Legendinis „Farman3“ į Panevėžio padangę turėtų pakilti jau šį šeštadienį, jei tik leis oro sąlygos. S. Bačiulio nuotr.

Į dangų pakils aviacijos dinozauras (atnaujinta informacija)

Panevėžiečio aviatorių šį savaitgalį planuotas neįprastas reginys – šeštadienį virš miesto garbės ratus turėjusių sukti mažų lėktuvėlių paradas – atidėtas dėl didelės škvalo tikimybės.

„Šeštadienio rytą oro sąlygos skrydžiui atrodė tobulos, tačiau matyti, kad visai šalia Panevėžio sukiojasi audros debesys ir yra didelė škvalo tikimybė“, – teigė vienas iš šventės organizatorių Saulius Bačiulis.

Anot jo, renginys planuojamas ateinančią savaitę.
Lėktuvėlių motorų gausmas bus ženklas panevėžiečiams, kad iš nedidelio Panevėžio rajono aerodromo, aviatorių pakrikštyto Baikonuru, pakils legendinis „Farman 3“.

Lygiai toks pat, į kokį prieš daugiau kaip šimtą metų sėdosi garsusis prancūzų aviatorius ir lėktuvų konstruktorius, pirmasis Europos lakūnas, apskridęs aplink pasaulį, Henris Farmanas.
Aviacijos aušrą menantis biplanas nusileis Stetiškių aerodrome, kur jį iš arčiau galės apžiūrėti ir smalsuoliai.
Pagal autentiškus planus atkurta „Farman 3“ kopija – panevėžiečio aviakonstruktoriaus Stasio Čepaičio net penkiolika metų tobulintas kūrinys.
Kaip pasakojo vienas iš šio renginio organizatorių, aviatorius Saulius Bačiulis, išskirtiniu skrydžiu bus paminėtos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-osios metinės.
„Šis eklektiškas paradas bus ironija plaktukų išmuštruotų Maskvos paradų. Grįžimas į tuos romantiškus naivios nekaltybės laikus, kai lėktuvai dar nenešiojo bombų“, – šypsosi S. Bačiulis.

Iš brėžinių

Gražuolis „Farman 3“ buvo kuriamas ir tobulinamas net penkiolika metų.
Paklausus, kodėl kilo mintis pastatyti būtent šio biplano repliką, jos kūrėjas S. Čepaitis nusišypso: „Argi jis ne gražus? Visi mėgsta tai, kas gražu. Sukonstruoti „farmaną“ buvo mano jaunystės svajonė.“
Tiesa, sukurti šį grožį nebuvo taip paprasta. Biplano konstrukcija iš pirmo žvilgsnio atrodo itin trapi.
Kaip pasakojo aviakonstruktorius, lėktuvas konstruojamas pagal originalius autentiškus 1910-aisiais vokiečių inžinieriaus Rozendalio padarytus biplano brėžinius.
Pats inžinierius juos išspausdino viename Vokietijos žurnale ir leido jais naudotis visiems kūrėjams.
Tačiau tik padarius garsiojo biplano kopiją paaiškėjo, kad jis turi nemenkų trūkumų.
„Informacijos ir brėžinių paieška gerokai užtruko. Tuo metu tai buvo tobuliausia aviacinė technika, pirmasis lėktuvas, turėjęs skersvairius, bet sukonstravus biplaną paaiškėjo, kad brėžiniuose užprogramuoti konstrukcijos defektai. Pasirodė, kad vieno vairo per mažai, sulinko šasi“, – pasakojo aviakonstruktorius.
Šį defektą jau per pirmą pakilimą atskleidė įvykusi nedidelė avarija.
Todėl panevėžiečiai aviatoriai savąjį „Farman 3“ dar labiau patobulino – pagal pirminius brėžinius gale būdavo tik vadinamasis kastilis, bet teko jo atsisakyti, nes labai greitai sudilo.
Ne kartą keistas ir variklis – šiuo metu jame įmontuotas 1939 m. gamybos amerikietiškas benzininis variklis.
„Nors jis amerikiečių gamybos, bet jam tinka ir rusiškų „kukurūzninkų“ detalės“, – šypsosi S. Bačiulis, vienas iš didžiausių pagalbininkų konstruojant „Farman 3“.

„Farman 3“ replikos kūrėjas S. Čepaitis. P. Židonio nuotr.

Lyg feniksas iš pelenų

Panevėžio pašonėje kurtas biplanas pagamintas tik iš lietuviškų medžiagų.
Lėktuvo karkasui konstruktoriai naudojo uosį ir tuopą. Pasirodo, rasti vientisą šaką, be jokių išsišakojimų, nemenkas uždavinys. Konstruktoriui teko pakuroms paleisti ne vieną kubinį metrą medienos, kol atrado tinkamos medžiagos.
„Topolis dabar aviacijoje išvis nebenaudojamas, net keista, kodėl būtent jį pasirinko H. Farmanas. Tai labai įdomus medis, jį gali sulenkti ir nelūš, bet sutrūkinės“, – pasakojo S. Čepaitis.
O sparnams panaudoti lietuviško lino audiniai, impregnuoti specialiomis medžiagomis.
Autentiška liko ir piloto kėdė – ją iš vytelių nupynė Kauno tautodailininkai. Vienintelė šiuolaikinė technologija – prietaisų skydelis, padedantis lakūnui orientuotis danguje.
„Viskas daryta savo rankomis. Klysta, taisyta ir vėl bandyta. Ir viskas per tą ubagystę. Būtų galima tiesiog nupirkti gerą daiktą, o dabar ieškai, kur pigiau“, – šypsosi S. Čepaitis.
Lietuviškojo „Farman 3“ kūrimo istoriją lydėjo ne tik techninės avarijos, bet ir galimas sabotažas, ir net gaisras.
Prieš keletą metų angaro antrame aukšte įsiplieskus liepsnoms, apdegė ir legendinė „Farman 3“ replika – ugnis apgadino sparnus, važiuoklę, propelerį. Tačiau entuziastingi aviatoriai jį vėl kaip feniksą prikėlė iš pelenų.
„Turėjome net akivaizdžių sabotažų. Išsukus variklio žvakę įmesta grūdinto stiklo duženų. Kartais ir tarp aviatorių visko pasitaiko“, – sakė S. Bačiulis.

Nuo sraigto

Daugiausia „Farman 3“ yra skridę šeši žmonės, nors įprastai šis lėktuvėlis pritaikytas vienam ar dviem.
Kaip vienu metu gali skristi net šeši, lieka mįslė, mat vien įlipti į biplaną reikia akrobatinių gebėjimų.
„Niekas tuo metu negalvojo apie lakūnų patogumą, svarbiausia buvo tiesiog skristi. Užsidėjus šalmą, prisisegus diržus ir sušukus „Nuo sraigto“, biplanas kyla į dangų“, – pasakojo S. Bačiulis.
Panevėžio pašonėje sukurtu biplanu yra skridę tik du žmonės – pats aviakonstruktorius S. Čepaitis ir jo sūnus, taip pat degantis šia aistra.
Tiesa, kol kas tik rankos pirštais galima suskaičiuoti, kiek kartų romantiškoji skraidymo priemonė kilo į dangų.
„Skrydžius lengviau suskaičiuoti – iš viso „Farman 3“ skrido penkis kartus. Kad galėtum skristi, pirmiausia reikia daug kartų pakilti, kad būtų galima įsitikinti, jog saugu“, – kalbėjo S. Bačiulis.
„Farman 3“ reikalingos palankios oro sąlygos – jam ypač pavojingas šoninis vėjas.
Šis biplanas gali pasiekti nuo 50 iki 80 kilometrų per valandą greitį. S. Čepaitis šypsosi, kad skrendant lėktuvu 80 kilometrų per valandą greičiu jau tenka galvoti, kaip nepadaryti suktuko, o skrendant biplanu galima tiesiog mėgautis vaizdais ir visu kūnu pajusti vėjo dvelksmą bei skrydžio palaimą.
„Jeigu bijočiau, neskrisčiau. Žinoma, jaudulys yra, tai normalu. Ir sūnus iš pradžių kiek jaudinosi, kol įsitikino, kad tėvas gerai padarė. Visgi saugumas svarbiausia, paskui pėsčiomis grįžti į „Baikonurą“ būtų sudėtinga“, – šypsosi S. Čepaitis.

S. Bačiulis legendiniame „Farman 3“. P. Židonio nuotr.

Noras skristi stipresnis

Panevėžio aviatoriai juokauja, kad žmonių, pabuvusių kosmose, gerokai daugiau nei skridusių su „Farman“ lėktuvu.
Tokių kopijų yra kabančių muziejuose kaip eksponatai, yra vienas kitas ir skraidantis lėktuvėlis.
Pavyzdžiui, filmui „Padangių nuotykiai“ taip pat buvo pagaminta kopija, bet ji, anot pašnekovų, daugiau kaip rekvizitas nei autentiška istorinė replika.
„Filosofai yra pasakę, kad žmogus niekada neskraidys kaip paukštis. Bet noras skraidyti buvo stipresnis. Stanislovo pastatytas „Farman 3“ – ne ką mažesnis žygdarbis nei skrydis per Atlantą. Jis prikėlė unikalų aviacijos dinozaurą, o mūsų tikslas, kad šis liktų Panevėžyje ir džiugintų žmones“, – kalbėjo S. Bačiulis.
„Farman 3“ kūrėjas, paklaustas, ar negavęs pasiūlymų parduoti savo kūrinio, tik nusišypso: „Buvo tų siūlymų eksponatą nupirkti, bet aš išmokau į juos nekreipti dėmesio. Esame Lietuvos ir Panevėžio patriotai.“