-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Rečiau pernai skambėjo ir Mendelsono maršas – Aukštaitijos sostinėje mažėjo ir santuokų.
Panevėžio Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, 2023-iaisiais mieste gimė 700 vaikų: 355 berniukai ir 345 mergaitės.
Palyginus su 2022-aisiais, pernai Panevėžyje gimė 32-iem kūdikiais mažiau.
Iš visų naujagimių 135 panevėžiečiai į šį pasaulį atėjo užsienyje. Daugiausia, kaip įprastai, Jungtinėje Karalystėje, taip pat Norvegijoje ir Vokietijoje. Sumažėjo gimusiųjų Ispanijoje, tačiau padaugėjo mažųjų panevėžiečių JAV, Islandijoje. Įdomu tai, kad penki vaikai gimė Kirgizijoje.
O lietuvių emigrantų pamėgtose šalyse Airijoje, Danijoje pernai gimė vos po tris panevėžiečius, po keletą – Italijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje, Bulgarijoje, Brazilijoje, Turkijoje.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Loretos Guokės teigimu, dalis šių mažylių jau sugrįžę su šeimomis gyventi į Panevėžį.
Du kūdikiai pasaulį išvydo Panevėžio kalėjime, o vienas – namuose.
Panevėžyje praėjusiais metais užderėjo dvynukų: jų gimė net devynios poros.
Aukštaitijos sostinė gimtine tapo ir trims čia gimusiems ukrainiečių mažyliams.
Pasak L. Guokės, jauniausiai panevėžietei mamai pernai buvo vos 15 metų, tėčiui – 20-imt.
„Atsirado naujų situacijų, kai tėvai keičia lietuviškus vaikų vardus. Šeimos emigruoja ir atžalos vardo skambesys vienoje ar kitoje šalyje turi neigiamą prasmę.“
L. Guokė
Visgi, pasak vedėjos, toks jaunas tėvų amžius – didelė retenybė. Stebima tendencija, kad, kaip ir visur, taip ir Panevėžyje gimdo vyresnio amžiaus moterys.
Pernai mirė 1 260 panevėžiečių, o 2022 metais – 1 313. Manoma, kad 53 mirusiaisiais sumažėjo dėl pasikeitusios koronaviruso situacijos: atslūgus pandemijai, sumažėjo ir mirčių.
Trys dešimtys panevėžiečių akis užmerkė užsienyje. Dar prieš metus tokių buvo aštuoniais daugiau.
„Deja, gimusių pastaraisiais metais mažiau nei mirusių“, – pažymi skyriaus vedėja.
Nors stereotipiškai manoma, kad tėvai atžaloms mieliau renka populiariausius vardus, statistika rodo, kad yra kitaip.
Pasak L. Guokės, kai kurie vardai pernai suteikti ir dvylika, ir net 20 kartų, tačiau dauguma tėvų atžaloms ieško retai sutinkamo. Pernai Panevėžio civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti 216 mergaičių vardų ir 198 – berniukų.
„Iš tų vardų, kurie buvo suteikti po vieną kartą, 157 gavo mergaitės ir 131 – berniukas. Dauguma tėvų nori vardų, kurie nesikartotų“, – pažymi vedėja.
Pernai gimusiems panevėžiečiams po kartą suteikta ir nemažai senų lietuviškų vardų: Ūnė, Agota, Jogaila, Antanas, Tauras, Viesulas, Kernius, Kovas, Edvardas, Matilda, Elžbieta, Perla, Mykolas, Vytautas, Benediktas, Jurgis.
Panevėžyje praėjusiais metais gimė ir Rebeka, Aša, Orijana, Matėja, Rėjus, Edas, Karlas, Hektoras, Aramis, Dzeusas, Elonas.
Loretos Guokės pastebėjimu, vedybų nuostatos visuomenėje akivaizdžiai keičiasi – daugėja besirenkančiųjų nesituokti. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.
Vedėja atkreipia dėmesį, kad kai kurie naujagimiams duoti vardai sukurti pačių tėvų. Tarp pernykščių tokių naujadarų – Milėja, Teidė, Kaja, Arneta, Jausmilė, Mylėstė, Amėja, Elėja, Lovaris, Erminas, Ayla, Andajus, Meina ir kt.
O populiariausių vardų sąraše pokyčių nedaug. Populiariausi Panevėžyje išlieka Gabija ir Markas. Jie suteikti atitinkamai 12 ir 19 vaikų.
Taip pat populiariausiųjų dešimtuke toliau rikiuojasi Liepa, Izabelė, Luknė, Emilija, Lėja, Gabrielė, Tėja, Atėnė, Saulė.
Tarp pernai gimusių berniukų dažniausiai bus sutinkami Markas, Herkus, Nojus, Dominykas, Lukas, Jonas, Matas, Aronas, Jokūbas, Gabrielius.
Net 118 panevėžiečių pernai keitė vardus ir pavardes.
„Atsirado naujų situacijų, kai tėvai keičia lietuviškus vaikų vardus. Šeimos emigruoja ir atžalos vardo skambesys vienoje ar kitoje šalyje turi neigiamą prasmę“, – pasakoja L. Guokė.
2023 metais Panevėžyje susituokė 453 poros, o tai net 66 mažiau nei prieš metus.
Iš šių santuokų 49 registruotos bažnyčioje, nors dar prieš metus tokių būta 74.
L. Guokė svarsto, kad tokia situacija greičiausiai susijusi su koronaviruso pandemija. Šioji buvo sustabdžiusi planus tuoktis, todėl jai nuslopus 2022-aisiais vestuvių pasipylė kaip iš gausybės rago. Tų metų birželį santuokų Panevėžyje registruota tiek pat, kiek populiariausiais vestuvių mėnesiais – liepą ar rugpjūtį.
2023 metais 28 panevėžiečiai tuokėsi su užsienio piliečiais, daugiausia – su Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos.
Panevėžyje šeimas kūrė ir ukrainiečiai.
L. Guokės teigimu, pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, du užsieniečiai negali tuoktis, tačiau dėl karo ukrainiečiams padaryta išimtis.
Praėjusiais metais padaugėjo santuokų ir Panevėžio kalėjime. Tokių būta penkių, prieš metus – keturios.
Statistika rodo, kad meilei ir santuokai amžius – ne kliūtis.
Jauniausiai nuotakai pernai buvo 19, jauniausias jaunikis taip pat buvo devyniolikmetis. Vyriausiam jaunikiui buvo 77 metai, o jaunajai – 78.
O štai skirtingais keliais pernai pasuko 258 poros, iš jų dvylika santuokų nutrauktos užsienyje.
L. Guokės pastebėjimu, vedybų nuostatos visuomenėje akivaizdžiai keičiasi – daugėja besirenkančiųjų nesituokti. Pernai Panevėžyje beveik kas ketvirtas mažylis gimė ne santuokoje.
Nuo 1990-ųjų prasidėjusi tokia tendencija toliau auga.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja svarsto, kad taip nutiko nebelikus nei visuomenės spaudimo būtinai tuoktis, nei teisinių, ekonominių svertų.
