SAVAITĖS KLAUSIMAS. Koks jūsų mėgstamiausias metų laikas?

SAVAITĖS KLAUSIMAS. Koks jūsų mėgstamiausias metų laikas?

Esame apdovanoti galimybe išgyventi ir pajusti visus keturis metų laikus – vasaros malonumus, rudens melancholiją, žiemos linksmybes sniege ar pavasarinį atgimimą.

Vasarai nenumaldomai artėjant į pabaigą, turbūt ne vienas susimąstėte, kas gali būti geriau, šilčiau, šviesiau už šį metų laiką.

Nustebsite sužinoję, jog nebūtinai vasara su visais jos geriausiais atributais visiems atrodo žavingiausias sezonas.

Šią savaitę „Panevėžio balsas“ panevėžiečių klausia, kuris metų laikas patinka labiausiai?

P. Židonio nuotr.

P. Židonio nuotr.

Rimantas KIELA

Meniškas verslininkas

Kadangi šita vasara tokia nebloga, nei per karšta, nei per šalta, lai mėgstamiausiu sezonu ir būna vasara.

Žiemą, rudenį daug liūdnų, apniukusių dienų.

Užtat pietiečiai ir laimingesni, kad jiems tenka daug saulės.

Su žmona stengiamės tuo liūdniausiu periodu išvažiuoti, kur saulės daugiau. Nors tokias keliones buvo pristabdęs kovidas, pernai, kai visos savivaldybės buvo uždarytos, stebuklingai sugebėjome į Dominiką išskristi.

Lenkai organizavo tą išvykimą ir su pirmu skrydžiu leidomės į Dominiką. Dešimt dienų ten ilsėjomės.

Prieš keletą metų lankiausi ir Norvegijoje. Man ir ten visai įdomu. Gegužę viešėjome ir visko pamatėme – Osle vaikštinėjome trumpomis rankovėmis, kalnuose teko rimtai apsirengti, o paskui dar basi šokom ant sniego.

Nors mane traukia šilti kraštai, vis dėlto gyventi tinkamiausia Lietuva. Čia pamatome keturis metų laikus, o ir vasaros labai geros.

Anksčiau turėjom minčių į senatvę persikelti gyventi kur šilčiau, bet dabar jų tikrai neliko. Lietuva mieliausia, o joje gražiausias, švariausias – Panevėžys. Ir kuo toliau, tuo jis gražėja.

Panevėžys atrodo puikiai!

G. Kartano nuotr.

G. Kartano nuotr.

Enrikas KAČINSKAS

Ilgametis Juozo Miltinio dramos teatro aktorius

Esu laimingas žmogus ir man visi metų laikai labai geri. Kaip mažam vaikui, nes vaikas neskirsto: tas – blogas metas, anas – geras. Jeigu jis laimingas, jam viskas puiku. Man irgi taip pat. Jeigu kokia diena bjauri man pačiam, tai ir tas laikas prastas. Taip ir skirstau: arba esu laimingas, arba man viskas nepatinka. Jeigu jau blogai, tai ir saulėtą dieną vis tiek bus blogai, nes metų laikas neišgelbėja žmogaus nuo rūpesčių. Bet jei jų neturi arba į tuos rūpesčius nesusikoncentruoji, visi metų laikai yra nuostabūs. O mane visi jie džiugina. Turbūt todėl, kad aš laimingas žmogus arba bent apsimetu laimingu.

Pagal Zodiaką esu Dvynys. Man priklausytų mėgti vasarą, karštį. Galbūt jaunystėje labiau ir dominavo vasara. Dabar, kai esu laisvas žmogus, bet kuris metų laikas jau yra mano. Esu nevaržomas nei darbo, nei įsipareigojimų, tad džiaugiuosi kiekviena diena.

Kiekvieną rytą atsikeliu ir galvoju, kad saulytė jau patekėjo.

Kažkada kovo mėnesį snigo. Žiūriu pro langą – stebuklas. Viskas apsnigta. Kiekviena diena turi savo žavesį. Tad išskirti kurį nors vieną metų laiką reikštų, kad kitu metu esi nelaimingas.

Kaip motina neturi teisės išskirti vieno vaiko, o kitų nemėgti, taip ir žmogus neturėtų teisės vertinti sezono.

Kadangi dabar aš – didysis sodininkas, turbūt galiu sakyti, kaip nuostabu pavasarį, kai įlindęs į sodą nuo ryto iki vakaro murkdaisi (juokiasi). Bet metų laikas neturi nieko bendro su mūsų rūpesčiais ir vargais.

Dabar man kiekviena diena šventė. Visiems sakau: pavydėkit man, nes aš pavydžiu pats sau.

Šiemet sode tris kartus skendome po vandeniu ir visas derlius paskendo. O aš vaikštau, džiaugiuosi, kad rudenį nereikės vargti jo nuimant. Kiekviena blogybė turi savo gėrybę. Kiekvienoje jų vis tiek yra kažkas nepaprasto.

Laimingas žmogus yra laimingas – į metų laikus ir į valandas jis nežiūri.

Tie, kas sugeba kurti sau rūpesčių, juos ir matys, nesvarbu, koks būtų metų laikas.

P. Židonio nuotr.

P. Židonio nuotr.

Lina DUBAUSKIENĖ

Panevėžio Šiaurinės bibliotekos vedėja

Žavesio turi visi metų laikai.

Kas gali nesidžiaugti rudens spalvomis, ko nežavi pavasario žaluma? Bet vis dėlto man turbūt labiausiai patinka vasara. Šis metų laikas suteikia geriausią galimybę pabūti gamtoje, tai aš vasaromis ir darau. Visiems tvirtinu: vasaromis aš tvarkau ne namus, o kiemą, apsodinu gėlėmis, jas prižiūriu. Gėlės mane labai ir traukia, ir domina.

Tad vasaromis aš puoselėju savo kiemą, mane džiugina ir gėlių žiedai, ir apskritai žaluma. Be to, vasaromis visuomet pasinaudoju galimybe maudytis telkiniuose.

Gyvenu prie pat Nevėžio, tad maudausi jame tikrai dažnai. Tiesa, dabar, po užtvankos gedimo pro mus pradėjo tekėti nešvarus vanduo ir tai kol kas sulaiko nuo maudynių. Laukiu, kol vanduo taps, koks buvęs.

Maudynės man yra vienas didžiausių vasaros malonumų. Lendu bemaž į visus vandenis, prie kurių būnu, labai patinka maudytis jūrose.

Pradėjau pasakoti apie tai, kaip man patinka vasara, ir iškart prisiminiau žiemą.

Žiema man irgi labai miela, neatsidžiaugiu sniego baltumu. Apsnigta, švari, spindinti aplinka man atrodo dargi kažkokia mistiška.

P. Židonio nuotr.

P. Židonio nuotr.

Ilona ŽVINAKIENĖ

Tapytoja

Esu Rozalime plenere. Sėdžiu ant tiltelio prie Dykonių ir į mane teka Daugyvenės upė. Ir šita akimirka atrodo pati nuostabiausia, tokia, kai nieko nebegali būti geriau: atostogos, saulė, upė, debesys, paukščiai, ramybė. Čia tokia rojaus palaima.

Nors šalia manęs – menininkė iš Ukrainos. Tai primena, kad visada greta eina balta ir juoda, diena ir naktis.

Išmokau vertinti akimirką, ką turiu čia ir dabar. Todėl ir sakau, kad nieko nėra geriau už šitą vasaros dieną.

Bet jei man paskambintumėte rudenį, pasakyčiau, kad gyvenu nuostabiausią metų laiką: gamtoje daug ryškių spalvų ir aukso, dar grybai, derliaus nuėmimas.

O kai pasninga žiemą, ar kas dar gali būti gražiau? Net ir žiemos pilkumoje galima matyti grožį.

Pavasarį, kai gamta bunda, žydi, džiaugiasi, kartočiau: šitas metų laikas man yra nuostabiausias, jis neįtikėtinas.

Žemė sukurta tobulai. Todėl kada man bepaskambintumėte, jei tuomet būčiau gamtoje, sakyčiau: šiandien yra rojaus palaimos diena.

Blogų dienų man nebūna, bet tokių akimirkų išvengti neįmanoma. Natūralu, kad sukrečia liūdnos naujienos, kokias pastaruoju metu taip dažnai girdime.

Bet iš kiekvienos dienos stengiuosi pasiimti, kas joje nuostabu.

Rozalime prie manęs priėjusi moteris pasidžiaugė turinti mano paveikslą „Šiurpuliukai“. Pati buvau pamiršusi, kaip jis atrodo.

Nuėjusi pas ją į namus prisiminiau, kaip Rozalime saulei tekant tapiau tvenkinį ir priėjęs atsitiktinis žmogus aikčiojo: čia taip gražu, kad net šiurpuliukai eina. Taip ir gimė paveikslo pavadinimas.

Nuo to laiko praėjo treji metai. Vėl kaime tapau obelis su obuoliukais, pro jas matyti takas į seną, jau negyvenamą trobą. Šįkart priėjo moteris ir sako: man šiurpuliai ima, kaip čia gražu. Taigi, jau žinau, kaip pavadinsiu šitą paveikslą.

Gyvenu mieste, bet esu gamtos vaikas.

Ir gražiausias metų laikas man visada yra šiandien.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų