Panevėžiečiai skolinasi net ir per mažai

Panevėžiečiai skolinasi net ir per mažai

 

Lietuvos bankai skaičiuoja, kad per paskutinį dešimtmetį lietuvių paskolos bankams išaugo beveik dvigubai ir dabar siekia daugiau nei 10 mlrd. eurų. Tačiau ekonomistai ramina, esą tai tik augančios ekonomikos rezultatas ir jo nereikėtų išsigąsti. Priešingai, konservatyviems tautiečiams ekspertai siūlo pasinaudoti dabar vienomis mažiausių palūkanų Europoje investuojant į verslą arba būstą. Šiuo atžvilgiu Panevėžys nėra drąsus.

Išankstiniais duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų. Jų visų skola bankams siekia 10,2 mlrd. eurų ir jos dar auga. Per metus, iki 2019-ųjų lapkričio šis rodiklis šoktelėjo vos ne milijardu, o per dešimtmetį – net penkiais.

Lietuvos banko duomenimis, daugiausia skolinamasi būstui. Jam paimtos paskolos praėjusių metų lapkritį siekė 8,3 mlrd. eurų, o vartojimo paskolų praėjusių metų lapkritį šalies gyventojai turėjo apie 733 mln. eurų, dar kitiems tikslams skolintasi 1,1 mlrd. eurų.

„Pernai gyventojams suteiktų paskolų portfelis (t. y. visa paskolų suma) sparčiai augo, o tam didžiausios įtakos turėjo būsto paskolos. Būsto paskolų portfelio augimas 2019-aisiais išliko spartus ir svyravo apie 8–9 proc., o metinio naujų būsto paskolų srauto augimas, atrodo, jau pasiekė piką ir stabilizavosi“, – „Sekundei“ komentavo Lietuvos banko vyresnioji ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

Vartojimo paskolų rinkoje, pasak pašnekovės, pernai kredito įstaigos buvo mažiau aktyvios. Jų suteiktų vartojimo paskolų portfelio augimo tempas metų pabaigoje pradėjo lėtėti ir lapkritį siekė beveik 3 proc., o prieš metus buvo stebimas kiek didesnis nei 7 proc. augimas.

Tačiau auga greitųjų kreditų bendrovių ir lizingo davėjų suteiktos paskolos, jų vertė 2019 m. I pusmečio pabaigoje buvo 22 proc. didesnė nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

„Pastebima tendencija, kad suteikiamų kreditų skaičius mažėja, tačiau naujai teikiamų vartojimo paskolų vidutinė vertė auga, o tai atskleidžia, kad gyventojai tikriausiai skolinasi siekdami įsigyti brangesnių pirkinių“, – pastebi ekonomistė.

Skolinasi jaunesni

Kalbant apie pačius skolininkus, didžioji dalis naujų hipotekos paskolų, pasak V. Grybauskaitės, tenka namų ūkiams, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis svyruoja nuo 30 iki 34 m. Vartojimo paskolas dažniau renkasi jaunesni (25–29 m.) gyventojai.

„Vertinant naujų teikiamų paskolų pasiskirstymą, daugiausia hipotekos bei lizingo paskolų buvo suteikta gyventojams, priklausantiems 30–34 m. amžiaus grupei. Šiai grupei teko taip pat ir didžiausia per 2018 m. suteiktų visų paskolų vertė (24,1 proc. visų paskolų)“, – vardijo ekonomistė.

Didžiausia bendra turimų paskolų likutinė vertė 2018 m. pabaigoje teko 35–39 metų gyventojams. Būtent šiai amžiaus grupei esą teko daugiausia ir hipotekos paskolų (23,7 proc.), kurių vertė yra didžiausia.

Vidutiniškai didžiausias pajamas gaunantys gyventojai dažniausiai turi finansinės nuomos (lizingo) ir hipotekos paskolas, o mažiausias pajamas gaunantys – vartojimo kreditus.

Skola – ne blogis

„Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico nestebina auganti gyventojų skola. Ją lygindamas su didėjančiu Lietuvos bendruoju vidaus produktu (BVP) ekspertas sako, kad viskas vyksta natūraliai, protingai ir be didelės rizikos.

„Augant gyventojų pajamoms, nekilnojamojo turto rinkai ir visai Lietuvos ekonomikai, auga ir paskolų skaičius. Tačiau tai yra pakankamai tvarus augimas, nes mūsų valstybė įsivedė nemažai apribojimų, nenorėdama pakartoti 2008 – 2009 metų prieškrizinio laikotarpio klaidų, todėl ir žmonių paskolos nebekelia tokio didelio pavojaus“, – teigia Ž. Mauricas.

Pasak pašnekovo, skolintis apskritai nėra blogai. Lietuviai, anot jo, šiuo atžvilgiu dar itin konservatyvūs, palyginti su kitomis valstybėmis. Antai skandinavai esą nemato jokios bėdos skolintis net ir sulaukę pensinio amžiaus.

„Lietuviai skolintis galėtų ir daugiau, tai kaip tik keltų šalies investicijas, verslo perspektyvas. Be to, tam ir sąlygos mūsų šalyje labai palankios kelintus metus“, – įsitikinęs ekonomistas.

Dabar bankų paskolų palūkanos siekia apie 2 proc. Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolos vidutinė norma – 2,37 proc.

„Šiuo rodikliu mes – fenomenas, esame vieni mažiausių Europoje ir konkuruojame gal tik su latviais. Pavyzdžiui, amerikiečių palūkanos dabar siekia 4 proc. Tad dar kelerius metus galime džiaugtis mažomis palūkanomis ir tuo naudotis“, -–kalbėjo Ž.Mauricas.

Lietuvoje pagal paskolas, anot jo, tik Vilnius beveik vejasi vidutinius europiečio įsiskolinimus bankui. O visa kita Lietuvos dalis – gana nedrąsi, gal tik Kaunas, Kaipėda ir Šiauliai jau ima suprasti paskolų reikšmę investuojant į gyventojų ateities planus. Tokios tendencijos čia esą priklauso nuo NT rinkos augimo.

„Panevėžiežiai tuo aspektu dar gana pasyvūs, galėtų žymiai daugiau skolintis“, – sako Ž. Mauricas ir priduria, kad šiais metais vis dar prognozuojamas 5 proc. šalies ekonomikos augimas.

Tiek pat, pasak eksperto, tikėtina, augs ir gyventojų paskolos. Palūkanos, ekonomisto teigimu, taip pat dar gali šiek tiek pamažėti.
Kalbėdamas apie greituosius kreditus, pašnekovas pastebi, kad jų lietuviai atsikando ir nebedrįsta taip rizikuoti. Tokia skolos forma renkamasi, kai labai reikia pinigų.

Finansinė padėtis stiprėjo

Konkrečiai panevėžiečių skolą bankams komentavusi SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, jog kaip ir visoje Lietuvoje, 2019 metais daugelio panevėžiečių finansinė padėtis sustiprėjo. Tokią situaciją esą lėmė tai, kad vidutinės gyventojų pajamos čia augo sparčiau negu infliacija ir negu turimų paskolų lygis.

„Tiesa, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius, praėjusiais metais Panevėžio mieste didėjęs maždaug 7 procentais (alga į rankas augo apie 12 procentų), šiek tiek nusileido pagal augimą kitiems TOP5 miestams. Nepaisant to, pajamų augimas buvo spartus ir tą matėme per išaugusį nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą – 2019 metais Panevėžio mieste įregistruota 8,1 proc. daugiau butų pirkimo–pardavimo sandorių“, – teigė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Augusios pajamos bei naujų būstų pasiūlos trūkumas, anot jos, lėmė ir sparčiausiai iš TOP5 miestų augusias būsto kainas.

„Ober-Haus“ duomenimis, kurie, manome, geriausiai įvertina tikrąjį vidutinės būsto kainos pokytį, vidutinė buto kaina Panevėžio mieste 2019 metais paaugo net 13 procentų. Todėl normalu, kad ypač dėl didesnio aktyvumo NT rinkoje ir dėl augusių NT kainų SEB bankas Panevėžio mieste (daugiausia būsto paskolos) 2019 metais gyventojams taip pat išdavė daugiau paskolų“ , – sakė banko atstovė.

Laikantis tvaraus skolinimo principų SEB bankas tvirtina siekiantis, kad naujų būsto paskolų portfelio augimas atitiktų gyventojų pajamų augimo tempą. Tai esą ir buvo pasiekta 2019 metais.

Komentarai

  • Jei nevagia, tai skolinasi.

    • Atsakyti
  • Žinoma, per pandemiją – per mažai

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų