-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Arba pamatyti pasaulio tiek, kiek jo mato sergantieji įvairiomis akių ligomis. Tam reikėjo užsidėti „sergančius“ akinius.
Taip neįgalieji stengėsi atkreipti dėmesį į save.
„Duos Dievas ir man gal neprisireiks neįgaliojo vežimėlio“, – gana tvirtai tarė Panevėžio miesto vicemeras Valdemaras Jakštas, kai akcijos „Pasimatuok negalią“ organizatorė, agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė pasiūlė ir jam, atėjusiam pabendrauti su neįgaliaisiais, pabandyti pavažiuoti tokiu vežimėliu.
Irma suskubo mero pavaduotojui paaiškinti, jog manyti, kad negalia pripuola tik prie kitų, – visuomenėje tvirtai įsigalėjusi, tačiau neteisinga nuomonė.
Gyvenimas ne taip ir retai tokį įsitikinimą paneigia.
„Labai norėtųsi, kad į mus, neįgaliuosius, būtų žiūrima kaip į visateisius piliečius. Pagaliau, kad nebijotų mūsų. Nebijotų bendrauti, priimti į darbą.“
I. Zabulionytė
V. Jakštui agentūros „SOS vaikai“ vadovė papasakojo susidūrusi ir su tuo, kad viena šeima jai nerodė savojo kūdikio bijodama, kad nuo neįgalios Irmos mažylis neužsikrėstų negalia.
Drauge su V. Jakštu su neįgaliaisiais bendrauti atėjęs kitas mero pavaduotojas Lauras Jagminas prisipažino, kad jam, dar vaikui, tėvai irgi šiukštu neleido vaikščioti su draugo, kuriam buvo lūžusi koja, ramentais.
„Tėvai bijojo, kad ramentai prišauks man nelaimę“, – prisiminė L. Jagminas.
Akciją Laisvės aikštėje surengę neįgalieji kvietė „pasimatuoti“ negalią – pavažiuoti neįgaliųjų vežimėliu, per specialius akinius pamatyti, kokį pasaulį regi silpnaregiai, ar pasivaikščioti naudojantis baltąja lazdele.
Pasak I. Zabulionytės, pačioje Panevėžio širdyje, po Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus langais, neįgalieji akciją surengė, kad būtų pastebėti.
„Neseniai pasirodė informacija, kad bus baudžiami tie, kas statys automobilius neįgaliesiems skirtose vietose. Mane sutrikdė po šia informacija parašytas komentaras, jog neįgalieji lai važiuoja ir automobilius statosi tada, kai žmonės dirba, o piko metu neįgaliųjų vietomis galėtų naudotis visi kiti“, – dėmesį atkreipė I. Zabulionytė.
Anot jos, tokia dar sovietmečiu vyravusi nuomonė diskriminuoja neįgaliuosius, atskiria juos, verčia netrukdyti.
Net vienas laiptelis – didelė kliūtis
„Labai norėtųsi, kad į mus, neįgaliuosius, būtų žiūrima kaip į visateisius piliečius. Pagaliau, kad nebijotų mūsų. Nebijotų bendrauti, priimti į darbą“, – sakė I. Zabulionytė.
Ji pabrėžė, kad neįgalieji, jau pripratę įveikti iššūkius, dažnai dirba atkakliau, užduotis atlieka kruopščiau, stengiasi būti kiek įmanoma naudingesni nei tie, kam negalia nenustatyta.
Nepaisant to, pasak I. Zabulionytės, patirtis rodo, kad turėdamas galimybę rinktis, darbdavys rinksis sveiką, ne neįgalų žmogų.
Agentūros „SOS vaikai“ vadovė, kuriai dažnai tenka judėti neįgaliojo vežimėliu, pripažino, kad vienas svarbiausių trukdžių judėjimo negalios žmogui – nepritaikyta aplinka.
„Dažnai net vienintelis laiptelis judantiems neįgaliojo vežimėliu tampa didžiule kliūtimi“, – neslėpė Irma.
I. Zabulionytė pasakojo susidūrusi ir su tuo, jog viena šeima jai nerodė savojo kūdikio bijodama, kad mažylis neužsikrėstų negalia.
Sveika panevėžietė Daiva, pamačiusi vykstančią akciją, pirmą kartą gyvenime įsėdo į jos organizatorių pasiūlytą neįgaliojo vežimėlį ir pabandė juo apsukti nedidelį ratą Laisvės aikštėje.
„Kiek vaikščiojau Laisvės aikšte, niekada nejutau jos nuolydžio. Tačiau vos įsėdusią į ratukus mane tiesiog pradėjo nešti žemyn nuo Savivaldybės pastato teismo rūmų link. Jau buvau pabūgusi, kad apvirsiu, vežimėlį sustabdžiau tik iššokusi iš jo“, – trumpa, bet nelengva patirtimi dalijosi Daiva.
Ji užsidėjo ir „sergančius“ akinius, tad patyrė, kiek nedaug žmonės mato susirgę katarakta, glaukoma bei kitomis ligomis, išbandė vaikščiojimą su baltąja lazdele.
„Esu labai dėkinga neįgaliesiems už akciją. Supratau, kokia laiminga esu, kad einu savo kojomis, matau pasaulį“, – kalbėjo Daiva.
O su vaikštyne į akciją atvykusi Dalia guodėsi be pagalbos negalinti išeiti iš savo namų Algirdo gatvėje, nes sniegą nuo gatvės valančios mašinos užneša šaligatvį, be to, nėra nuo jo įrengtos nuovažos.
Vicemerai Daliai patarė siųsti prašymus miesto Savivaldybei, jie bus svarstomi.
Vicemerai Valdemaras Jakštas ir Lauras Jagminas nesiryžo išbandyti neįgaliųjų siūlomos technikos.
Akcijos dalyvis, Lietuvos aklųjų sąjungos Panevėžio miesto ir rajono skyriams vadovaujantis Jurmantas Maselis teigė, jog regėjimo negalios žmonėms pasaulis yra sugalvojęs palengvinimų. Ir tai ne vien baltosios lazdelės: ir kalbantys laikrodžiai, ir skysčio lygio matuokliai, reikalingi tam, kad neperpiltum per daug vandens, tarkim, virdamas arbatą.
Yra ir kalbančių kūno termometrų bei kitų prietaisų.
Pasak J. Maselio, Aklųjų sąjunga visomis šiomis priemonėmis irgi gali aprūpinti neįgaliuosius, tereikia kreiptis.
Tuos, kas susidomėjo neįgaliųjų akcija, kava vaišino Jaunuolių dienos centro lankytojai, taip pat turintys negalią.
Kavos gaminimo aparatą su ratais įsigijusi įstaiga panevėžiečius jau ne pirmą kartą palepina neįgaliųjų verdama solidarumo kava.
Jaunuolių dienos centro lankytojai panevėžiečius ne pirmą kartą palepina solidarumo kava.
