-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ir taip didelę įtampą patiriantis greitosios kolektyvas nežino, kas jų laukia nuo jau nuo kitų metų sausio 1-osios.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą, nuo šios datos visos šalies GMP stotys turės tapti viena bendra įstaiga.
Ministerijos projekte numatyti regioniniai padaliniai. Tačiau kiek ir kur tokie bus, greitųjų kolektyvams iki šiol nėra atsakyta.
Greitųjų likimas regionuose paliekamas ministro malonei – pagal rengiamą įstatymo pataisą, jis spręstų, kur veiktų GMP padaliniai, kiek juose dirbtų brigadų, kiek liktų dispečerinių.
„Mes nežinome, kaip dirbsime po sausio 1-osios, kokia mūsų dispečerinės ateitis. Jei jos nelieka, per trisdešimt dispečerinės darbuotojų kartu su administracija – tai yra apie 50 žmonių liktų be darbo“, – skaičiuoja Panevėžio GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė.
Beveik 200 Panevėžio apskrities GMP darbuotojų išsiuntė raštą Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo nariams, Seimo sveikatos reikalų komitetui.
Pirmieji į pagalbą atskubantys žmonės dabar patys išsigandę ir gyvena nežinioje.
„Esant tokiai įtampai dar daromos greitosios pertvarkos nuo tos mistinės sausio 1-osios.“
R. Ramoškienė
„Pagal pateiktą informaciją žinoma tik tiek, kad planuojama įsteigti vieną GMP tarnybą ir kad tą ruošiamasi padaryti nuo 2023 m. sausio 1-osios. Mūsų netenkina nei numatomos centralizacijos modelis, nei data, nes su šiuo klausimu visiškai nėra supažindinta GMP bendruomenė“, – teigiama rašte, adresuotame sveikatos sistemos strategams.
Panevėžio medikai prašo būti išklausyti.
„Prašome skaidriai ir detaliai diskutuoti apie centralizacijos modelį su visa GMP bendruomene bei pateikti konkrečius numatomus darbus su aiškiais terminais. Mums, realiai dirbantiems GMP, kelia nerimą, kad nenuosekliai parengta centralizacija tik paralyžiuos dabar sklandžiai veikiančią GMP sistemą ir sukels pavojų pacientų sveikatai bei gyvybei“, – susirūpinę Panevėžio greitosios darbuotojai.
Greitosios medikai teigia palaikytų tik tokią centralizaciją, jei šalies regionuose būtų įsteigtos ne mažiau nei penkios atskiros GMP įstaigos arba viena GMP tarnyba su penkiais regioniniais padaliniais.
Tačiau pagal dabartinį šalies greitųjų reorganizacijos modelį, baiminasi medikai, Panevėžio greitosios gali nelikti ne tik kaip atskiros įstaigos, bet ir kaip regioninio centro.
Panevėžio greitoji jau turi karčios patirties, kuo toks neapibrėžtumas teisės aktuose gali grėsti.
Dar 2017 m. vyko greitosios medicinos pagalbos dispečerinių centralizacija ir jau tuomet buvo bandoma panaikinti Panevėžio GMP dispečerinę tarnybą.
Tąkart kilus ažiotažui, greitosios dispečerinė Aukštaitijos sostinėje išsaugota. Dabar ji aptarnauja ne tik Panevėžio apskritį, Anykščius, bet ir atsiliepia į pagalbos skambučius iš Marijampolės, Kazlų Rūdos, Mažeikių, Telšių.
Tačiau dabar vėl planuojama GMP centralizacija 35-is Panevėžio dispečerinės darbuotojus gali pasiųsti į Užimtumo tarnybą.
„Panevėžys vertas būti regiono centru ir turėti greitosios medicinos pagalbos centrą su išvažiuojamosiomis bei klasterinėmis brigadomis, dispečerine tarnyba bei administracija. Panevėžio greitoji yra sukūrusi puikią bazę: naujai suremontuotos patalpos, automobilių stovėjimo aikštelė, automobilių plovykla, nauji GMP automobiliai, naujausia medicinos įranga ir priemonės bei aukštos kvalifikacijos darbuotojai“, – vardija greitosios medikai, prašydami ir Panevėžio politikų imtis žygių, kad čia būtų išsaugota greitosios stotis ir joje dirbančių žmonių darbo vietos.
Pasak R. Ramoškienės, iki šiol nėra atsakyta, kiek GMP centrų išliks – penki ar vis dėlto trys ar netgi du. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Panevėžio GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė pripažįsta: dėl darbo vietų išsigandusių darbuotojų klausiama apie būsimą centralizaciją, neturi ką atsakyti.
„Projekte parašyta, kad paslaugas teiks viena tarnyba per regioninius padalinius, kurių skaičių nustatys SAM ministras. Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios regioninės dispečerinės. Kalbama, kad lieka jos penkios ir tiek pat regioninių padalinių. Bet paskui girdisi kalbų, kad gal liks dvi arba trys regioninės dispečerinės. Užtat darbuotojai nesijaučia saugūs“, – susirūpinusi R. Ramoškienė.
Panevėžio greitosios medikai labiausiai palaikytų ne padalinių, o penkių atskirų GMP įstaigų regionuose idėją, ką SAM darbo grupei siūlė ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija.
„Juk nėra Lietuvoje vienos respublikinės ligoninės su penkiais regioniniais centrais didžiuosiuose miestuose. Kodėl tuomet negali būti ir penkios atskiros GMP įstaigos?“ – klausia direktorė.
Projekte numatyta, kad Lietuvoje šiuo metu veikiančios 49-ios GMP įstaigos centralizuotos turi būti vos už aštuonių mėnesių – jau nuo sausio 1-osios.
Tokia data R. Ramoškienei atrodo visiška mistika: darbuotojai dar nieko nežino, nors jei bus steigiama nauja tarnyba, jie turės gauti atleidimo lapelius ir nuo sausio 1 d. įsidarbinti kažkur kitur.
„Greitosios darbuotojai dvejus metus dirbo pandemijos sąlygomis, laviruodami ties perdegimo riba. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, pradėjom planuoti, kaip dirbsime, jei agresorius pasieks Lietuvą. Tokiam atvejui jau esame prisipirkę priemonių, apsvarstėm, iš kur gausim elektrą, kurą. Darbuotojai supranta, kad jie visi būtų mobilizuoti, o tai reiškia, kad turėtų dirbti. Ir esant tokiai įtampai dar daromos pertvarkos nuo tos mistinės sausio 1-osios“, – apstulbusi greitosios direktorė.
Panevėžio GMP stoties darbo tarybos pirmininkė Edita Jankauskienė pasakoja, jog nors medikai dirba kaip dirbę, tačiau jų pačių psichologinė būsena nepavydėtina.
„Visiškai neaišku, kaip reikės dirbti nuo sausio, kokia mūsų dispečerinės ateitis, o ir ta data sunkiai suvokiama. Kaip įmanoma tokį sudėtingą centralizavimo procesą per tiek laiko įvykdyti?“ – sako E. Jankauskienė.
Anot jos, parašus surinkę darbuotojai dar kovo pirmoje pusėje išsiuntė raštus Seimo nariams, Panevėžio savivaldybei, SAM. Iki šiol iš vienintelės pastarosios kol kas – tyla.
Panevėžio rajono poliklinikos vadovybė jau susitaikiusi, kad greitoji iš jos bus atimta. Poliklinikos direktorė Neringa Šinkūnienė teigia, jog jų įstaigai tokia pertvarka nesukels problemų.
„Miesto greitoji sunerimusi, nes turi dispečerinę ir neaišku, ar ji čia ir išliks. O mes teturime 3,5 brigados, po reorganizacijos jos pereitų į naują įstaigą ir tiek. Svarbiausia, kad būtų užtikrintos greitosios paslaugos rajono žmonėms“, – sako poliklinikos vadovė.
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas Zdislavas Skvarciany sutinka, kad centralizacija reikalinga, tačiau, anot jo, kokia ji turi būti, klausimas tebėra atviras.
Prieš pradėdama dėlioti reformos planą, SAM buvo sudariusi gana didelę darbo grupę. Į ją buvo įtraukti ir penki asociacijos nariai – Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus greitųjų atstovai.
„Mes, asociacija, savo valdyboje apsvarstėme ir darbo grupei pateikėme savo siūlymą dėl penkių atskirų įstaigų regionuose. Nežinau, kaip tas mūsų siūlymas buvo svarstomas, bet grupė priėmė kitokį variantą, kad turi būti viena įstaiga su padaliniais didžiuosiuose šalies miestuose“, – sako Zdislavas Skvarciany.
Visgi, anot jo, įstatymo projekte padalinių skaičius nėra minimas. Ten rašoma, kad jį nustato pats sveikatos apsaugos ministras.
„Kalbėta apie penkis padalinius, bet, aišku, ministras gali dar kitaip nustatyti“, – medikus gąsdinantį neapibrėžtumą mato asociacijos vadovas.
Anot jo, visų atsakymų tikimasi balandžio viduryje Seimo sveikatos reikalų komitete numatytame dviejų valandų projekto pristatyme.
Į jį pakviesti ir asociacijos nariai – kelių dešimčių šalies greitosios pagalbos stočių atstovai, ten jie taip pat galės išsakyti savo poziciją.
SAM teigimu, reformos tikslas yra aiškiai reglamentuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo organizavimą, valdymą ir atsakomybę, užtikrinti, kad greitoji medicinos pagalba visus Lietuvos gyventojus pasiektų laiku ir būtų teikiama kokybiškai, gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą. „Valstybės mastu centralizuojama GMP padės užtikrinti gyvybei gelbėti ir saugoti skirtas paslaugas gyventojams, pacientų pristatymą laiku į sveikatos priežiūros įstaigą, tinkamai pasiruošusią suteikti pagalbą“, – rašoma „Sekundei“ atsiųstame ministerijos komentare.
Jame tvirtinama, jog centralizavus GMP, numatoma palikti penkis regioninius padalinius: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Ministerijos teigimu, rengiant reformos gaires, buvo sudaryta darbo grupė, į kurios sudėtį įėjo GMP stočių bei profesinės sąjungos atstovai.
GMP centralizavimui, anot SAM, iš ES struktūrinių fondų skirta 41,5 mln. eurų.
Deividas LABANAVIČIUS
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys
Į mane, kaip panevėžiečių išrinktą Seimo narį, kreipėsi Panevėžio GMP stoties darbuotojai, sunerimę dėl GMP stočių planuojamo centralizavimo.
Susitikti su nuogąstavimų turinčiais panevėžiečiais kartu pakviečiau kolegą Aurelijų Verygą.
Juolab kad jis yra ir LVŽS šešėlinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministras.
Panevėžio GMP stoties kolektyvui bene didžiausią nerimą kelia įstatymo projekte įrašyta įsigaliojimo data – 2023-iųjų sausio 1 d.
Mes patys puikiai suprantame, kad vykdant centralizavimą vien turto perdavimas užtrunka mažiausiai pusę metų.
Netgi patys įstatymo projekto rengėjai jau puse lūpų šneka, kad dėl datos bus paskubėję. Veikiausiai ji bus nukelta.
Projektą kovo 17-ąją Seimui pristatė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Iki to laiko parlamentarus jau buvo pasiekęs susirūpinusių Panevėžio GMP darbuotojų kreipimasis. Seimo posėdžių salėje atkreipiau A. Matulo dėmesį, kad vykdant šią pertvarką regionams ypač svarbu, kas laukia GMP stočių ir dispečerinių.
A. Matulas viešai Seimo salėje davė pažadą, kad Panevėžyje GMP stotis ir dispečerinė liks.
Bet pažadas lieka pažadu, jei jis nėra užrašytas įstatymo projekte.
GMP stočių centralizavimas grindžiamas galimybe atnaujinti ir pagerinti jų bazę. Bet už visų gerų idėjų, jei jos nediskutuojamos, gali slypėti ir negerų dalykų.
Jei darbo grupė sukuriama tik dėl pliusiuko, negalima tikėtis sėkmingos reorganizacijos. Juk geriausiai žino, ką reikėtų tobulinti, patys GMP žmonės, tiesiogiai dirbantys tą darbą.
Stebina ir tai, kad pirmiausia kuriama nauja tarnyba, o paskui aplink ją bus bandoma lipdyti vadinamuosius regioninius burbulus. Bet šis projektas didžiausios sėkmės sulauktų, jei leistų penkiems regioniniams padaliniams, dabar turintiems dispečerines, patiems susitvarkyti pagal iškeltus kriterijus, o jau tada sujungti juos į vieną tarnybą, pavaldžią Sveikatos apsaugos ministerijai.
Problema, kad įstatymo projekte nėra jokio konkretumo, neaišku, bus du, trys, penki, o gal ir dar daugiau regioninių padalinių. O nesant aiškaus modelio, kyla bendruomenių baimė, darbuotojai jaučiasi nesaugūs, kartu ir patiems įstatymo rengėjams tampa daug sudėtingiau tokius projektus įgyvendinti.
Jei tokia reforma būtų mūsų galioje, žinoma, įstatymo projektą pradėtume rengti nuo diskusijų su bendruomenėmis, kad išsiaiškintume visas aplinkybes.
Identifikavus silpnybes ir grėsmes, jau pirmame etape jų būtų galima išvengti. Keista, kad šiuo atveju GMP stočių reformą, labai svarbią visai Lietuvai, bandoma daryti nuo kito galo.
Kiek įmanoma, aš pats ir mano kolegos darysime viską, kad vykdant tokią reorganizaciją neliktų nuskriausti regionai.
O man asmeniškai, žinoma, labiausiai rūpi Panevėžio GMP stoties ateitis.
BUS APMOKĖTA IŠ PARLAMENTINIŲ LĖŠŲ.
