P. ŽIDONIO nuotr.

Panevėžį pernai augino karas ir emigrantai

Panevėžį pernai augino karas ir emigrantai

Praėjusiais metais ūgtelėjo panevėžiečių skaičius.

Mirštamumas mieste pernai gerokai sumažėjo, tačiau gimstančiųjų šuolio nebuvo. Tad gyventojų pagausėjimas siejamas su namo sugrįžtančiais emigrantais ir Panevėžį gyventi pasirinkusiais karo pabėgėliais iš Ukrainos.

Mažiau gimė, mažiau ir mirė

Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, 2023 metų pradžioje Panevėžyje gyveno 87 913 žmonių, o tai 323 daugiau nei pernai.

Visose kitose apskrities savivaldybėse gyventojų per metus mažėjo.

Kaip ir kitos savivaldybės, panevėžiečiai negali pasidžiaugti natūralia gyventojų kaita.

Pernai Aukštaitijos sostinėje gimė 513 panevėžiečių. Daugiausia krikštynų panevėžiečiai šventė 2019-aisiais. Tais metais Panevėžyje gimė net 743 kūdikiai.

Tačiau per 2022-uosius Panevėžyje rečiau būta ir laidotuvių.

Pernai amžino poilsio išlydėta 1 230 panevėžiečių, o tai 272 mažiau nei dar prieš metus.

Daugiau sugrįžta, nei išvyksta

Nepaisant sumenkusio gimstamumo, Panevėžio demografinė kreivė kyla aukštyn.

Statistika liudija, jog į Aukštaitijos sostinė gyventi daugiau atvyksta, nei iš jo emigruoja.

Kone 3 000 atvykėlių – sugrįžusiųjų iš emigracijos bei užsieniečių – pernai Panevėžį pasirinko kaip geresnio gyvenimo garantą.

Naujausiais duomenimis, iš užsienio į Panevėžį per 2022-uosius yra grįžę 633 gyventojai, o išvyko – 469.

„Vis daugiau svetur išvykusių panevėžiečių galvoja apie grįžimą į savo gimtąjį miestą. Matome išaugusį susidomėjimą galimybėmis grįžti į Panevėžį iš užsienio šalių. Visgi tėvynės, artimųjų ilgesys viską nugali“, – sako Panevėžio meras Rytis Račkauskas.

Ypatingas susidomėjimas grįžimo galimybėmis jaučiamas iš Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Norvegijoje gyvenančių panevėžiečių.

„Galiu pastebėti, kad grįžusieji iš užsienio džiaugiasi atsinaujinančiu Panevėžiu, atnaujinama miesto infrastruktūra, gražėjančiomis erdvėmis, kamščių nebuvimu, miesto kompaktiškumu. Žmonės įvertina ir supranta, kad Panevėžyje yra idealios sąlygos gyventi, kurti verslą, auginti vaikus“, – teigia meras.

Anot jo, Panevėžys pasirengęs iš užsienio grįžusiųjų vaikų integracijai. Naujausiais duomenimis, Panevėžio ugdymo įstaigose mokosi 22 iš užsienio – Vokietijos, Ispanijos, Danijos, Kataro – grįžę mokiniai. Vytauto Žemkalnio gimnazijoje veikia išlyginamoji mobilioji grupė, skirta visai lietuviškai nekalbantiems vaikams.

Statistika liudija, jog į Aukštaitijos sostinę gyventi daugiau atvyksta, nei iš jo emigruoja. P. ŽIDONIO nuotr.

Statistika liudija, jog į Aukštaitijos sostinę gyventi daugiau atvyksta, nei iš jo emigruoja. P. ŽIDONIO nuotr.

Rado namus

Aukštaitijos sostinė praėjusiais metais sulaukė 2 499 imigrantų – užsienio šalių piliečių, o tai daugiausia nuo 2018-ųjų.

Panevėžio savivaldybės Komunikacijos skyriaus laikinoji vedėja Dalia Gurskienė mano, kad miesto gyventojų skaičiaus augimui įtakos turėjo ir čia apsistoję nuo karo bėgantys ukrainiečiai. Šiuo metu Panevėžyje apsigyvenę 1 866 karo pabėgėliai iš besiginančios Ukrainos.

Kad Aukštaitijos sostinę kaip saugią ir patrauklią vietą gyventi renkasi karo pabėgėliai iš Ukrainos, pritaria ir Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė.

Anot jos, jau yra ir susituokusių mūsų mieste ukrainiečių, ir čia jau gimusių.

„Vis daugiau svetur išvykusių panevėžiečių galvoja apie grįžimą į savo gimtąjį miestą. (…) Visgi tėvynės, artimųjų ilgesys viską nugali.“

Meras R. Račkauskas

Miestus pildė ukrainiečiai

Ukrainiečiai pernai pildė daugelio savivaldybių gyventojų gretas.

Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą gyventi atvyko 95,4 tūkst. žmonių. Net 85 proc. imigrantų buvo užsieniečiai. Didžioji jų dalis – trys ketvirtadaliai – Ukrainos piliečiai, beveik kas dešimtas emigrantas – Baltarusijos pilietis, 2,8 tūkst. – Rusijos piliečiai.

Iš emigracijos pernai grįžo 14,5 tūkst. lietuvių, o tai net 39,2 procento mažiau nei 2021 metais. Daugiausia lietuvių sugrįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos.

Tačiau ir emigravo iš Lietuvos 9 proc. mažiau nei 2021-aisiais. Pernai daugiausia – beveik 20,5 proc.– išvyko į Ukrainą, per 12 proc. – į Jungtinę Karalystę, beveik 12 proc. – į Baltarusiją. Emigravusių į Jungtinę Karalystę lietuvių skaičius, palyginti su 2021 metais, sumažėjo 2,1 karto, į Vokietiją – daugiau nei trečdaliu, į Norvegiją – 23,5 proc.

Rajone žmonių mažėjo

Panevėžiui džiaugiantis gyventojų gausėjimu, rajone jų toliau mažėja, nors ir nežymiai.

Šių metų pradžioje čia gyveno 35 255 žmonės.

Pagausėjimu gali džiaugtis vienintelė Ramygala, turinti 1 231 gyventoją, tai yra 33 daugiau nei 2021-aisiais.

Per 2022 metus Panevėžio rajone gimė 263 vaikai, o per 2021-uosius buvo 236.

Per pastaruosius penkerius metus rajone daugiausia kūdikių gimė 2019-aisiais – 323.

Panevėžio rajone pernai mirė 558 gyventojai, arba 130 mažiau nei 2021-aisiais.

Iš rajono gyventi į užsienį praėjusiais metais išvyko 205 žmonės, o didžiausias emigracijos šuolis, kaip ir mieste, stebėtas 2018 metais, kai rajonas svetur išlydėjo 411 emigrantų.

Rajonas taip pat gali džiaugtis pernai sulaukęs 214 imigrantų, o tai 9-iais daugiau, nei išvyko.

Artėja prie trijų milijonų

Iki populiarioje dainoje minimų trijų milijonų Lietuvos gyventojų šiek tiek trūksta, bet tendencijos rodo, kad jau po metų kitų iš dainos žodžių išmesti nereikės. Statistikai suskaičiavo Lietuvą turint 2,86 mln. gyventojų, prieš metus jų būta 54 tūkst. mažiau.

Statistikų nuomone, demografinės situacijos gerėjimui didelės įtakos turėjo karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Pernai į Lietuvą atvyko 72,4 tūkst. daugiau žmonių, nei emigravo. Tačiau natūrali gyventojų kaita išlieka neigiama – mirė 18,4 tūkst. daugiau, nei gimė kūdikių.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų