Panevėžio gatvėse – naujos juodosios dėmės

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2017.03.21 07:51

Po avaringoje sankryžoje įvykusios dar vienos avarijos Panevėžio valdžia atkreipė dėmesį į miesto juodųjų dėmių žemėlapį. Atlikus Panevėžio gatvių ir sankryžų pastarųjų trejų metų avaringumo analizę paaiškėjo, kad  registruoti 592 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 26 žmonės, sužeista 659. Iš jų 2016 m. – atitinkamai 8 ir 156.

Daugelis avarijų įvyksta vis tose pačiose vietose. Panevėžyje yra 27 vadinamosios juodosios dėmės – tai  sankryžos, gatvių atkarpos, kuriose per 4 metus užfiksuoti daugiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai.  Per pastaruosius trejus metus mieste atsirado penkios naujos juodosios dėmės.

Kaip avaringos sankryžos pažymėtos Smėlynės, J. Basanavičiaus gatvėse. Po vieną tokią vietą turi Nemuno, S. Kerbedžio ir Ramygalos gatvės.

Klaipėdos gatvė – pavojingiausia

Tačiau pavojingiausia važiuoti Klaipėdos gatve. Čia yra net dešimt juodųjų dėmių vos ne kiekvienoje sankryžoje. Saugumo trūksta ties sankirtomis su Savitiškio, F. Vaitkaus, Kosmonautų, Tulpių, Ramygalos ir kitomis gatvėmis.

Viena baisiausių juodųjų dėmių Klaipėdos gatvėje yra sankryžoje su Projektuotojų ir Dariaus ir Girėno gatvėmis.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyriaus specialistės Rasos Meištės žiniomis, šioje sankryžoje 2016 metais užregistruoti net 6 eismo įvykiai. Trijuose iš jų sužeisti 4 asmenys. Šiais metais čia įvyko jau dvi avarijos, per kurias sužaloti 3 žmonės.

Paskutinis rimtesnis eismo įvykis minėtoje sankryžoje užfiksuotas sekmadienį, kai susidūrė du automobiliai „Mercedes“ ir „Volkswagen“. Vienas iš jų apvirto, išvartė kelio ženklus, kliudė šviesoforą, gatvės bortelį, apšvietimo stulpą.

Per avariją vairuotojai didelių sužalojimų nepatyrė.  „Volkswagen“ automobilį vairavęs jaunuolis pasakojo, kad važiavo Klaipėdos gatve degant žaliam šviesoforo signalui. O stiprų smūgį į mašinos šoną gavusi moteris nebeprisiminė, koks signalas jai degė.

Po šio incidento panevėžiečiai vėl sukilo kalbėti, ar ne laikas susirūpinti Klaipėdos, Projektuotojų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryža, jei čia taip dažnai įvyksta avarijos.

„Ši sankryža tikrai avaringa. Į minėtą statistiką neįtraukėme dar ir techninių eismo įvykių, kurie išsprendžiami vairuotojams užpildžius eismo įvykių deklaracijas“, – patvirtino R. Meištė.

Numatyta rekonstrukcija

Avaringa sankryža Klaipėdos gatvėje susirūpino ir Panevėžio valdžiai. Nors  miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna įsitikinęs, kad nesilaikant Kelių eismo taisyklių jokia nauja infrastruktūra sankryžoje negelbės, jis atskleidė, kad ir šioje vietoje kuriami rekonstrukcijos planai.

„Tai – viena iš numatytų naujų šviesoforo postų keitimo vietų. Kartu planuojama ir visa sankryžos rekonstrukcija. Tačiau kol kas vyksta derybos su privačiu investuotoju dėl šalia esančios paaukštintos automobilių stovėjimo aikštelės pertvarkos. Ji pagal reikalavimus turėtų būti sužeminta. Taip pat šalia išplatėtų gatvė ir matomumas vairuotojams pagerėtų“, – „Sekundei“ aiškino direktorius.

Jei dabar čia būtų įrengtas naujas šviesoforas, rekonstravus sankryžą jo vietą vėl reikėtų perkelti. O tai esą kainuotų apie 50 tūkst. eurų.

„Jei ne šiais metais tvarkysime šią sankryžą, tai kitais. Tačiau dar kartą pabrėžiu: ar naujas, ar senas šviesoforas – ir vairuotojai privalo laikytis eismo taisyklių“, – teigė T. Jukna.

Reikia pinigų

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Alvydas Šatas sako, kad Klaipėdos, Projektuotojų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankryža prašosi rimtos rekonstrukcijos. Čia esą reikėtų ir papildomo eismo juostos, ir šviesoforo signalų, leidžiančių sukti į kairę.

„Galima visokių priemonių sugalvoti – specialistų netrūksta. Tik tie patys vairuotojai neturėtų važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau mūsų planai susiję su pinigais“, – kalbėjo A. Šatas.

Savivaldybė šiais metais numatė skirti 218 tūkst. Eur eismo valdymo priemonėms.

Daugiau dėmesio žadama skirti ir juodųjų dėmių žemėlapiui. Mažinant avaringumą tokiose vietose įrengiamos naujos saugumo salelės, kryptinis apšvietimas, rekonstruojami šviesoforai.

Pirma naujovė laukia jau nuo balandžio 1-osios. Šią dieną Panevėžyje nebeliks geltono mirksinčio šviesoforo signalo. Mat nustatyta, kad pusė visų eismo įvykių įvyksta būtent degant geltonam šveisoforui.

Faktai

Juodoji dėmė – tokia vieta, kurioje 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai (įskaitinis eismo įvykis yra toks, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės).

Juodųjų dėmių metodika Lietuvoje pradėta taikyti 2004 m. Ji pasiteisino, nes per dešimtmetį tokių dėmių sumažėjo septynis kartus.

Ši metodika yra paprasta ir labai efektyvi priemonė, nes eismo įvykių koncentracijų vietose galima taikyti palyginti pigias ir greitai įgyvendinamas inžinerines eismo saugumo priemones, kurias įdiegus avaringumas tame kelio ruože sumažėja arba visai išnyksta.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #gatvės
• #Panevėžys
• #žemėlapis