Panevėžietės rankose net plokštelės virsta rankinėmis

• Sekundė
• Živilė Kairytė
• Aktualijos
• 2019.07.06 07:58

Stilinga šukuosena, jaunatviška apranga, išskirtiniai papuošalai ir nuo veido nedingstanti šypsena – panevėžietės 60-metės Ritos Pečiulienės vizitinė kortelė. Ji ne tik vadovauja Panevėžio trečiojo amžiaus universitetui TAU Menų fakulteto dekanė, yra labdaros draugijos „Atjauta“ savanorė, bet ir siuva rankines bei kuria papuošalus. O jubiliejaus proga R. Pečiulienė pasidovanojo dovaną – Panevėžio „Židinio“ bibliotekoje atidarė pačios kurtų rankinių parodą, kurią taip ir pavadino – „Dovana sau“.

R. Pečiulienė neslepia, kad Panevėžyje vyraujantis stilius – jai ne prie širdies, todėl visada stengiasi išsiskirti. Toks noras lydi nuo jaunystės – tada ji megzdavo, siūdavo, kad tik galėtų atrodyti kitaip nei minia.

„Paskambino dukra prieš parodos atidarymą, o aš jai guodžiuosi, kad nežinau, ką rengtis. Tai ji man atkirto, kad aš juk menininkė – galiu rengtis kaip tik noriu“, – juokiasi Rita.

Ir išties – į parodos pristatymą ji atėjo pasipuošusi ryškia suknele ir „Converse“ firmos batais, su savo kūrybos rankine per juosmenį, o veidas tiesiog spinduliavo jaunatviškumu.

Būdama 45-erių ji atrado save kaip papuošalų ir rankinių kūrėją.

„Pagal psichologus, žmogaus kūrybinės galios atsiveria 50-ies. Man panašiai ir buvo. O 60-ies – politinės. Tai aš ir sakau – šiais metais man sueina 60-imt, eisiu dabar į politiką“, – kaip visada šmaikšti R. Pečiulienė.

Panevėžietė svarsto nė nežinanti, kaip į jos kasdienybę įsiliejo menai, tik jautė turinti kūrybinę gyslelę. R. Pečiulienės tėvai buvo inteligentai, pati baigusi matematiką ir buhalteriją, todėl save vadina pragmatišku žmogumi, o tai kartais pakiša koją kūryboje.

„Matematika ir menai – labai skirtingos sritys. Ką nors kurdama vis apsiverčiu, bet visada turiu sutvarkyti iki galo, nors ir vėlai naktį. Nemoku palikti tos kūrybinės netvarkos“, – sako Rita.

Koja kojon su mada

Rankinių kūrimas R. Pečiulienei – hobis, kuriuo aktyviai užsiima jau bene 10 metų. Pirmosios rankinės buvo megztos ir nertos – mat tokios tada buvo madingos. Po to atėjo dekupažas – Rita juokiasi, kad dar iki dabar rūsys prigrūstas šia technika puoštų rankinių. Dabar kūrėja sako sekanti vyraujančias madas, pagal jas ir kuria rankines. „Domiuosi mada, o jau kas madinga, tą man pačiai reikia padaryti. Aš gi jau sena – man šešiasdešimt, bet stengiuosi su mada judėti į priekį“, – žvaliai kalba R. Pečiulienė.

Šios vasaros hitas – apvalios rankinės iš lininės virvės, jas panevėžietė taip pat pristatė parodoje. Kūrėja atvirauja, kad su virve dirbti labai lengva – ją suka, klijuoja ir visada kažkas išeina.

Dar viena mėgstama Ritos medžiaga – veltinys. Ją atrado seniai, kai dar tik buvo beateinanti į madą. Ši medžiaga tvirta, stora, tokiai nereikia pamušalo, todėl su ja dirbti lengva. Nemažai moters rankinių sukurta būtent iš šios medžiagos.

„Susiuvai, kažką įdomaus priklijavai ir viskas – rankinė jau yra“, – pasakoja R. Pečiulienė.

Iš maišų ir plokštelių

Vienas naujausių jos kūrinių – iš šiukšlių maišų pasiūta rankinė. Šią idėją panevėžietė aptikusi internete ir labai parūpo pabandyti, kaip toks kūrimo procesas atrodo. Nors buvo planuota daryti kuprinė, moteris pritrūko laiko – mat ir rankinę baigė siūti vos trys dienos prieš parodos atidarymą, o kuprinei laiko būtų prireikę gerokai daugiau.

Panevėžietė džiaugiasi savo rankinėmis iš vinilinių plokštelių – jas įvertino ir draugė, kuri, kaip sako pati kūrėja, dažniausiai neparodo emocijų pamačiusi bičiulės darbus.

„Mano draugė pamatė rankinę iš vinilinių plokštelių ir sako vau. Galvoju, tikriausiai čia tikrai yra vau, nes ji šiaip gan skeptiškai žiūri į mano darbus“, – juokiasi Rita.

Kūrėja neslepia – ne vieną plokštelę sulaužiusi, kol išsiaiškino, kaip lenkti plokšteles ar kaip prisukti rankenas.

Šiukšlių maišai, vinilinės plokštelės, lininė virvė, padėkliukai – tik maža dalis medžiagų, iš kurių R. Pečiulienės rankose gimsta rankinės. Tikriausiai nėra medžiagos, kurios kūrėja negalėtų panaudoti. Rankinuką moteris yra pagaminusi ir iš senovinės šaukštelių dėžutės.

„Aš ir Trečiojo amžiaus universiteto studentėms sakau – nieko neišmeskit. Iš visko galima kažką sukurti“, – pataria Rita.

Įkvepia miestas ir žmonės

R. Pečiulienė save vadina miesto vaiku. Gyvenimą mieste ji laiko ir vienu iš įkvėpimo šaltinių.

„Pamatau, su kokiomis rankinėmis vaikšto moterys, ir jau galvoju, kaip galiu pritaikyti, prisijaukinti ir gaminti iš savo medžiagų“, – kūrybinio proceso pradžią atskleidžia unikalių aksesuarų autorė.

Kūrėja pabrėžia, kad stengiasi gaminti rankines, kurios būtų lengvos ir patogios, bet svarbiausia, kad jos – vienetiniai darbai.

Jaunatviškumas genuose

Laikas, kurį Rita užtrunka pagaminti rankinę, labiausiai priklauso nuo nuotaikos. Jei gera, R. Pečiulienė gali sėsti ryte prie rankinės kūrimo nei gėrusi, nei valgiusi, o vakare jau turėti galutinį rezultatą. O pasitaiko ir taip, kad sukurti rankinę trunka visą mėnesį. Būna, kad darbai keliauja ir tiesiai į konteinerį.

Panevėžietė savo kurtomis rankinėmis prekiauja, tačiau sako nemėgstanti užsakymų, įspraudžiančių ją į rėmus. Ji jau turi ir nuolatinių pirkėjų ratą, kurie puošiasi tik jos rankų darbo rankinėmis ir aksesuarais.

R. Pečiulienė trykšte trykšta energija. Anot jos, tokia jaunatviška energija užkoduota genuose. To įrodymas – į parodos atidarymą atėjusios Ritos tetos, kurių vienai jau 87-eri, o kitai 81-eri.

„Jos labai jaunatviškos. Į susitikimus ateina be lazdelių, visada pasipuošusios, pasitempusios“, – žavisi R. Pečiulienė.

Tokia pati buvo ir pačios mama – visko norėjo, visur dalyvavo iki paskutiniųjų dienų ir buvo labai pozityvi. Pokalbio metu R. Pečiulienė prasitarė greitai tapsianti močiute. Anūkas jai – didžiausia jubiliejaus dovana. Taip kūrėja yra pasakiusi ir savo dukrai, kuri skundėsi nežinanti, ką padovanoti mamai 60-mečio proga.

• Sekundė
• Živilė Kairytė
• #menas
• #Panevėžys
• #paroda
• #rankinės