P. Židonio nuotr.

Panevėžiečius pasveikino Trys karaliai

Žiemos švenčių maratoną užbaigė Trys karaliai. Per Panevėžio centrą sausio 6-ąją tradiciškai pražingsniavo įspūdingo dydžio išminčiai – Kasparas, Melchioras (Merkelis) ir Baltazaras, linkėdami panevėžiečiams gerovės.

Vakar sausakimšos buvo ir Panevėžio bažnyčios, po ilgų metų pertraukos šią šventę minėjusios tikrąją jos dieną.

Prisimenant tris išminčius – Kasparą, Melchiorą (Merkelį) ir Baltazarą – ėjusius su dovanomis pasveikinti gimusio Jėzaus, jau ilgą laiką egzistuoja paprotys – Trijų karalių vaikštynės.

Šįmet iš Bendruomenių rūmų Kranto gatve jie patraukė iki miesto eglės ir sveikino centre sutiktus praeivius.

Toks karalių pasivaikščiojimas Panevėžyje visada sukelia nemenką žmonių susidomėjimą – vieni skuba fotografuotis, kiti tiesiog sustoję žiūri, pakalbina. Panevėžio bendruomenių rūmų direktorės Sandros Myškienės teigimu, karaliai žingsniuoja gatvėmis, kur galima sutikti kuo daugiau žmonių. Jie stengiasi aplankyti ir pakeliui esančias įstaigas. Tiesa, maždaug puspenkto metro ūgio karaliai mažai kur gali patekti.

Egzistuoja tradicija, kad su Trimis karaliais pasibaigia šventinis laikotarpis, nupuošiamos kalėdinės eglės. Panevėžys savąją eglę planuoja nupuošti ateinantį pirmadienį.

Švenčia, kada priklauso

Neįprastas pirmadienio rytas buvo ir Panevėžio bažnyčiose, sulaukusiose gausaus tikinčiųjų būrio. Po ilgos pertraukos bažnyčia Trijų karalių šventės nebekelia į artimiausią sekmadienį – nuo šiol ji visada bus švenčiama sausio 6-ąją, kaip ir kitose katalikiškose šalyse.

Anot Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros administratoriaus Eugenijaus Troickio, 8 valandos šv. Mišiose žmonių susirinko kone kaip sekmadienį. Vidurdienį jų sulaukta dar daugiau.

Ankstų pirmadienio rytą bažnyčių prakartėlėse atsirado ir Trijų karalių figūrėlės.

„Mes esame tie piligrimai, kurie keliauja pas Dievą jį pagarbinti, šlovinti ir įsileisti į savo gyvenimą“, – sako kun. E. Troickis.

Pasak kunigo, remiantis Biblijos pasakojimu, po Jėzaus gimimo trys išminčiai iš Rytų šalies ieškojo ypatingos žvaigždės, kuri nuvedė juos į Betliejų pagarbinti gimusio Mesijo. Dovanų jie atnešė karališkų – aukso, smilkalų ir miros. Ir iki šiol švenčiama Kristaus apsireiškimo šventė, arba Trys karaliai.

„Iš pagoniškų kraštų atvykę išminčiai rodo, kad Dievas gali ateiti pas visus ir pas Dievą gali ateiti visi“, – kalbėjo dvasininkas.

Trijų karalių dieną bažnyčiose laiminama kreida ir smilkalai. Kreidos gabalėlį parsinešę į namus, tikintieji tradiciškai namų duris arba staktas pažymi išminčių vardų pirmosiomis raidėmis – K, M, B. Tarp raidžių paprastai nubrėžiami kryželiai, o šalia arba viršuje užrašomi metai.

Pasak kunigo, išminčių pirmųjų vardo raidžių žymėjimas palaiminta kreida rodo, kad namus saugo Dievas, kad gyvena tikintys žmonės.

„Bet jeigu žmogus negyvens krikščioniškai, nei šventinta kreida, nei šventintas vanduo, nei šv. Agotos duona namų neapsaugos“, – primena E. Troickis.

Anot jo, žinomas ir kitoks žymėjimas – J, M, J – Jėzus, Marija, Juozapas, tačiau Lietuvoje šios tradicijos nėra.

Sena tradicija

Trijų karalių šventės šaknys labai senos. Etnologo Liberto Klimkos teigimu, tai saulėgrįžos šventės, trunkančios 12 dienų nuo Kūčių, pabaiga.

„Pastebėta, kad per Tris karalius diena jau būna gerokai pailgėjusi. Kaime pasakytų: „per gaidžio žingsnį“, – pasakoja etnologas.

Šiuo metu diena ilgesnė jau 16 minučių. Pasak L. Klimkos, visos tautos, susijusios su žemdirbyste, tokias datas kaip saulėgrįža, lygiadieniai labai sureikšmina. Skandinavai manydavo, kad šią dieną vėlės, per žiemos saulėgrįžą besilankiusios namuose, sugrįžta atgal į mirusiųjų karalystę. Tad manyta, kad reikia pasmilkyti namus tarsi su jomis atsisveikinant.

„Matyt, panašūs tikėjimai buvo ir Lietuvoje. Puikiai žinoma, kad per Kūčių vakarienę prisimenami mirusieji, jie tarsi dalyvauja šiose vaišėse. Ši diena būdavo atsisveikinimo su protėvių šešėliais diena, grįžtama prie normalių darbų. Kad vėlės negrįžtų atgal į savo namus, visos durys buvo pažymimos ženklu. Tas ženklas paskui palaipsniui tapo kryželiais“, – pasakoja etnologas.

Papročiai pakito

Krikščionybės laikais, L. Klimkos teigimu, atsirado paprotys trims jauniems vyrams persirengti karaliais ir lankyti kaimynus linkint jiems gero, užrašant pašventinta kreida išminčių inicialus. Skirtinguose etnografiniuose regionuose elgtasi skirtingai.

Pavyzdžiui, žemaičių karaliai karūnas pindavo iš šiaudų, turėdavo perpetines juostas, rankose laikydavo krivūles. Aukštaičių karaliai būtinai skirtingai apsirengdavo. Jei vienas ilgais kailiniais, tai kitas – puskailiniais, o trečias – išvirkščiais kailiniais. Beveik visoje Lietuvoje vienas karalių vaizduodavo juodaodį.

Suvalkijoje trys karaliai atjodavo į sodybą raiti, su jais šeimininkas turėdavo smagų dialogą.

„Laukdavo sąmojingų, įdomių atsakymų, tada įdėdavo tolimesnei kelionei ką nors skanaus“, – pasakoja L. Klimka.

Trijų karalių paprotys ypač buvo paplitęs Vilnijos krašte. Kaimuose aplink Vilnių žmonės, persirengę karaliais, eidavo ar važiuodavo rogėmis su didžiausia palyda. Joje būdavo ir šventas Juozapas, Dievo motina, giltinė, išdaigas krečiantis velniukas, netgi krivių krivaitis. Tarpukariu tokios eisenos atvykdavo ir į Vilnių, kur lankydavosi kavinėse, restoranuose, valstybinėse įstaigose. Dabar ši tradicija pratęsiama – trys karaliai nuo Aušros vartų kasmet keliauja link arkikatedros.

„Manau, kad šioje šventėje yra daug vietos fantazijos žaismui, bendruomeniškumo dvasios stiprinimui“, – sako L. Klimka.

Populiariausias Kasparas

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje populiariausias trijų karalių vardas yra Kasparas. Šiuo metu berniukų ir vyrų, turinčių tokį vardą, šalyje gyvena 1,3 tūkst. Daugiausia jų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šis vardas išpopuliarėjo nuo 2000-ųjų, tačiau pastaraisiais metais populiarumas pastebimai mažėja. Ankstesniais metais per metus Kasparų Lietuvoje padaugėdavo po 50–70, o jau pernai šiuo vardu pavadinti vos 4 berniukai, 2018 metais – 28. Tuo metu Baltazaro arba Merkelio vardą turinčius gyventojus galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais.