-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau pačiai Gintarei fotografija nesisuka tik apie garsias pavardes ar žurnalų pavadinimus. Jai tai – savotiškas paveikslo kūrimas iš realiame gyvenime turimų rekvizitų.
Gintarė išbandžiusi daugybę skirtingų veiklų, tačiau visada grįždavo prie fotografijos. Jai patinka kurti vizualinį meną, natūraliai visada jautė tokį poreikį.
Fotografija, pasak G. Antipirovičiūtės, suteikia galimybę susipažinti su įdomiais žmonėmis, kurių galbūt kitomis aplinkybėmis nė nesutiktų, nuvykti į išskirtines vietas, kuriose rengiamos fotosesijos. Pagal užsakymą mados fotografui gali tekti skristi į bet kurį pasaulio kampelį.
Kūrybinis procesas jai suteikia pilnatvės jausmą.
Gintarė sako dabar išgyvenanti idėjų generavimo laiką.
„Artimiausi mano planai – pasinerti į spontaniškumą ir išpildyti jau turimas idėjas“, – intriguoja fotografė.
G. Antipirovičiūtės nuotr.
Panevėžietės pažintis su fotografija prasidėjo nuo žaidimų su mamos filmavimo kamera.
Kurdavo trumpus videomontažus, vėliau ta pačia kamera pradėjo fotografuoti autoportretus ir eksperimentuoti su retušavimo programa.
Gintarė retušuodavo nuotraukas, norėdama nustebinti artimuosius ar draugus, kad jie nė nesuprastų, kas iš tiesų padaryta.
Tada dar nebuvo daug informacijos ar vaizdo įrašų fotografijos tema, tad G. Antipirovičiūtė tiesiog bandydavo atkartoti pamatytus įdomius fotografų darbus.
Vėliau Hadersfildo universitete, Anglijoje, studijavo fotografiją.
Pasak Gintarės, tai buvo vieni įsimintiniausių jos metų. Vien dėl to, kad išvyko į svetimą šalį vos baigusi Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnaziją.
„Sutikau begalę skirtingų žmonių iš viso pasaulio, kurie mane labai įkvėpė. Universitetas buvo ir yra puiki galimybė susipažinti su daugybe įdomių žmonių, su jais bendradarbiauti, eksperimentuoti“, – sako fotografė.
Vienas tokių bendradarbiavimo rezultatų – dvi mados fotosesijos ir viršelio nuotraukos žurnalui „Sync“.
Universitete Gintarė studijavo tradicinę meninę ir komercinę fotografiją, tad turėdavo vos kelis mėnesius parengti projektams.
„Baigiamajam darbui pasirinkau reklamose kuriamo moters įvaizdžio temą, kas aktualu iki šiol. Studijos paskatino analizuoti, kodėl renkuosi fotografuoti kai kuriuos dalykus, o kitų – ne. Ką noriu papasakoti savo darbais, kokia jų idėja, o galbūt – tikslas, kas yra tiesiog estetiškai graži nuotrauka“, – vardija fotografė.
Baigusi fotografijos studijas, G. Antipirovičiūtė įsidarbino Mančesterio mados namuose.
Gabią fotografę šiam darbui rekomendavo stilistė, su kuria panevėžietė darbavosi prie įvairių projektų.
„Jau buvau dirbusi keliose komercinės fotografijos studijose. Kai studijavau, man atrodydavo, kad projektui ir fotografijų retušavimui reikia skirti gana daug laiko, apmąstymo, bet realiame darbe šioje srityje viskas vyksta kitaip – labai greitai“, – įsitikino Gintarė.
Darbas mados namuose ir tarptautinė patirtis jai išėjo į naudą. Pamatė, koks yra svarbus darbas komandoje, bendravimas su klientais, sutiko daug talentingų žmonių.
Anglijoje G. Antipirovičiūtė gyveno bemaž septynerius metus. Per šį gana ilgą laiko tarpą ji tiesiog priprato prie kitokios kultūros ir gyvenimo ritmo.
Tačiau po kiek laiko pajuto stiprų norą grįžti namo.
„Lietuvoje jaučiuosi geriausiai. Be abejo, čia mados fotografijos rinka dar nėra tokia išsivysčiusi, tačiau turime pavyzdžių, kaip puikūs fotografai nuolatos keliauja į fotosesijas užsienyje, tad viskas yra įmanoma“, – sako Gintarė.
Savirealizacija, nuolatinis tobulėjimas, šeima ir draugystės – taip ji apibrėžia sėkmės terminą.
G. Antipirovičiūtės nuotr.
Nuolatos besisukant mados pasaulyje G. Antipirovičiūtei, ko gero, sunkiausia yra tai, kad šioje srityje viskas vyksta akimirksniu ir kartais pritrūksta kūrybinės laisvės, ypač komerciniuose užsakymuose.
„Priešingai nei fotografuojant reportažą, kai esi aplinkos stebėtojas, mados fotografijoje yra daugiau situacijos valdymo, komunikacijos su komanda bei ryšio kūrimo su modeliu, visų smulkmenų planavimo. Tai – savotiškas paveikslo kūrimas iš realiame gyvenime turimų rekvizitų“, – palygina Gintarė.
Kuo labiau klientas pasitiki fotografu, tuo daugiau jam laisvės suteikiama.
„Mados fotografijoje dėmesys skiriamas įvaizdžiui, norint atskleisti apdaro savybes, svarbus apšvietimas, judesys. Fotografas Helmutas Niutonas yra pasakęs: ,,Fotografijoje yra du nešvarūs žodžiai, vienas – menas, kitas – geras skonis“. Manau, geras skonis yra duotybė bei gyvenimo būdo, požiūrio atspindys“, – svarsto panevėžietė.
Ji pastebi, kad šiuo metu žmonės pradeda supanašėti, nes dažniau semiamasi įkvėpimo iš socialinių tinklų, o ne knygų, klasikų darbų ar kitų šaltinių.
Planuodama fotosesiją, G. Antipirovičiūtė visuomet atlieka namų darbus – iš anksto apsvarsto idėją, fotosesijos vietą. Bet smagu padaryti ir kažką spontaniško, kai neturima jokių išankstinių lūkesčių.
Svarbiausias geros nuotraukos komponentas, anot profesionalės, gebėjimas nustebinti žiūrovą ir jam sukelti jausmus žiūrint į nuotrauką.
„Geriau sukelti pasipiktinimą nei abejingumą“, – įsitikinusi fotografė.
Labiausiai G. Antipirovičiūtei imponuoja fotografijos klasikai. Ji žavisi Ričardu Avedonu, Peteriu Lindbergu, Paolu Roversiu, Helmutu Niutonu bei Stivenu Meiseliu, sukūrusiais tai, ko prieš tai dar nebuvo, darbais.
G. Antipirovičiūtės nuotr.
G. Antipirovičiūtė svarsto, jog būtent fotografijos klasikai ir formavo jos požiūrį į fotografiją. Kai gyveno Panevėžyje, labai mėgdavo lankytis Fotografijos galerijoje eksponuojamose parodose.
Ir dabar santykį su gimtuoju miestu Gintarė palaiko per meną – grįžusi vis dar užsuka apsidairyti į tą pačią Fotografijos galeriją.
G. Antipirovičiūtė nuo mažų dienų buvo kūrybiška, labai daug piešdavo bei vaidindavo spektakliuose.
Ji tiki, kad kūrybiškumas yra kaip raumuo, kuriam nuolatos reikia darbo.
Šeimoje Gintarė – ne vienintelė turinti menininko gyslelę.
Jos tėtis labai gražiai piešia, o mama visada sukasi kokioje kūrybinėje veikloje, dažniausiai siuva drabužius.
Nors daug laiko atima darbas, G. Antipirovičiūtė randa laiko atsiplaiduoti. Jai itin patinka aktyvus laisvalaikis – taip geriausiai pailsi ir atitrūksta nuo kasdienybės.
„Neįsivaizduoju gyvenimo be sporto. Esu išbandžiusi daug sričių, labai patinka muay thai. Vasarą beveik kasdien važinėju riedučiais. Taip pat skiriu laiko parodoms, knygoms ir meditacijai“, – vardija fotografė.
