-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Išguldytas iš pažiūros sveikas pušis dar praėjusią savaitę pamatė Tulpių mikrorajono gyventoja Jovita Bezarienė. Pušyne besidarbuojančių medkirčių moteris nesutiko, tad nusprendė pati aiškintis, kam kilo ranka taip pasielgti.
„Kad pušis išlaužė vėtra, mažiausiai įtikima“, – svarstė į „Sekundės“ korespondentus kreipusis J. Bezarienė. Kadangi tą padaryti galintys vėjai mieste gerus porą mėnesių nesiautė, jai neramu, jog pjaunama tikslingai.
Panevėžietė sako užaugusi Tulpių mikrorajone. Čia, naujai pastatytame daugiaaukščiame gavę butą, ją dar mažytę atsivežė tėvai.
„Pokariu toje vietoje žmonės sodino daržus, ten buvo dirbamos žemės. Būtent dėl to dabar į pušis įsimetė grybinės ligos“
Giedrius Bronušas
„Skaičiuoju, jog mūsų Tulpėms – apie šešis dešimtmečius. Tėvai yra sakę, kad pastačius, o gal dar statant jo penkiaaukščius, buvo sodinamas ir pušynėlis. Apie 1970-uosius mes, vaikai, bėgiodavom po jį – pušelės tuomet jau buvo ūgtelėjusios, – pasakojo nupjautų pušų vaizdo sukrėsta moteris. – Atėjo metas, kai lieka vis mažiau bendraamžių, su kuriais bėgiota po pušynėlį. Greitai galbūt ir paties pušynėlio neliks…“
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriuje dirbanti kraštovaizdžio specialistė Rasa Stankūnienė patvirtino, kad pušynui gali būti apie šešis dešimtmečius.
„Prieš keturiasdešimt metų ir aš, nedidukė mergaitė, karsčiausi po tas pušis – tada dar nebuvo sunku į jas įsilipti“, – ne mažiau nostalgiškais prisiminimais dalijosi specialistė.
Tačiau pjaunamos pušys, pasak jos, dėl rimtos priežasties: į dešimtmečiais miestą puošusius, orą gaivinusius medžius įsimetusi liga.
R. Stankūnienė ne be nuoskaudos pripažino, kad Taikos alėjos pušys, deja, jau keleri metai džiūsta, meta spyglius. Specialistai nuolat stebi jų būklę ir atsakingai atrenka tas, kurias būtina pašalinti. Tai daryta jau užpernai, pernai. Šiemet, kraštovaizdžio specialistės duomenimis, nustatyta, jog nebepavyks išsaugoti 23 pušų. Jos pažymėtos ir pradėtos pjauti.
Prie Taikos alėjos ir Nemuno gatvės sankryžos augančias pušis tenka pjauti šioms pasiligojus. P. Židonio nuotraukos
Darbus atlieka Savivaldybės skelbtą medžių genėjimo ir šalinimo darbų konkursą laimėjusi Kauno rajono įmonė. Pagal sudarytą sutartį ji pati ir pasiima medieną.
Už medžius, kurių skersmuo nuo 12 iki 36 cm, kauniečiams mokami 26 eurai. Darbų vertė didėja priklausomai nuo medžio storio. Pavyzdžiui, kiekvienos prie Tulpių mikrorajono augančios pušies nupjovimas Savivaldybei kainuos vidutiniškai šimtą eurų.
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės R. Stankūnienės teigimu, panevėžiečiai pilietiški ir aktyvūs – praneša apie lūžusius, reikalingus sutvarkyti medžius Skaistakalnyje, Kultūros ir poilsio parke ar kitose viešosiose erdvėse.
Pašalinti šalia jų valdų augančius medžius prašo ir individualių namų savininkai, teritorijos plėtrą planuojančios įmonės. Tačiau bene dažniausiai kreipiasi dėl leidimų pjauti medžius valstybinėje žemėje prie daugiabučių.
„Bet turiu pasakyti, kad vos trečdalis prašymų pjauti medžius būna pagrįsti, – pabrėžia R. Stankūnienė. – Tiek jų ir patenkinama.“
Pjauti leidžiama tik ligotus, išpuvusius, džiūstančius ar nudžiūvusius medžius.
„Tad prašomą nupjauti medį neretai teleidžiama apgenėti“, – specialistė neslepia, kad tenka turėti reikalų ir su pernelyg atkakliais prašytojais. Bet jei medžiai sveiki ir netrukdo visuomenei ar konkretiems gyventojams, piktai išsakomi reikalavimai juos naikinti nieko nelemia.
Nupjauti vieną pušį Savivaldybei kainuoja maždaug šimtą eurų, medieną išsigabena atliekanti darbus įmonė. P. Židonio nuotr.
Kad serga Taikos alėjos pušynėlio pušys, „Sekundei“ sakė pastebėjęs ir Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.
„Pagal požymius spėčiau, kad joms netinka miesto dirvožemis, – sako jis. – Pokariu toje vietoje žmonės sodino daržus, ten buvo dirbamos žemės. Būtent dėl to dabar į pušis įsimetė grybinės ligos, o joms plisti sąlygas sudaro karšti sausi orai, sutrikdantys drėgmės balansą.“
Nors pušys laikomos Rytų Aukštaitijos bei Dzūkijos miškų medžiais, mūsų kraštuose jos irgi puikiai auga. To įrodymas – pušų gausa pasižyminti Žaliosios giria, primena G. Bronušas. Bet dirvožemis, kuriame augintos žemės ūkio kultūros, joms netinka. Kol medžiai jauni ir stiprūs, atsilaiko prieš grybines ligas.
Vidutinis pušų amžius, anot specialisto, yra šimtas metų, o grybinėmis ligomis jos suserga persiritusios į antrąją savo gyvavimo pusę.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkas, miškų specialistas Julius Bačkaitis sako, kad grybinėmis ligomis susirgusios pušys labai greitai apkrečia viena kitą. Užkratas plečiasi – nudžiūvus vienam medžiui, ima džiūti aplink jį augančios pušys. Stebint atrodo, kad aplink būtų galima apibrėžti taisyklingą apskritimą.
„Antroji priežastis, dėl ko džiūsta pušys, – jas puolančios kinivarpos, verslininkų prieš keletą metų su pigia mediena parsivežtos iš užkrėstų Baltarusijos miškų, – aiškina J. Bačkaitis. – Jos „specializuojasi“ naikinti pušis.“
Lietuvoje esančios kinivarpos nepadarydavo pernelyg daug žalos. Dabar pušis visoje Lietuvoje doroja atvežtinės jų giminaitės.
Blogiausia, apgailestauja J. Bačkaitis, kad jokių priemonių, galinčių sunaikinti šias kirmgraužas ir apsaugoti medžius, nėra, tad pušynai visoje Lietuvoje sparčiai nyksta.
Komentarai
-
- Romualdas
- 18:52 2022.09.10
Rodyti visus komentarus (1)Nenusiminkite. Pasodins hibridinių, apdės skiedrelėmis, papuoš levandomis ir moderniomis viksvomis – bus tikra Europa.