P. Židonio nuotr.

Panevėžio gatvėse – pavojingas paveldas

Panevėžio gatvėse – pavojingas paveldas

Vairuotojams greitai teks pratintis miesto centre važinėti kitaip.

Panevėžio išmaniųjų šviesoforų šeimą papildys šešios naujai rekonstruotos sankryžos. Jų pertvarkymo darbus planuojama pradėti dar šiemet. Nors prie išmaniųjų šviesoforų paprastai nusidriekia ilgesnės automobilių eilės, Savivaldybė žada, kad spūstis bus galima reguliuoti visus rekonstruotus šviesoforus sujungus į žaliąjį koridorių.

Kaip teigė šio projekto rengėjas, Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistas Arvydas Šatas, Panevėžyje daugelio sankryžų būklė itin prasta. Pagal Eismo saugumo komisijos bei sankryžas aptarnaujančios įmonės siūlymus atrinkta rekonstruoti šešias sankryžas. Jose bus keičiamos ne tik senos ir nusidėvėjusios komunikacijos, bet ir pati sistema, valdanti eismo srautus.

Dabartiniai šviesoforai nebeatitinka poreikių. Pavyzdžiui, Ramygalos bei Vilniaus gatvių sankryžos šviesoforą būtina rekonstruoti, nes šioje vietoje eismas iš principo keičiasi. Po Laisvės aikštės rekonstrukcijos nebebus galima įvažiuoti į pačią aikštę – ten liks tik pėsčiųjų zona. Kaip ir visose modernizuojamose sankryžose, šviesoforai turės atskiras sekcijas vien pėstiesiems, kad neliktų rizikos būti parblokštiems iš kairės ar dešinės sukančių automobilių“, – kalbėjo A. Šatas.

Prioritetas saugumas

Rekonstruoti numatyta šešias sankryžas: J. Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių, J. Basanavičiaus ir Ukmergės g., J. Biliūno g. – Velžio kelio – Vilniaus g. – Pajuostės pl., J. Basanavičiaus g. ir Savanorių aikštės, Vilniaus g. ir Ramygalos g., J. Basanavičiaus g. ir Elektros g.

Visos šios sankryžos, išskyrus J. Biliūno g. – Velžio kelio – Vilniaus g. – Pajuostės pl., bus sujungtos į bendrą koordinuoto valdymo sistemą.

Sistema leis valdyti judėjimo srautus, nes visi šviesoforai bus sujungti į vadinamąjį žaliąjį koridorių“, – teigė A. Šatas.

Planuojama, kad didžiąją dalį reikalingų lėšų pavyks gauti iš europinių projektų. Preliminari projekto vertė – 400 tūkst. Eur, Savivaldybei tektų prisidėti 60 tūkst Eur, likę pinigai – ES lėšos.

Kokia bus reali projekto įgyvendinimo kaina, žinosime tik įvykdę viešuosius pirkimus. Jeigu neiškils nenumatytų trukdžių, šiuos darbus turime pradėti dar šiemet. Jau vyksta projektavimo darbai, jeigu gauname Tarybos pritarimą, galėsime pirkti rangos darbus“, – kalbėjo A. Šatas.

Jo teigimu, sankryžos bus tvarkomos iš pagrindų – naujai keičiamos visos komunikacijos bei patys šviesoforai. Nors išmanieji šviesoforai vairuotojų dažnai yra kritikuojami dėl didesnių spūsčių, specialistas atremia, kad svarbiausia – visų eismo dalyvių saugumas.

Kas yra svarbiau – žmonių saugumas ar pralaidumas? Gal įdiegus išmaniuosius šviesoforus daugiau spūsčių, bet žmonių saugumas ir patikimumas turi būti pirmoje vietoje. Kitas dalykas, negalima tik pakeisti kabelių, o valdymą palikti tokį patį. Šviesoforais reguliuojamų sankryžų reikalavimai per pastaruosius metus pasikeitė, todėl privalome padaryti atskiras pozicijas pėstiesiems ir saugiam automobilių srautų valdymui“, – kalbėjo A. Šatas.

Pasak Savivaldybės specialistų, Ramygalos bei Vilniaus gatvių sankryžos šviesoforą būtina rekonstruoti, nes šioje vietoje eismas iš principo keičiasi. Po Laisvės aikštės rekonstrukcijos nebebus galima įvažiuoti į pačią aikštę – ten liks tik pėsčiųjų zona. P. Židonio nuotr.

Pasak Savivaldybės specialistų, Ramygalos bei Vilniaus gatvių sankryžos šviesoforą būtina rekonstruoti, nes šioje vietoje eismas iš principo keičiasi. Po Laisvės aikštės rekonstrukcijos nebebus galima įvažiuoti į pačią aikštę – ten liks tik pėsčiųjų zona. P. Židonio nuotr.

Atgyveno savo amžių

Šviesoforus ir eismo saugumo priemones Panevėžyje prižiūrinčios bendrovės „Eismo valdymo sistemos“ direktorius Tomas Smulka teigė, kad iš mieste esančių 47 šviesoforų postų tik 19 įrengti pagal 2012 m. išleistas šviesoforų įrengimo taisykles. Likusiųjų būklė – patenkinama, o keturių iš jų – netgi avarinė. Jau pernai specialistai ne kartą tvarkė šviesoforų gedimus J. Basanavičiaus ir Ramygalos g., taip pat Klaipėdos – Savitiškio – Vakarinėje gatvėse.

Kol dar yra nesugedusių kabelių, kuriuos galima perjungti, tą ir darome. Sutvarkyti viską įmanoma, bet klausimas, kiek tokiems tvarkymams reikia atseikėti lėšų, nes šitaip galima tik palaikyti tokią būklę“, – sakė T. Smulka.

Specialisto tvirtinimu, optimalus šviesoforų tarnavimo laikas yra aštuoneri metai. Vadinasi, visus šviesoforus reikia rekonstruoti po dešimtmečio. Tačiau Lietuvoje realybė dėl finansavimo trūkumo kiek kitokia. Pavyzdžiui, Panevėžyje, Stoties ir Pušaloto bei Marijonų gatvių sankryžoje esantis šviesoforas buvo rekonstruotas dar 1989 metais. Šioje vietoje suplanuota šviesoforus pakeisti žiedine sankryža. Nors parengtas jos projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas, šiemet tokios sankryžos viešieji pirkimai nėra suplanuoti.

O numatoma tvarkyti J. Basanavičiaus ir Ukmergės gatvių sankryža paskutinį kartą rekonstruota 1998 m., Vilniaus ir Biliūno gatvių – 1997 m.

Beveik 50 proc. Panevėžyje esančių šviesoforu reguliuojamų sankryžų yra tik patenkinamos būklės. Nors atlieka savo funkcijas, tačiau apie saugumą jose kalbėti negalima. Pagal statistiką matyti, kad tose vietose, kur įrengti išmanieji šviesoforai, vadinamųjų juodųjų dėmių nebelieka, eismo įvykių nebėra registruojama. Rekonstruojant šviesoforus iki minimumo sumažinamas konfliktinių taškų skaičius – eismo dalyvių trajektorijos nebesikerta. Vadinasi, išvengiama ir skaudžių eismo nelaimių“, – kalbėjo T. Smulka.

Pavojingiausia – Klaipėdos gatvėje

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Tadas Martinaitis teigė, kad į juodųjų dėmių sąrašus patenka tos vietos ar sankryžos, kur per metus įvyksta ne vienas eismo įvykis, kai sužalojami ar žūva žmonės. Jau keleri metai opiausių vietų Aukštaitijos sostinėje sąrašas nesikeičia – tai pagrindinių gatvių sankryžos, kurios iki šiol nerekonstruotos: Klaipėdos ir Vakarinės, Klaipėdos, Projektuotojų bei Dariaus ir Girėno, Klaipėdos ir Žvaigždžių, Klaipėdos ir Nemuno, taip pat Parko ir Nemuno gatvių sankryžos.

Tai visos didžiosios miesto sankryžos, kurios iki šiol dar nėra rekonstruotos. Tačiau kai kalbame apie juodąsias dėmes, jos skaičiuojamos tik pagal įskaitinius įvykius. Pavyzdžiui, šiuo metu avaringiausia yra Beržų ir Ramygalos gatvių sankryža, kur neseniai buvo pakeisti kelio ženklai. Viena po kitos pasipylė avarijos, tačiau visos jos – techninės, kai nėra sužalotų ar žuvusių žmonių, tad policijos sistemoje dažniausiai net neregistruojamos. Čia prireiks laiko, kol žmonės įpras prie naujos važiavimo tvarkos“, – sakė T. Martinaitis.

Panevėžio savivaldybė šiemet taip pat numačiusi rekonstruoti Smėlynės ir K. Kerbedžio gatvių sankryžos šviesoforo postą. Nors buvo žadama, kad turėtų prasidėti Dariaus ir Girėno bei Klaipėdos gatvių sankryžos rekonstrukcijos darbai, kol kas tebevyksta projekto derinimas.

 

Komentarai

  • Jei nebus pralaidumo, nebus ir saugumo. Kamštyje sudirgęs vairuotojas pavojingesnis už neblaivų! Gaila, kad vadovauja ne patys išmintingiausi žmonės.

    • Vairuotojai sudirgsta ne todėl, kad prie šviesoforo pastovėti tenka, o todėl, kad gatvės suprojektuotos debiliškai – juostų pločiai, kaip magistralėse, o greitai nuvažiuoti negalima. Smegeninėje konfūzas ištinka.

  • Gal ekonominiai motyvai, ne tiek saugumas labiau rūpi? 🙂

    • teisingai Tamsta galvoji: jei prasimanai, kad ir ne labai logiškų darbų, pinigėliai byra suinteresuotoms pusėms. Pvz. mūsų aikštė, beveik kiekviena valdžia stengiasi ją savaip ,,pakedenti“

    • tikra tiesa. Plius dar aiškina apie saugumą, tačiau nei viena DĖL SAUGUMO rekonstruojama sankryža, anot policijos atstovo, nėra tarp avaringiausių. Tai gautųsi, kad Jūs ten visi užsimuškit, bet mes tvarkysim tai, kas apsimoka :0

  • respublikos gatveje nuo klevo stovi zenklas sustoti draudziama ,o gatve pilna stovinciu masinu ir tokiu pavyzdziu pilna ,gal pradziai tokiose vietose padarytu tvarka

  • Svarbiausia-sankryžų pralaidumas,nes stovintys automobiliai teršia orą,kuriuo kvėpuoja žmonės.Tik taip atrodo vadinamų išmaniu sankryžų projektuotojams ir užsakovams,kad gelbsti gyvybes.Realybėje nuo užteršto oro sukeltų ligų miršta daugiau žmonių,negu „išgelbsti“ tokios sankryžos su pailgintu automobilių stovėjimo laiku.Ypač aplink tokias sankryžas gyvenantys turėtų labiausiai būti suinteresuoti,kad didėtu pralaidumas,nesiformuotų dirbtinai sudarytos spūstys ir neblogėtų oro kokybė.Ir kaip dirbtinis spūsčių formavimas derinasi su Lietuvos įsipareigojimu mažinti CO2 emisiją?

  • „Pavyzdžiui, šiuo metu avaringiausia yra Beržų ir Ramygalos gatvių sankryža“

    O kodėl čia reikėjo keisti važiavimo tvarką, jeigu ji iki šiol buvo geresnė negu dabar? Tikriausiai tam, kad viena po kitos pasipiltų avarijos ir galėtume džiaugtis, kad kol kas nėra sužalotų ar žuvusių žmonių. Gal atstovas spaudai galėtų paaiškinti, kodėl vietoje dviejų važiavimo juostų pagal čia galiojantį kelio ženklą realiai naudojama tik viena? Iš Beržų gatvės automobilių, sukančių į kairę, į Ramygalos gatvę beveik nėra, tuo tarpu didžiulis automobilių srautas kryptimis „tiesiai ir į dešinę“ nukreipiamas viena eismo juosta. O be to, kažin kieno keistu sprendimu eismo juosta viduryje sankryžos daro vingį panašų į į šachmatų figūros žirgo ėjimą, kas tikriausiai itin padidina eismo saugumą šioje vietoje. Tai gi ėjimas žirgu ir jokios apgaulės…

    • Ka gi jis paaiškins dave rašta liepe parskaityt, jau matosi kokie ten „besmegeniai“ tupi va jum pvz Beržu- Ramygalos gt sankryža, nei vienos avarijos technines ne technines, atejo gudragalvis nupiese eismo kryptis pakeite ženklus pimt 2 avarijos.

  • Kodėl Panevėžyje labai norima statyti išmaniuosius šviesoforus, o ne žiedines sankryžas. Kodėl mes iš užsienio imame tai, kas blogai, o ne kas gerai? Atraskite Londone tiek šviesoforų, kiek yra Panevėžyje. Žiedinėje sankryžoje nebūna spūsčių, bet jos pigiai kainuoja ir sunku plauti ……. .

    • todėl, kad senai Panevėžyje nebėra ,,gaspadoriaus“ su dideliu kumščiu – užtat B A R D A K A S (betvarkė).

Rodyti visus komentarus (12)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų