-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šįmet jis įrašytas į Europos labirintų registrą.
„Labirinto gyvavimo laiką skaičiuoju ne metais, o sezonais. Mūsiškis jau baigia trečiąjį. Žiemomis jis mažiau populiarus, o štai vasaromis žmonės juo vaikšto. Matau labirinto takeliais einančius basomis“, – pasakoja B. Mejerova.
2021-ųjų vasaros pradžioje jiedu su vyru akmenų labirintą įkurdino didžiuliame daugiabučių kieme, ribojamame Ramygalos, Beržų ir J. Basanavičiaus gatvių.
Šiauliuose, prie Talkšos ežero pamatyto labirinto įkvėpta, panevėžietė ekonomistė panašų statinį ėmėsi kurti ir savojo daugiabučio kieme.
Į darbus įnikusi moteris labirintą kūrė neturėdama Savivaldybės leidimo.
„O štai pernai dėl labirinto įteisinimo rašiau prašymus Nacionalinei žemės tarnybai bei pakartotinai – Panevėžio miesto savivaldybei. Abi institucijos atrašė, kad labirintui neprieštarauja. Sužinojau, kad toji žemė, ant kurios sudėjome akmenis labirintui – valstybės, tad nereikėjo nei kaimynų, nei daugiabučių bendrijų vadovų sutikimo jį prižiūrėti“, – sako B. Mejerova.
Birutės ir Leonido Mejerovų sukurtas labirintas – jau Europos labirintų registre. G. Kartano nuotr.
Gavusi ir žemėtvarkininkų, ir miesto Savivaldybės „palaiminimą“, B. Mejerova suskubo pasirūpinti, kad panevėžietiškasis kūrinys atsidurtų Europos labirintų registre. Tam reikėjo detalaus jo aprašymo ir nuotraukų. Viena jų buvo padaryta dronu.
„Visada svajojau pamatyti, kaip mūsų labirintas atrodo žiūrint iš aukštai. O dabar jau žinau. Džiaugiuosi, kad mums išėjo sukurti gana simetrišką statinį“, – šypsosi Birutė.
Ji skaičiuoja, jog į labirintą sudėta iki tūkstančio akmenų, surinktų jos giminaičio laukuose ir trimis priekabomis atvežtų į Panevėžį.
„Kūriau labirintą turėdama vienintelį norą – kad būtų gražu, įdomu, jauku, gera, kad žmonės turėtų ir į ką pažiūrėti, ir kur pajudėti, po ką pavaikščioti.“
B. Mejerova
Takų plotis – 66 centimetrai, tad akmenys dėlioti tiksliai išlaikant tokį atstumą. Labirinto kūrėja teigia, kad niekas nė vieno akmens nepasisavino, nebent bėgiodami kiemo vaikai juos kiek išjudina iš vietos. Anot B. Mejerovos, tai niekis. Kiekvieną vakarą su vyru eidami takais, akmenis sustato į vietą, surenka vėjo atpūstas ar kieno nors numestas šiukšleles.
Labirinto kūrėjai iš pradžių jį buvo pažymėję ir naktį šviečiančiais žibintais. Visgi pastarųjų greitai nebelikdavo arba sutuoktiniai rasdavo juos išmėtytus. Tad tokio grožio teko atsisakyti.
Akmenų labirintą šį pavasarį Birutė pagražino išorėje pasodinusi maždaug pusę tūkstančio serenčių daigų.
„Kad suvešėjo man šios gėlės, teko jas retinti, o patį gėlyną išplėsti“, – juokiasi moteris.
Pasidomėjus, kaip čia yra, kad nederlingoje kiemo pievoje, kurioje vešėjo tik pienės ir kitos piktžolės, taip sužydo gėlės, B. Mejerova paaiškino, kad joms pirko ir žemių, negailėjo trąšų.
„O štai kaimynė pavasarį įdavė man daugiametės margalapės karpažolės sėklų. Jas ilgai daiginau, o sudygusiomis taip pat apsodinau labirintą“, – rodo Birutė.
Šį į Europos labirintų registrą įtrauktą panevėžiečių sutuoktinių kūrinį aplanko ir ekskursijos. Kai kurie jo takeliais pėdina netgi nusiavę batus. Birutei smagu, kad mokytojos į labirintą atveda darželinukų.
Sutuoktinių rankomis sukurtą labirintą puošia pusė tūkstančio žiedų. G. Kartano nuotr.
B. Mejerova neslepia, kad pradėjusi dėlioti akmenis labirintui, sulaukdavo ir pašaipų, ir priekaištų, ir net pyktų replikų, esą jaukia žmonių protus. Netgi girdėjo esanti kaži kokia sektantė.
„Kūriau labirintą turėdama vienintelį norą – kad būtų gražu, įdomu, jauku, gera, kad žmonės turėtų ir į ką pažiūrėti, ir kur pajudėti, po ką pavaikščioti“, – sako panevėžietė.
O pavadinti sektantais sutuoktiniai tik nusišypso: išties jiedu yra šeiminė dviejų Mejerovų, vyro ir žmonos, sekta.
Rankų nenuleidę sutuoktiniai sako dabar jį dar labiau papuošiantys dvigubai šventei – antradienį L. Mejerovui sukanka 70 metų, o Panevėžiui – 520.
