Panevėžietė grimą pavertė menu

Mokykloje dailės pamokų nemėgusi ir niekada su piešimo priemonėmis nedraugavusi panevėžietė Gabrielė Marcinkevičiūtė ant kūno kuria tikrus šedevrus. Makiažo priemonės ir grimo dažai jos rankose tampa įrankiais, į realybę perkeliančiais net pačius slapčiausius vaizduotės žaidimus.

Vaikystėje Gabrielė Marcinkevičiūtė, kaip ir dauguma mergaičių, mėgo pamėgdžioti mamą išbandydama įvairias jos kosmetikos priemones, o bėgant metams pastebėjo, kad lūpų dažų ir blakstienų tušo jos stalčiuose daugiau nei lėlių. Peržengus paauglystės slenkstį aistra kosmetikos priemonėms nedingo, o talentą pastebėjusi mama paskatino kibti į mokslus.

„Būdama šešiolikos mėgau daryti makiažą draugėms, kartu ruošdavomės konkursams. Mama, pastebėjusi, kad man sekasi, patarė pomėgį paversti pinigų šaltiniu. Gimtadienio proga gavau galimybę lankyti dviejų savaičių makiažo kursus“, – pasakojo mergina.

Devyniolikmetė juokauja, kad nors tėvai ir padovanojo pirmuosius makiažo kursus, niekada nemanė, kad dukra pasuks vizažistės bei grimuotojos keliu. Vienoje Panevėžio mokykloje anglų kalbos mokytoja dirbančiai mamai svarbiausia buvo, kad vienintelė atžala krimstų mokslus auštojoje, o ūkininkaujantis tėvas svajojo apie jo pėdomis sekančią įpėdinę. Dukters noras pasukti jiems netikėtu keliu tėvams kėlė nemenkų abejonių, tačiau pamačius merginos ryžtą, jiems teko nusileisti.

„Grimo akademijoje mokslai nebuvo pigūs, tad tėvams nuolat kartojau, kad galiu išvažiuoti metams į užsienį užsidirbti studijoms. Jie nusileido ir padėjo man siekti svajonės“, – už supratimą tėvams dėkinga Gabrielė.

Prestižiniai mokslai

Didžiulę sumą kainuojančios studijos, brangios makiažo ir grimo priemonės bei daugybė darbo valandų suabejoti savo troškimu priverstų ne vieną. Tačiau Gabrielė nenuleido rankų net sunkiomis akimirkomis. Prabėgus studijų maratonui ji džiaugėsi, kad akademijoje įgijo žinių apie makiažo technikas, suprato, kaip bendrauti su užsakovais, pamatė magišką pramogų pasaulio užkulisių realybę.

„Teko daug ir sunkiai dirbtii, tačiau vienintelis sunkumas, su kuriuo susidūriau – dažnas savęs klausinėjimas „O kas toliau?“ Įsitvirtinti Vilniuje ir susikurti potencialių klientų ratą turėjau vos 8 mėnesius. Visgi studijoms baigiantis mane vis dažniau pradėjo kviesti į filmavimus, kitus projektus“, – pasakojo pašnekovė.

Anot G. Marcinkevičiūtės, neretai su kūrybinėmis ir grožio industrijomis artimai nesusipažinę žmonės įsitikinę, kad padaryti šventinį ar dieninį makiažą sugebėtų vos ne kiekvienas ir tam nereikia nei talento, nei ilgų praktikos valandų. Visgi prestižinius mokslus baigusi panevėžietė atskleidžia, kad už žodžio „grimuotojas“ slepiasi kur kas daugiau nei specialistas, gebantis gražiai padažyti žmogų. Dirbdami kultūros ir pramogų pasaulio užkulisiuose grimuotojai privalo pažinti personažą ir per makiažą papasakoti visą istoriją, kuri aktoriui padėtų lengviau įtikinti žiūrovus.

„Kartą teko puošti vienos operos solistę, kuri vaidino jauną merginą. Kurdama makiažą privalėjau ją pajauninti, veidui suteikti paaugliškų bruožų ir gaivumo. Kūrybinė grupė man pristatė personažą, o tuomet jau pati turėjau pasirinkti reikiamas priemones. Sukurtas makiažas ne tik puošė aktorę, bet ir pasakojo jos istoriją“, – prisiminė Gabrielė.

Kuriant makiažą ir grimą panevėžietei netrūksta idėjų, prie sudėtingų projektų jai kartais tenka praleisti net kelias valandas. Asmeninio albumo nuotr.

Vaizduotės žaidimai

Anot panevėžietės, studijuojantiems būsimiems makiažo meistrams skiriamos abstrakčios užduotys padėjo atsiskleisti jos kūrybiškumui. Bene labiausiai mergina džiaugėsi savo darbu, sukurtu išgirdus vieną žodį: „lėlė“.

„Kai gavome temą, pirmiausia pagalvojau apie lėlę Barbę. Visgi norėjau sukurti kažką originalesnio. Taip gimė medinės lėlės vizija. Sukūriau ne tik grimą. Modelį įkurdinau dėžėje, ieškojau peruko, o pamatę nuotraukas žmonės neretai netiki, kad tai tik grimas, o ne piešiniai ant tikros lėlės“, – džiaugėsi panevėžietė.

Kurdama Gabrielė idėjų neieško internete ar žurnalų puslapiuose, taip stengdamasi lavinti vaizduotę. Vos išgirdus temą, jos mintyse gimsta daugybė idėjų, kurioms įgyvendinti neretai pasitelkia net pačias netikėčiausias priemones: samanas, plastikinius puodelius ir net gyvūnų žarnas.

„Kai kūriau grimą vienam muzikiniam vaizdo klipui, kilo mintis, kad galėtume panaudoti kiaulės žarnas. Režisieriui tuomet teko skubėti į parduotuvę neįprasto pirkinio, o aš turėjau pasukti galvą, kol supratau, kaip tas žarnas susiūti“, – prisiminė G. Marcinkevičiūtė.

Sunkus darbas

Pasak panevėžietės, žiūrėdami vaizdo klipus ar versdami žurnalo puslapius žmonės nė nesusimąsto, ką teko iškęsti modeliui ir kūrybinei grupei dėl gero kadro. Siekiant tobulo rezultato grimuojami modeliai neretai priversti keletą valandų kantriai stovėti vienoje vietoje, negalėdami net pavalgyti ar nueiti į tualetą.

„Vieną vyrą kartą teko grimuoti 8 valandas, o kurdama medinės lėlės grimą dirbau apie 5 valandas. Toks ilgas procesas tampa iššūkiu ne tik man, bet ir modeliui, kuris negali net pajudėti. Liūdniausia, kai po keleto valandų darbo seka trumpa fotosesija, o visą grimą galiausiai tenka nuplauti“, – pasakojo mergina.

Drauges puošti mėgstanti panevėžietė pripažino, kad kurdama grimą ir išlaisvindama savo vaizduotę modelius ji atsirenka itin kruopščiai. Pasak jos, nelengva rasti žmogų, kuris sutiktų keletą valandų ramiai išsėdėti vienoje vietoje, o pasirinkus itin judrų modelį darbas galėtų užsitęsti gerokai ilgiau. Filmavimuose dažnai naudojamas itin trapus grimas, kurį tektų daryti iš naujo net dėl modelio mažiausio netinkamo posūkio.

Norint dirbti grožio industrijoje nepakanka puikiai valdyti ranką ir suprasti, kokios spalvos žmogui tinka.

„Grimuojant teatro aktorių svarbu žinoti, kad jis bus matomas iš toli, todėl makiažas gali būti kiek grubesnis, tačiau jis privalo pasakoti tam tikrą istoriją. Dirbant televizijoje, kurioje iš arti filmuojami veidai, tenka naudoti visiškai kitokias technikas. Tuomet svarbiausia, kad veidas neblizgėtų“, – darbo subtilybes atskleidė G. Marcinkevičiūtė.

Svajonėse – Amerika

19-metė vis dažniau gauna užsakymų prisidėti prie vaizdo klipų ar fotosesijų kūrimo, yra subūrusi klientų ratą ir nuolat girdi pagyras, tačiau kelti ant pjedestalo pati savęs neskuba. Gabrielė įsitikinusi, kad dabartinė jos veikla yra tik svaiginamos karjeros pradžia.

„Neretai girdžiu, kad man sekasi, žmonės giria kūrybiškas idėjas, tačiau pati manau, kad mano talentas dar tik pradėjo skleistis. Mokydamasi įgavau drąsos kurti, tad ir pačiai įdomu, kaip mano darbai atrodys po kelerių metų, kai būsiu labiau įgudusi“, – pasakojo panevėžietė.

Gabrielė tikina, kad piešti ant kūno jai sekasi kur kas geriau, nei ant balto popieriaus lapo. Asmeninio albumo nuotr.

Tobulėti norinti mergina sustoti neketina, o jos galvoje kirba daugybė su makiažo ir gripo pasauliu susijusių svajonių. Didžiausia jų – išvažiuoti studijuoti į užsienio šalį. Gabrielė pastebėjo, kad nors Lietuvoje grimuotojo profesija vis dar nėra atrasta, Vakarų valstybėse tai jau tapo pripažintu amatu, kurio mokoma prestižiniuose universitetuose.

„Labai geros grimo mokyklos įsikūrusios Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau ten studijų kaina itin didelė. Patobulinti žinias tose šalyse yra viena didžiausių svajonių, bet kol kas negaliu sau to leisti“, – vilties nepraranda mergina.