-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio miesto savivaldybės skelbto atvirojo Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinio sutvarkymo projektų konkurso nugalėtojais tapusios MB „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis ketvirtadienį visuomenei ir Tarybos nariams pristatė idėjų vizualizacijas. Įmonės vadovas tvirtino, kad vienas svarbiausių tikslų – Senvagę paversti reprezentacine miesto vieta, kurioje vyrautų minimalistiniai bruožai.
„Kurdami Nevėžio slėnio idėjas vadovavomės moto „Racionalus originalumas“. Norėjome, kad pateikti sprendimai nebūtų per daug komplikuoti, tad grožio ieškojome paprastume“, – aiškino T. Jonauskis.
Nugalėtojų teigimu, šiuo metu Senvagė nusidėvėjusi, trūksta apšvietimo, suolelių, susisiekimą gerinančių jungčių, kitų architektūrinių sprendimų, kurie apleistą miesto širdį padėtų atgaivinti ir paversti panevėžiečių traukos centru. Organizacijos partnerė Justina Muliuolytė įsitikinusi, kad paprasti sprendimai ir tinkamas takų sutvarkymas padėtų sukurti naują, tačiau autentiškumą išlaikiusį miesto vaizdą.
Konkursą laimėjusios MB „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis pristatė, kaip pasikeis Senvagės ir Skaistakalnio parko vaizdas. T. Šiaudinio nuotr.
„Šiuo metu Senvagėje labai nepatogu judėti vežimėlius stumiantiems tėvams, neįgaliems, vyresnio amžiaus žmonėms. Siekdami tai pakeisti vietoje senų takų planuojame sukurti naują žiedo formos keliuką, kuris jungtų įėjimus į parką, nusileidimą link upės ir Senvagės krantinių, įvairių veiklų vietas“, – kalbėjo J. Muliuolytė.
Netoli Aleksandro skulptūros ketinama įkurti apžvalgos ir poilsio aikštelę su lauko kavinėmis, įrengti skverą su žaidimo aikštele vaikams, krantines ir šlaitus apželdinti įvairiaspalviais augalais, medžiais, kurie vizualiai sukurtų amfiteatro įspūdį.
Atsinaujinęs Skaistakalnio parkas bus tarsi susiskirstytas į atskiras erdves ir išlaikys savo gamtinę atmosferą, nes parko viduryje esantį miškelį konkurso laimėtojai ketina tvarkyti tik minimaliai.
„Daugiausia dėmesio skirsime atviroms pievoms, tvenkiniams ir Juozo Čerkeso-Besparnio sodybai. Kad žmonėms būtų lengviau judėti, įrengsime dviračių taką, kuriuo miestiečiai galės lengvai pasiekti „Ekrano“ marias, ir atnaujinsime į Sporto gatvę vedantį tiltą, sukursime nuolydį, tai leis lengviau judėti laiptais negalintiems lipti žmonėms“, – teigė J. Muliuolytė.
Vienu iš didžiausių traukos centrų Skaistakalnio parke turėtų tapti J. Čerkeso-Besparnio sodyba. Seną pastatą ketinama restauruoti išlaikant bet dalį autentiškumo, o šalia jo įrengti naują stiklinę erdvę su apželdintu stogu, kuris tarsi susilietų su aplinka.
Šioje teritorijoje planuojama įkurti vaikų žaidimo aikšteles, kavinę, menininkų kūrybos erdvę. Dabar tuščioje pievoje turėtų atsirasti sportininkų erdvė su lauko treniruokliais ir patogia vieta sportiniams pratimams atlikti.
„Nepamiršime ir Nevėžio. Ketiname išvalyti upės pakrantes, jas apsodinti įvairiausiais augalais“, – atskleidė projekto vadovė.
Vizualiai pristatytos atsinaujinimo idėjos ne į visų panevėžiečių širdis rado kelią. Dalis miestiečių piktinosi, kad laimėtojai neskyrė pakankamai dėmesio autentiškumui išlaikyti, o kai kuriuos svarbius objektus tiesiog pamiršo.
Daugiausia priekaištų MB „Pupa – strateginė urbanistika“ sulaukė dėl esą netinkamos J. Čerkeso-Besparnio sodybos rekonstrukcijos, kad į atsinaujinimo planus nebuvo įtraukta vietos bendruomenė „Už upės“ bei dėl šalia Skaistakalnio parko esančių, tačiau plane nepaminėtų istorinio paveldo objektų.
„Skaistakalnio parke yra tvora, už kurios galime rasti seniausią Panevėžio miesto mūrinį namą, kuris pastatytas dar 1876 metais, tačiau apmaudu, kad jis atsinaujinimo planuose nė neminimas. Taip pat pasigedau dėmesio kareivinėms“, – apmaudą liejo Liudvika Knizikevičienė.
Ne ką mažiau kritikos konkurso laureatai susilaukė dėl noro J. Čerkeso-Besparnio sodybą skirti menininkų kūrybinei veiklai. Dalis pristatymą stebėjusių žmonių kategoriškai tvirtino, kad miestui reikia daugiau jaunus žmones pritraukiančių vietų, o ne menininkams skirtų rezidencijų.
Girdėdami pastabas MB „Pupa – strateginė urbanistika“ atstovai žadėjo atsižvelgti į siūlymus, tačiau pabrėžė, kad dalis išsakytos kritikos turėtų būti skirta ne jiems.
„Šio projekto tikslas – sutvarkyti Besparnio sodybą, Senvagės ir Skaistakalnio teritorijas, o už tvoros esantys objektai į planą nepateko. Nepaisant to, atsižvelgsime į kritiką, ateityje imsimės gražinti ir minėtas vietas“, – tikino atstovai.
Komentarai
-
- Irma
- 13:01 2017.05.12
-
- Visažiniams
- 13:11 2017.05.12
-
- Į foto bežiūrint
- 13:16 2017.05.12
-
- pozdna, batia !
- 13:19 2017.05.12
-
- kas yra kas?
- 13:31 2017.05.12
-
- ,,Panevėžio atnaujinimo idėjoms – dubasinimo vėzdai“
- 13:33 2017.05.12
-
- panevezietis
- 23:01 2017.05.12
-
- diktaturai NE
- 00:27 2017.05.13
-
- NEBUVO
- 08:42 2017.05.13
-
- Panevėžiečiui
- 10:45 2017.05.15
-
- Tomas
- 18:36 2020.07.10
Rodyti visus komentarus (11)Kas už tvoros, tas jau ne miesto. Ar miestui tą seniausią pastatą išpirkti ir jame vėlgi visokias kultūrines erdves įrengti? Seniai visi žino, kad teatrų gausa ir kultūros perteklinių įstaigų ilgametis prikūrimas lėmė šitokią baisią miesto infrastruktūros stagnaciją.
Tegu tik greičiau rekonstruoja, nėra ko piktintis. Darbus pagaliau reikia dirbti, o ne priekabių ieškoti. Su URBAN projektų įgyvendinimu taigi apokalipsė neateis, bus galima ir toliau miestą gražinti, tvarkyti. Kas per noras į vieną projektą viską viską viską sukimšti?
Ar nėra keista, kai gydytojai ima mokyti architektus? Gerbiu ponią Knizikevičienę. Bet vis nepalieka mintis: kur yra patariamojo balso, o kur sprendimų priėmimo ribos. Galgi ,,Už upės“ bendruomenės atstovui reikėjo skirti vietą architektūrinių idėjų vertinimo komisijoje? Ir kam ta savivaldybė kreipiasi į profesionalus? Gal padarykime taip: miestas tegul priperka plytelių, suoliukų, o visi tegu paima ir susidėlioja taip, kaip nori, kaip kam atrodo.
Jeigu per keturis dešimtmečius Senvagė nenutriušo, jeigu šiai vizitinei miesto kortelei nereikia atnaujinimo, tai apie ką tada bekalbame? Kodėl būsima nenaftalinė Senvagė negalės būti patraukli jaunimui? Tik pliaže moterys į kairę, o vyrai į dešinę. Miesto centras ir turi būti jaunatviškas, erdvus, kad ant žolės paklotuką būtų galima pasitiesti. Jokių įmantrybių tikrai dabarties viešose erdvėje nepridaroma. XXI amžiaus pradžia taigi.
Vargšiukai tie jaunuoliukai salės priekyje, bandantys garbaus amžiaus publikai pateikti ateities idėjas.
Ir kaip jaunimas neemigruos, kai senimas taip visur diktatoriškai įsigalėjęs?
Jaunieji architektai mokslus baigę, pasaulio matę, patirties jau turintys, tokių gražių idėjų pilni. Ko juos kritikuoti? Ko amžinai bambėti?
Argi tikrai ,,žylė galvon, kipšas uodegon“?
Pusamžiai ir priešpensinio amžiaus politikai kad kalba, kad aiškina, kad mokina. Miestas jau nustekentas.
Atstokite nuo jaunų kūrybingų profesionalų !
Kas yra tikra kritika? Kuo kritika skiriasi nuo bambėjimo?
Kam kalbėti apie strėles, jeigu akivaizdūs dubasinimo vėzdai?
Ir kada gi žodis atitiks esmę?
Vaizdelis …
Dubasinimo vėzdai.
kritikuoti – tai reiskia reikalauti daryti taip kaip as noreciau, jei tik mokeciau. Pritariu visiems komentatoriams – neapykanta jaunam kurianciam zmogui jau daro labai bloga darba. Labai noreciau, kad butu viesai paskelbti tie, kurie nuolatos trukdo Panevezio miestui atsinaujinti. Paziurekime I kitus miestus – tie kurie nebijo, kurie kuria, kurie pilni idomiausiu ideju, kartais atrodo net neigyvendinamu – siandien miestai lyderiai. Ten idomu lankytis, gera buti. Panevezyje net niekada nematytas kaledinis miesto papuosimas ir tai skeptiku buvo tarsomas. Jau nebetylesime – prasysime skelbti skeptiku ir trukdytoju pavardes
Išrinko studentišką darbą, kuriame logikos jokios. Ar mes senvageje bolidų čempionatą organizuosim? Reikia žiūrėti kas Panevėžiui tinka, o ne kažkokią Olandiją mėgdžioti. Dabartinė esanti takų sistema daug logiškesnė nei jie siūlo, pažiūrekit koių nesamonių pripaišė. O prie Besaprnio namo bunkerį nuo atominio karo statys? Tos vietos ir taip nieks nezino, kam slėpti?
ką parašė tas Čerkesas besparnis? gyveno tai gyveno. Ir Vanda zaborskaitė panevėžy gyveno, daug kas gyveno. tai dar ne priežastis dabar atstatyti kažkokią lūženą griuveną ir ten įkurdinti kokius nupušusius meninykus. NEBENORĖKIT SUKURTI PAMINKLO IŠ TO, KO NEBUVO.
Tikrai gerai Jūsų mintis. Pritariu šimtu procentų.
Būtinai reikia skelbti pavardes tormozų. Į ką miestas pavirtęs? Ir dar drįsta bambėti, jeigu tvarkyti, gražinti imasi? Net Europos pinigus pasitelkia tiems darbams. Duoda už dyką – o kažkas dar rėkia?
Aleliuja …
Manau, pasirinkta tinkama kryptis, išlaikanti minimalizmą ir originalumą. Tai labai tinka tokiam miestui, kaip Panevėžys. Daug takų ir medžių, žalumos, gėlynų, miestas nedidelis, galima juo pasivaikščioti kvėpuojant gaiviais augalų sukuriamais aromatais. Tik norėtųsi platesnių pėsčiųjų takų, nes dabar jie siauroki, retas, kuris nori pasitraukti kiek į šalį prasilenkiant. Na, bet čia Panevėžys, bachurų ir bachuriukių sostinė 🙂