokamas tik iš tikinčiųjų surinktų aukų. Katedros internetinėje svetainėje skelbiama padėka paaukojusiesiems. Kai kurie jų maldos namams paaukojo ir du tūkstančius, tūkstantį , kai kurie – kelias dešimtis eurų.

Kol kas tvarkoma tik maldos namų išorė. Interjero detalės, pasak E. Troickio, šildomoje bažnyčioje yra ganėtinai geros būklės.

Katedros tvarkybos darbai, klebono teigimu, derinami su kultūros paveldo specialistais, nors dar nė šimto metų neturintis pastatas nėra įtrauktas į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą ir neturi unikalaus kultūros paveldo objekto numerio. Saugotinomis vertybėmis paskelbti tik bažnyčios viduje esantys kai kurie daiktai – vyskupo sostas, virš altoriaus esanti šv. Kazimiero freska, paveikslai ir kiti.

Šv. Jokūbo kelyje

Kristaus Karaliaus katedra Panevėžio krašte kol kas yra vienintelis lankytinas objektas, įtrauktas į piligriminį Šv. Jokūbo kelią. Praėjusiais metais šventovė pažymėta specialiu ženklu – kriaukle. Šis Šv. Jokūbo kelio simbolis ženklina ne tik pačius maldos namus, bet ir kunigų namą bei katedros vartus.

Svarbiausioji Panevėžio vyskupijos bažnyčia pradėta statyti 1908 metais kaip Šv. Stanislovo bažnyčia. Tais metais pakloti šventovės pamatai. Šias statybas nutraukė prasidėjęs karas. 1926-aisiais popiežius Pijus XI įsteigė Panevėžio vyskupiją ir būsima vyskupo katedra paskyrė pradėtą statyti Šv. Stanislovo bažnyčią, duodamas jai Kristaus Karaliaus vardą. Tais pačiais metais vyskupas Kazimieras Paltarokas, pats paaukojęs 1000 litų, kreipėsi į visus Panevėžio vyskupijos tikinčiuosius prašydamas kiekvieno prisidėti paaukojant bent po litą, kad vyskupijoje neliktų žmogaus, kuris būtų neprisidėjęs prie visų parapijų bažnyčios statymo. 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino naująją katedrą. Vyskupo K. Paltaroko prašomas, Maironis specialiai jai sukūrė himną Kristui Karaliui.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų