Panevėžiečio devintoko išradimas – kojomis skambinamas pianinas

Visi žino, kaip grojama pianinu. Bet panevėžietis moksleivis sukūrė tokį, kuriuo skambinama… kojomis. Kad pats išbandytų unikalų instrumentą, iki tol su muzika nieko bendro neturėjęs jaunasis išradėjas išmoko kojomis sugroti Europos Sąjungos himną.

Nuo idėjos iki realybės

Mokslo ir meno sintezė dažnai gimdo įspūdingus išradimus. Vienas tokių – unikalus Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos devintoko Modesto Railos kūrinys.

Robotika besidomintis gimnazistas nusprendė sujungti šią sritį su kuo nors visiškai netikėtu – muzika.

Taip atsirado pianinas, kuriuo grojama ne rankomis, kaip įprasta, o kojomis.
Pianino, pavadinto „Catch the note“, idėja Modestui kilo jau seniai, bet šiais mokslo metais ryžosi ją realizuoti.

Į pagalbą išradingajam gimnazistui atskubėjo K. Paltaroko gimnazijos muzikos mokytoja Marta Putnikė ir informacinių technologijų mokytoja Laura Kuchalskienė.

Kurdamas unikalųjį pianiną, devintokas panaudojo 3D projektavimą, sujungė elektronikos ir programavimo žinias bei muziką. Viskas šiame kūrinyje glaudžiai susiję.

Sunkiausia kūrybinio proceso dalis Modestui pasirodė programavimas – perkelti signalą į specialią „FL Studio“ programą.

„FL Studio“ yra skaitmeninė garso darbo stotis, kurioje Modestas mato pianino atvaizdą ir kokiais klavišais grojama. Programa leidžia kurti, įrašyti, redaguoti, aranžuoti ir eksportuoti muziką įvairiais formatais.

P. Židonio nuotr.

Duoklė L. van Bethovenui

Po ilgų tobulinimų M. Raila neįprastu pianinu jau išmoko atlikti bemaž 40 sekundžių trukmės Europos Sąjungos himną – Liudviko van Bethoveno „Devintosios simfonijos“ finalo instrumentinę aranžuotę.

„Devintąją simfoniją“ Liudvikas van Bethovenas sukūrė 1823 m.

Paskutinės šios simfonijos dalies muziką kompozitorius parašė pagal 1785 m. Frydricho Šilerio sukurtą eilėraštį „Odė džiaugsmui“.

Įdomu tai, kad Modestas niekada nebuvo grojęs jokiu muzikos instrumentu, neturi nieko bendra su muzika, todėl didžiausias iššūkis jam buvo ne pats instrumento kūrimo procesas, o mokymasis juo groti.

Unikalus pianinas pasirodė esąs išties įnoringas instrumentas. Kad būtų paprasčiau suprasti muziką ir natas, robotikos entuziastas jas pasižymėjo skaičiukais.

„Groti tokiu pianinu reikia nemažai pastangų – sunku išlaikyti pusiausvyrą, o po kelių minučių šokinėjimo jau ir pavargsti“, – juokiasi gimnazistas.
Pianinas, kuriuo grojama kojomis, leidžia improvizuoti.

„Šiuo pianinu galima groti ir keliese. Tada pavyktų pagroti ir ilgus įdomesnius kūrinius“, – priduria Modestas.

P. Židonio nuotr.

Garso kelias

Instrumento konstrukcija unikali: ant medienos plokštės užklijuotas laidus audinys-velostatas. Membrana pagaminta iš laidžios medžiagos. Slėgis bet kuriame taške keičia varžą, o tai virsta lengvai išmatuojamu įtampos pokyčiu.

Kai žmogus atsistoja ant pianino, varža pasikeičia, o šį pokytį užfiksuoja speciali kompiuterinė programa. Ji siunčia signalą į kompiuterį, tuomet šis sugeneruoja atitinkamą garsą.

„Varžą matuoja kompiuterinė programa ir kai pamato pokytį, išsiunčia signalą į kompiuterį, kad šis skleistų garsą“, – aiškina devintokas pianino kūrėjas.

Viršutinė pianino medžiaga – tvirta, atspari drėgmei ir trinčiai. Tokia, kokia naudojama lauko baldams.

P. Židonio nuotr.

Pianinas liks mokyklai

Modestas nusprendė unikalųjį pianiną padovanoti K. Paltaroko gimnazijai.

M. Raila svarsto, jog vėliau pianinas galės būti naudingas ir kitiems mokiniams.

Instrumentas sukurtas taip, kad būtų patogus transportuoti – sumontuotas iš trijų sujungiamų dalių, todėl lengvai telpa į lengvąjį automobilį.

Išskirtinio, trylikos klavišų instrumento matmenys siekia 3,2 metro ilgio ir 80 centimetrų pločio.
Šį šeštadienį Modestas kartu su mokytoja L. Kuchalskiene išvyksta į pirmąsias tarptautines varžybas „Saulės robotų mūšis 2025“, kurios vyks Šiauliuose.

Panevėžiečiai iš anksto įspėjo organizatorius, jog atsiveža įspūdingų matmenų išradimą, mat dažniausiai per varžybas mokyklinio dydžio stalas būna skirtas tik vienam ar dviem projektams.

P. Židonio nuotr.

Technologijos mene – ne naujovė

Panevėžietis M. Raila nebe pirmą kartą nustebina savo išradimais.

Vieną iš jo projektų dar galima spėti apžiūrėti Skaistakalnio parke įrengtame stikliniame kupole.

Tai savotiška skulptūra, o šios instaliacijos svarbi dalis – mechanizmas, kurį kūrė Modestas.

Pritaikęs savo inžinerines žinias, devintokas sumeistravo preciziškai veikiantį motorą, kuris suteikia skulptūrai gyvybės – leidžia jai judėti tam tikrais intervalais.

Sumodeliuotame ir atspausdintame korpuse įrengtas mikrovaldiklis, specialūs tvirtinimai prie kupolo stogo ir varikliukas, kuris suka kinetinę skulptūrą.

Šis kūrinys skatina stabtelėti ir apmąstyti savo pačių bei kitų žmonių veiksmus, simbolizuoja nuolatinį pokytį mūsų aplinkoje.

Kinetinė skulptūra kupole bus eksponuojama iki kovo 29-osios.

P. Židonio nuotr.

Vienas kitą pranokstantys išradimai

M. Railos išradimų kolekcijoje yra ir dar vienas inovatyvus kūrinys – reakcijos žaidimas „Catch the light“.

Tai greitas keliems žaidėjams skirtas spalvų žaidimas, skatinantis reakciją bei gerinantis koordinaciją. Jis puikiai tinka ir vaikams, ir suaugusiems.

Žaidimas jau pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą, o praėjusių metų gegužę Vilniaus Gedimino technikos universitete, „Ateities inžinerijos“ pavasario sesijoje, kurioje pristatyti 251 mokinio projektas iš visos Lietuvos, Modesto žaidimas išrinktas vienu geriausių roboto prototipo tematikoje.

O šįmet 8-ajame „Ateities inžinerijos“ sezone M. Raila pristatys unikalųjį pianiną „Catch the note“.
Gimnazistą kuruojanti informacinių technologijų mokytoja L. Kuchalskienė teigia, kad Modestas jau ne kartą įrodė, kad gali dirbti savarankiškai, tereikia būti šalia ir jį palaikyti.