-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžiečiai išvys originalius jų kūrybos vaisius: nuo dokumentinio filmo iki grojančio autobuso-sintezatoriaus.
Visiškai skirtingas, regis, nieko bendro neturinčias sritis sujungė Lietuvoje netradicinis projektas – Panevėžio meno ir pramonės sintezės rezidencijos.
Pasak šios idėjos sumanytojos, panevėžiečius nustebinančių kultūrinių projektų iniciatorės panevėžietės Vaidos Andrijauskaitės, projektas sudarys galimybes profesionaliems meno kūrėjams reziduoti konkrečiose miesto Savivaldybei priklausančiose įmonėse.
Tris mėnesius jose įsikūrę menininkai realizuos savo kūrybines idėjas.
Pasak Vaidos, į atvirą kvietimą menininkams, gyvenantiems Panevėžyje arba iš jo kilusiems, atsiliepė 15 kūrėjų.
Komisija – Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, teatro „Menas“ vadovas Anupras Jucius, Muzikinio teatro direktorė Kotryna Nekrošiūtė, panevėžiečiai menininkai Jolanta Puleikytė ir Paulius Vepštas, šio sumanymo autorė V. Andrijauskaitė bei trijų įmonių atstovai – iš būrio kandidatų atrinko penkis menininkus.
Pasak V. Andrijauskaitės, menininkai įmonėse darbuosis tris mėnesius. Ką per tą laiką sukurs, visuomenei planuojama pristatyti lapkritį. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Bendrovėje „Panevėžio energija“ kurs teatro aktorė Agnė Muralytė, kino režisierė Algina Bedulskė bei Ana Filipovi – modernaus baleto studijos vadovė, šiuolaikinio šokio mokytoja.
Rezidencijos metu trys menininkės, atstovaujančios skirtingoms meno disciplinoms – šokiui, teatrui ir kinui, kurs pasirodymą, kuris nagrinės tvarumo sąvoką moteriškumo atžvilgiu.
„Rezidencijos metu kvestionuosime, kas priveda mus prie energijos išsekimo ir kaip galime ją atnaujinti. Moteriškosios energijos sugretinimas su gamtos išteklių eikvojimu žiūrovą kvies susimąstyti apie gyvenimą pritekliuje, saiką ir dalykų, kurie yra prieinami kasdien, vertės praradimą“, – savąją idėją pristato menininkių trijulė.
„Daug metų pramonės ir menininkų bendruomenės egzistavo labai atskirai, o man atrodo, kad tuos du polius sujungus išeis įdomus sprogimas.“
V. Andrijauskaitė
Videomenininko Pauliaus Oficerovo kūrybinėmis dirbtuvėmis trims mėnesiams virs įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“. Menininkas ketina pristatyti trumpametražį eksperimentinį dokumentinį filmą.
„Dokumentinis filmas autentiškai ir nemoralizuojant parodys žmonėms realybę, kas nutinka su jų atliekomis. Žmonės patys pamatys, kiek jų mieste kiekvieną dieną susikaupia atliekų, kiek daug ir sunkaus darbo reikia įdėti, kad su jomis susitvarkytų. Tai bus atskleista meninėmis priemonėmis, nepasakojant, nebadant pirštu, tačiau per ilgus, monotoniškus, netgi meditatyvius kadrus, taip pasimatys slegiantis atliekų kiekis, priversiantis susimąstyti ir imtis veiksmų“, – kalba Paulius.
O Panevėžio autobusų parke kurs tarpdisciplininio meno kūrėjas, fotografas, Panevėžyje organizuojamo festivalio „Iškrovos“ įkūrėjas ir organizatorius, gyvos elektroninės muzikos atlikėjas Paulius Šaparnis.
Jo planuojamas kūrybinio darbo vaisius – interaktyvi garso instaliacija autobusas-sintezatorius. „Noriu seną autobusą paversti meno kūriniu ir prikelti naujam gyvenimui. Įėjus į autobusą ir prisilietus prie skirtingų turėklų, lankytojui pasigirs įvairūs sintezatoriaus garsai, kiekvienas turėklas inicijuos skirtingus garsus, o esant keliems lankytojams ir vienu metu liečiant skirtingus turėklus kursis unikalios muzikinės kompozicijos. Išbandyti galės kiekvienas lankytojas, o muzikai kurti neprireiks jokio muzikinio išsilavinimo“, – naujų įspūdžių panevėžiečiams žada P. Šaparnis.
Pasak V. Andrijauskaitės, menininkai įmonėse darbuosis tris mėnesius. Ką per tą laiką sukurs, visuomenei planuojama pristatyti lapkritį.
Tačiau, anot projekto autorės, panevėžiečiai išvys ne tik galutinį kūrybos rezultatą, bet ir galės stebėti patį kūrybinį procesą. Visuomenę ketinama pakviesti į atvirų durų dienas įmonėse, taip pat numatoma rengti ir gyvas transliacijas iš jose įkurtų kūrybinių dirbtuvių.
Tokia pramonės ir meno sintezė pasaulyje nebėra naujiena, tačiau Panevėžyje startuojantis toks projektas, kai įmonėse įkuriamos menininkų rezidencijos, bene pirmasis Lietuvoje.
„Daug metų pramonės ir menininkų bendruomenės egzistavo labai atskirai, o man atrodo, kad tuos du polius sujungus išeis įdomus sprogimas“, – tikisi V. Andrijauskaitė.
Restauruota Pragiedrulių sodyba Skaistakalnio parke duris atvers jau spalį. G. Kartano nuotr.
Šiame projekte dalyvaujantys menininkai reziduoja įmonėse, bet jose negyvena.
Tačiau planuojama Panevėžyje įrengti rezidenciją, kurioje atvykę kūrėjai galėtų ir apsistoti.
Tokia menininkų oaze turėtų tapti Skaistakalnio parke jau spalį duris atversianti rekonstruota poeto, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba, paties šeimininko vadinta Pragiedruliais.
Šioje rezidencijoje bus laukiami ne tik Lietuvos, bet įvairių pasaulio šalių kūrėjai.
Pasak V. Andrijauskaitės, planuojama, kad Pragiedruliuose menininkai apsistotų nuo vieno iki trijų mėnesių. Sodyboje kūrėjams būtų suteikiama erdvė „pabėgimui“, kai atvykę gyvena ir kuria ką nori. Arba menininkai, dalyvaujantys rezidencijos organizatorių projektuose, gautų stipendijas ir apsistoję Pragiedruliuose nagrinėtų pasiūlytą temą.
