Ilgai trukęs konkursas Senvagei ir Skaistakalnio parkui sutvarkyti aistras kelia ir paskelbus nugalėtoją. Nors erdvės turėtų būti atnaujintos 2018–2019 metais, pristatytos idėjos džiugina ne visus. Gyventojai piktinasi, kad laimėtojai neskyrė pakankamai dėmesio autentiškumui išlaikyti, o kai kuriuos svarbius objektus tiesiog pamiršo.
Panevėžio miesto savivaldybės skelbto atvirojo Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinio sutvarkymo projektų konkurso nugalėtojais tapusios MB „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis ketvirtadienį visuomenei ir Tarybos nariams pristatė idėjų vizualizacijas. Įmonės vadovas tvirtino, kad vienas svarbiausių tikslų – Senvagę paversti reprezentacine miesto vieta, kurioje vyrautų minimalistiniai bruožai.
„Kurdami Nevėžio slėnio idėjas vadovavomės moto „Racionalus originalumas“. Norėjome, kad pateikti sprendimai nebūtų per daug komplikuoti, tad grožio ieškojome paprastume“, – aiškino T. Jonauskis.
Nugalėtojų teigimu, šiuo metu Senvagė nusidėvėjusi, trūksta apšvietimo, suolelių, susisiekimą gerinančių jungčių, kitų architektūrinių sprendimų, kurie apleistą miesto širdį padėtų atgaivinti ir paversti panevėžiečių traukos centru. Organizacijos partnerė Justina Muliuolytė įsitikinusi, kad paprasti sprendimai ir tinkamas takų sutvarkymas padėtų sukurti naują, tačiau autentiškumą išlaikiusį miesto vaizdą.
Konkursą laimėjusios MB „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis pristatė, kaip pasikeis Senvagės ir Skaistakalnio parko vaizdas. T. Šiaudinio nuotr.
„Šiuo metu Senvagėje labai nepatogu judėti vežimėlius stumiantiems tėvams, neįgaliems, vyresnio amžiaus žmonėms. Siekdami tai pakeisti vietoje senų takų planuojame sukurti naują žiedo formos keliuką, kuris jungtų įėjimus į parką, nusileidimą link upės ir Senvagės krantinių, įvairių veiklų vietas“, – kalbėjo J. Muliuolytė.
Netoli Aleksandro skulptūros ketinama įkurti apžvalgos ir poilsio aikštelę su lauko kavinėmis, įrengti skverą su žaidimo aikštele vaikams, krantines ir šlaitus apželdinti įvairiaspalviais augalais, medžiais, kurie vizualiai sukurtų amfiteatro įspūdį.
Skaistakalnyje natūralumas
Atsinaujinęs Skaistakalnio parkas bus tarsi susiskirstytas į atskiras erdves ir išlaikys savo gamtinę atmosferą, nes parko viduryje esantį miškelį konkurso laimėtojai ketina tvarkyti tik minimaliai.
„Daugiausia dėmesio skirsime atviroms pievoms, tvenkiniams ir Juozo Čerkeso-Besparnio sodybai. Kad žmonėms būtų lengviau judėti, įrengsime dviračių taką, kuriuo miestiečiai galės lengvai pasiekti „Ekrano“ marias, ir atnaujinsime į Sporto gatvę vedantį tiltą, sukursime nuolydį, tai leis lengviau judėti laiptais negalintiems lipti žmonėms“, – teigė J. Muliuolytė.
Vienu iš didžiausių traukos centrų Skaistakalnio parke turėtų tapti J. Čerkeso-Besparnio sodyba. Seną pastatą ketinama restauruoti išlaikant bet dalį autentiškumo, o šalia jo įrengti naują stiklinę erdvę su apželdintu stogu, kuris tarsi susilietų su aplinka.
Šioje teritorijoje planuojama įkurti vaikų žaidimo aikšteles, kavinę, menininkų kūrybos erdvę. Dabar tuščioje pievoje turėtų atsirasti sportininkų erdvė su lauko treniruokliais ir patogia vieta sportiniams pratimams atlikti.
„Nepamiršime ir Nevėžio. Ketiname išvalyti upės pakrantes, jas apsodinti įvairiausiais augalais“, – atskleidė projekto vadovė.
Neslėpė apmaudo
Vizualiai pristatytos atsinaujinimo idėjos ne į visų panevėžiečių širdis rado kelią. Dalis miestiečių piktinosi, kad laimėtojai neskyrė pakankamai dėmesio autentiškumui išlaikyti, o kai kuriuos svarbius objektus tiesiog pamiršo.
Daugiausia priekaištų MB „Pupa – strateginė urbanistika“ sulaukė dėl esą netinkamos J. Čerkeso-Besparnio sodybos rekonstrukcijos, kad į atsinaujinimo planus nebuvo įtraukta vietos bendruomenė „Už upės“ bei dėl šalia Skaistakalnio parko esančių, tačiau plane nepaminėtų istorinio paveldo objektų.
„Skaistakalnio parke yra tvora, už kurios galime rasti seniausią Panevėžio miesto mūrinį namą, kuris pastatytas dar 1876 metais, tačiau apmaudu, kad jis atsinaujinimo planuose nė neminimas. Taip pat pasigedau dėmesio kareivinėms“, – apmaudą liejo Liudvika Knizikevičienė.
Ne ką mažiau kritikos konkurso laureatai susilaukė dėl noro J. Čerkeso-Besparnio sodybą skirti menininkų kūrybinei veiklai. Dalis pristatymą stebėjusių žmonių kategoriškai tvirtino, kad miestui reikia daugiau jaunus žmones pritraukiančių vietų, o ne menininkams skirtų rezidencijų.
Girdėdami pastabas MB „Pupa – strateginė urbanistika“ atstovai žadėjo atsižvelgti į siūlymus, tačiau pabrėžė, kad dalis išsakytos kritikos turėtų būti skirta ne jiems.
„Šio projekto tikslas – sutvarkyti Besparnio sodybą, Senvagės ir Skaistakalnio teritorijas, o už tvoros esantys objektai į planą nepateko. Nepaisant to, atsižvelgsime į kritiką, ateityje imsimės gražinti ir minėtas vietas“, – tikino atstovai.
