Į Panevėžį parvilioja ne tik ilgesys

Į Panevėžį parvilioja ne tik ilgesys

Nors sakoma, kad svetur žolė žalesnė, tačiau jau stebima tendencija, jog išvykusiųjų ir grįžtančiųjų į Panevėžį svarstyklės krypsta pastarųjų pusėn. Priežastys, paskatinusios sukti į Aukštaitijos sostinę, kiekvieno skirtingos, tačiau parvykusieji tvirtina, kad šis miestas – puiki vieta gyventi ir realizuoti save.

Po aštuoniolikos metų Norvegijoje sugrįžęs gyventi į Panevėžio priemiestį, Dembavą, Saulius Dambrauskas sako, kad jeigu dabar ir gautų itin vertingą darbo pasiūlymą svetur, lagaminų tikrai nebesikrautų. Emigracija jam padėjo suprasti, kad laimė matuojama ne pinigais.

Naujų galimybių Aukštaitijos sostinėje atranda ne tik emigracijos skonio paragavusieji, bet ir į didesnius Lietuvos didmiesčius sparnus kėlę panevėžiečiai. Po dešimtmečio studijų ir darbo Vilniuje prieš gerą mėnesį į gimtąjį Panevėžį grįžo ir gydytoja dermatovenerologė Agnė Gaigalė. 29-erių medikė dar pratinasi prie kiek lėtesnio gyvenimo tempo gimtajame mieste, bet kartu ir džiaugiasi su vyru nutarę kurtis Panevėžyje.  Jos sutuoktinis dirba sostinėje, tačiau jo darbo pobūdis tą leidžia daryti ir nuotoliniu būdu.

„Kai išvažiavau į Vilnių, net nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors vėl grįšiu į Panevėžį. Vilnius nuo pat pirmųjų dienų man labai patiko. Daugybė galimybių leisti laisvalaikį, bet ilgainiui tas greitas tempas ima varginti. Žmonės įsitempę, nervingi, nes pervargę. Panevėžys mus sužavėjo tuo, kad čia lėtesnis gyvenimo tempas, mažiau skubėjimo ir streso. Juokaujame, kad Panevėžyje net prekybos centro durys sukasi lėčiau. O Vilnius juk visai šalia – nuvažiuoti į renginius ar pasimatyti su sostinėje likusiais draugais galime kad ir kiekvieną savaitgalį“, – kalba jaunoji medikė.

Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 4 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų