Nepaisant, kad Panevėžiui jau skirta milijoninė ES parama Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybai, o dar kelis milijonus yra pažadėjusi ir Kultūros ministerija, ambicingo projekto pamatus sujudino prezidentūros rašto sulaukę ekspertai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, apsvarsčiusi prezidentūros jai persiųstą pilietinės iniciatyvos grupės „Išsaugoti „Garsą“ prašymą, pasisakė, kad kino centras, kurį rengiamasi rekonstruoti į SEMC, „turėtų būti vertintinas kaip potencialiai retas kultūros paveldo objektas“.
Komisija pripažįsta, jog rekomendaciją skubiai svarstyti dėl „Garso“ įtraukimo į kultūros vertybių registrą priėmė nesigilinusi, kad jau du kartus Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo taryba pareiškė nesant svarių priežasčių šį tipinį sovietmečio statinį paversti saugomu. Valstybinės komisijos pozicija apstulbino ne tik Panevėžio valdžią. Kultūros paveldo departamento vadovas prasitaria nematantis pagrindo dar kartą sugrįžti prie 1968 m.perstatyto „Garso“ išsaugojimo klausimo.
Mato ypatingą vertę
SEMC projekto kortas sumaišiusios Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomone, kino centras „Garsas“ turi būti vertintinas netgi kaip nacionalinės, o ne vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas.
„Tai vienintelis likęs modernizmo objektas, kuriame iki šiol veikia kino teatras, todėl turėtų būti vertintinas kaip potencialiai retas kultūros paveldo objektas. Daugiau Lietuvoje nebėra modernizmo pastatuose veikiančių kino teatrų“, – „Sekundei“ teigė komisijos Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Dalia Gadeikienė.
Komisijos nuomone, „kino centro „Garsas“ pastatas yra vienas iš sovietinio modernizmo reprezentantų, fasadai atspindi modernizmo stilistikos pastatui būdingą regioninį charakterį.“ Anot skyriaus vedėjos, suformuodama nuomonę dėl „Garso“, komisija atsižvelgė ir į visuomenės poziciją.
„Svarbus yra visuomenės emocinis ryšys, bendruomenė pripratusi prie šio objekto, kaip kino teatro“, – komentavo D. Gadeikienė.
Komisijos pranešime rašoma, jog „pilietinė iniciatyva išsaugoti kino centrą „Garsas“ liudija, jog itin svarbi yra bendruomenės atmintis ir jos emocinis ryšys, kuriantis dvasinį tęstinumą.“
Kaip vieną iš argumentų D. Gadeikienė paminėjo ir Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK) atliekamą tyrimą dėl Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko Evaldo Zilinsko elgesio. Tyrimas pradėtas etikos sargams gavus pranešimą, esą šis nenusišalino, kai svarstytas klausimas dėl kino teatro „Garsas“ pripažinimo saugotinu kultūros paveldo objektu bei jo įrašymo į Kultūros vertybių registrą ir taip galėjo sumaišyti viešuosius bei privačius interesus. Valstybinės kultūros paveldo komisijos dėmesį atkreipęs tyrimas nėra baigtas, o jo pradėjimas, kaip akcentuoja VTEK, savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.
Išklausė tik vienus
Kino centro „Garsas“ ir jo vietoje planuojamo statyti SEMC likimą Valstybinė kultūros paveldo komisija svarstė remdamasi tik pilietinės iniciatyvos grupės „Išsaugoti „Garsą“ prašymu, persiųstu iš prezidentūros. Komisija nesigilino į argumentus, kodėl paveldo ekspertai jau net du kartus pasisakė, kad kino centras neturi būti įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas saugomu. Komisija taip pat neprašė Panevėžio savivaldybės pateikti savo paaiškinimą dėl „Garso“ rekonstrukcijos į SEMC.
„Remtasi tik iniciatyvinės grupės prašymu ir prie jo pridėtais priedais“, – patvirtino D. Gadeikienė.
Panevėžiui itin svarbus klausimas, keliantis milžinišką ažiotažą visuomenėje ir ją padalijęs į skirtingas stovyklas, Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje buvo sprendžiamas labai skubant.
„Šitas klausimas pas mus buvo gana skubiai įtrauktas, nes prezidentūra atsiuntė, o pas mus kaip tik buvo suplanuotas posėdis ir į jį įtraukėme. Į mus kreipėsi prezidentūra, prašydama nuomonės, mes jai ir pateikėme“, – aiškino D. Gadeikienė.
Vedėja pabrėžė, jog komisija pateikė tik savo nuomonę, bet ne sprendimą.
„Čia ne kaip teisės aktas, o paprastas raštas kaip komisijos nuomonė, rekomendacija. Mes esame ekspertai prezidentui, Vyriausybei ir Seimui. Dėl strategijos klausimų priimam sprendimus, kitais klausimais nutarimus arba tiesiog pateikiam nuomonę. Jei nemanom, kad tai strateginis klausimas, sprendimas nepriimamas. Čia mes išsakėme tik nuomonę taip, kaip būtų kreipęsis bet kas paklausti mūsų nuomonės. Čia net nebuvo tyrimo atlikta“, – kalbėjo Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja.
Nostalgija – ne vertingoji savybė
Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo taryba jau dukart rinkosi aiškintis dėl „Garso“ kino centro pastato svarbos ir abu kartus įvertino, jog šis objektas nėra toks vertingas, kad būtų paskelbtas saugotinu.
Pirmą kartą tokį verdiktą priėmusi birželį, vėliau taryba, atsižvelgusi į pilietinės iniciatyvos grupės „Išsaugoti „Garsą“ prašymą, kreipėsi į du sovietinio paveldo ekspertus. Šiems pateikus savo nuomonę, taryba dar kartą patvirtino, jog nėra dėl ko „Garso“ pastatą įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
„Yra vertinimo kriterijų aprašas, pagal kurį taryba sprendžia, ar objektas turi vertingųjų savybių. Nostalgija nėra vertingoji savybė. Todėl remiantis vertinimo kriterijais taryba nusprendė, kad „Garsas“ negali būti įrašytas kaip saugomas“, – sako Panevėžio savivaldybės paveldosaugininkė Loreta Paškevičienė.
Klausimą uždaro
Nors „Garso“ gynėjams vilties suteikusi valstybinė komisija Kultūros paveldo departamentą ragina kuo skubiau svarstyti dėl kino centro pastato išsaugojimo, departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro nuomone, veikiausiai prie šios temos nebus sugrįžta.
Anot jo, pagal teisės aktus Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba neturėtų svarstyti tų objektų, dėl kurių jau svarstė kitos vertinimo tarybos, tarpe jų ir Savivaldybė.
„Tvarka nustatyta tam, kad kartais ir piktais kėslais remiantis nebūtų sugriauta sistema. Jeigu koks nors verslininkas nepatenkintas kreipiasi prašydamas svarstyti kitoj taryboj, jei ir tos sprendimas nepatinka, reikalauja dar kitoj. Taip gali tęstis iki begalybės. Kol kas neturiu medžiagos, kuria remdamasis galėčiau pasakyti, jog reikėtų kitai tarybai svarstyti dėl „Garso“, – „Sekundei“ teigė V. Bezaras.
Šaltas dušas
Prezidentūros persiųstą „Garso“ gynėjų prašymą palankiai įvertinusios Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomonė buvo tarsi šaltas dušas Panevėžio savivaldybei. Jos administracijos direktorius Tomas Jukna sako, jog stabdyti SEMC projektą būtų nelogiška, kai jau yra užtikrintas kelių šaltinių finansavimas. Tam 3 mln. Eur paskirti iš ES paramos fondų, SEMC projektą Kultūros ministerija yra pateikusi Valstybės investicijų programai, iš kurios tam numatyta skirti 5 mln. Eur per dvejus metus – 2021 ir 2022-uosius.
„Nuo pat pradžių buvo svarstoma, kaip rekonstruoti šaltą, neekonomišką „Garso“ pastatą, apie jokius paveldus niekas nekalbėjo. Bet kai surandamas būdas pritraukti europinių lėšų rekonstrukcijai, kyla triukšmas“, – atkreipia dėmesį T. Jukna.
„Šitas klausimas pas mus buvo gana skubiai įtrauktas, nes prezidentūra atsiuntė, o pas mus kaip tik buvo suplanuotas posėdis ir į jį įtraukėme.“
D. Gadeikienė
Anot jo, nors po kino centro rekonstrukcijos į SEMC pastatas iš esmės pasikeis, jame liks galimybė toliau rodyti nekomercinį kiną.
„Nėra geriau, nei turėti naują, perspektyvią infrastruktūrą galimoms kultūrinėms veikloms. Dabar lieka dirbti, o ne bandyti sovietiniame pastate įžiūrėti paveldosauginių savybių“, – sako T. Jukna.
Pasigenda atsakomybės
Administracijos direktorius svarsto, jog Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomonei dėl „Garso“ pastato reikšmingumo veikiausiai turėjo įtakos ne svarūs ekspertų argumentai, o noras palaikyti pilietinę iniciatyvą. Į prezidentūrą kreipęsi „Garso“ gynėjai tėra viena medalio pusė.
„Esu nusivylęs tuo, kaip išnaudojama demokratija. Dabar ne sovietmetis – visi gali drąsiai sakyti savo nuomonę, kelti aktualias problemas ir ginti pasirinktą poziciją, kovoti už ją demokratijos suteiktomis priemonėmis. Bet jeigu taip darai, reikia imtis ir atsakomybės už tuos padarinius, kurių sieki savo kova. Siekimas bet kokiomis priemonėmis išsaugoti „Garso“ kino centrą nebeatitinka jokios sveikos logikos“, – įsitikinęs meno parodų organizatorius, „A galerijos“ savininkas panevėžietis Albinas Vološkevičius.
Jam kyla klausimas, kas prisiims atsakomybę už pasekmes, jei pastatui bus suteiktas valstybės saugomo paveldo statusas.
„Į miestą atėjo komercinis kinas su visu paketu, kad žiūrovas pasijaustų tarsi visai kitame kino pasaulyje. Ar pajėgus „Garsas“ atlaikyti tokią konkurenciją, už kurią kol kas mokame visi per miesto biudžetą?“ – sako A. Vološkevičius.
Iš miesto biudžeto pernai „Garsui“ buvo skirta 289,3 tūkst. Eur. Jo paties gautos pajamos už paslaugas per 2018-uosius siekė 120 tūkst. Eur. Kitaip tariant, „Garsas“ pernai miestui kainavo 169,3 tūkst. Eur. Šįmet iš biudžeto šiai kultūros įstaigai atseikėta 174,2 tūkst. Eur.
Nors kino centras turi dvi sales – per 600 vietų ir 80 vietų, skaičiuojama, kad seansuose vidutiniškai apsilanko maždaug po 20 žiūrovų. Pernai kino centras į visus savo renginius pardavė 53 tūkst. bilietų.