Originalią skulptūrą sukūręs Rimantas Idzelis pasistengė, kad jo darbas būtų toks pat ryškus, kaip kažkada ryški asmenybė buvo ir jo draugas, Bitlu vadintas dailininkas, tautodailininkas S. Petrauskas. M. Garucko nuotr.

Panevėžį palieka paskutiniai Bitlo aidai

Panevėžį palieka paskutiniai Bitlo aidai

 

Panevėžyje garsių dviejų menininkų, buvusių artimų bičiulių, vėliau skandalingoje plagijavimo byloje stojusių į skirtingas barikadų puses, palikimas – vėl ant svarstyklių.

Nacionalinės premijos laureato Stasio Eidrigevičiaus darbams eksponuoti kuriamas jo vardu pavadintas menų centras. Kadaise jo apkaltintą plagijavimu, bet teismo išteisintą savamokslį dailininką Stasį Petrauską mieste greitai teprimins impozantiška jo draugų pastatyta skulptūra Ukmergės gatvėje. Gausi šio menininko kūryba išsibarsčiusi po visą pasaulį, o dalį jos išsaugojusi šeima keliasi į Vilnių. Tik dabar, kai S. Petrausko artimieji jau supakavo garsiojo kūrėjo palikimą į dėžes, jo atminimo išsaugojimu susirūpino miesto Kraštotyros muziejus.

Atminimas priblėso

Žingsniuojant Panevėžio centru, Ukmergės gatve Laisvės aikštės link neįmanoma nepastebėti išskirtinio paminklo S. Petrauskui atminti. Skulptūra, vaizduojanti triakį elgetą, keliaujantį per pasaulį su maišu, iš kurio kyšo nelabojo kanopos ir uodega, o ant peties tupi papūga, kadaise mieste sukėlė nemažą šurmulį dėl kitos praeivius šokiravusios detalės – į mazgą surišto keliautojo penio.

Originalią skulptūrą sukūręs Rimantas Idzelis pasistengė, kad jo darbas būtų toks pat ryškus, kaip kažkada ryški asmenybė buvo ir jo draugas, Bitlu vadintas dailininkas, tautodailininkas S. Petrauskas.

Savamokslis dailininkas, kuris ne tik piešė, tapė, bet ir kūrė dainas, aforizmus, sentencijas ir net pamokslus kunigams, šį pasaulį paliko 2010-ųjų gegužę. Kitąmet draugai, kurie išskirtinio panevėžiečio namuose surasdavo tikrą laisvę ir kultūrą, bei artimieji minės dešimtąsias S. Petrausko mirimo metines.

Per visą tą laiką menininko atminimui skirta nemažai dėmesio: be paminklo, parašyta prisiminimų knyga, surengtos kelios dailininko kūrybos parodos. Tačiau dabar Panevėžyje šio kūrėjo atminimas eina užmarštin.

Uždaromas Stasio Petrausko atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondas, kur surinkta jo kūryba ir gyvenimo faktai. Fondas, pasak svetainę kūrusio dailininko sūnaus Luko Petrausko, daugiausia tarnavo paminklui Panevėžyje reikalingoms lėšoms surinkti. Retokai beatnaujinama informacija ir menininkui skirtoje paskyroje socialiniame tinkle. O į Vilnių išsikraustanti žmona neseniai pardavė ir namą.

Savamokslis dailininkas S. Petrauskas, kuris ne tik piešė, tapė, bet ir kūrė dainas, aforizmus, sentencijas ir net pamokslus kunigams, šį pasaulį paliko 2010-ųjų gegužę.

Keliasi į sostinę

„Paskutiniu metu nebėra laiko atnaujinti net ir tos paskyros socialiniame tinkle. Sunkus metas, pardaviau namus Panevėžyje, nes likau čia viena, sūnūs gyvena Vilniuje. Namai tapo per dideli, susiradau butą sostinėje ir dabar kraustausi iš paskos“, – „Sekundei“ pasakojo menininko žmona Romualda Petrauskienė, liūdnai atsisveikindama su miestu, į kurį atvažiavo iš Sibiro dar būdama vaikas.

Kadaise vieną vakarą kavinėje tvarkinga ir atsakinga studentė sutiko miesto padraiką ilgais plaukais S. Petrauską, šoko su juo visą naktį ir iki mirties nebepaleido iš rankų.

Kartu su Romualda į sostinę iškeliauja ir visas S. Petrausko kūrybinis palikimas. Žmona ir du likę dailininko sūnūs turi jo piešinių, eskizų, tapybos, grafikos bei kitų darbų. Dalį šio lobyno šeima po 2010-ųjų susigrąžino iš menininko draugų, kuriems dar gyvas autorius kūrinius labai dosniai dovanodavo. Apie norą susirinkti tėvo kolekciją jos vaikai buvo paskelbę ir sukurtame fonde.

„Kelis darbus atsipirkau savo pinigais, kad vaikams liktų prisiminimas. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų sulaukėme Stasio autoportreto, daryto 1979-aisiais. Jis, savininko nuomone, mums reikalingesnis nei jam“, – pasakojo R. Petrauskienė.

Susidomėjo muziejus

Visas S. Petrausko palikimas dabar jau supakuotas į dėžes. Jas iš Panevėžio išsikraustanti menininko žmona artimiausiomis savaitėmis išsiveš į Vilnių.

Vis dėlto bent dalį S. Petrausko palikimo Panevėžiui tikisi išsaugoti Kraštotyros muziejus, savo fonduose pasigedęs legendinio menininko kūrybos.

„Mums dabartinė situacija dėl S. Petrausko šeimos planų visai nežinoma. Norėtume turėti bent mažytę dalelę dailininko atminimo savo fonduose. Tiesiog turime ketinimų artimiausiu metu kalbėtis ir tartis su jo žmona, vaikais“, – užsiminė Panevėžio kraštotyros muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus fondų saugotoja Rasa Stružienė.

S. Petrausko artimieji apie galimybę Panevėžiui palikti dailininko darbų iki šiol nebuvo pagalvoję ir muziejaus idėja jiems pasirodė įdomi. Tačiau tiek sūnus Lukas, tiek žmona Romualda teigė, kad jie dar svarstys šį klausimą, nes turima kolekcija – šeimos turtas.

„Manau, būtų galima kalbėti apie vyro kūrybos išsaugojimą muziejuje. Bet viena negaliu to spręsti – darbai mums visiems bendrai palikti. Iki šiol ir niekam neprireikė S. Petrausko kūrybos, niekas nė neužsiminė, neprašė ir nesiūlė dalį jos skirti miestui. Gal būtų galima palikti piešinių muziejui“, – svarstė R. Petrauskienė.

Moteris prisipažįsta, kad po sutuoktinio mirties buvo minčių ir pasiūlymų S. Petrausko name A. Mackevičiaus gatvėje įkurti muziejų dailininko atminimui. Visgi vėliau tokios idėjos atsisakyta.

„Kas čia vaikščiotų į tokį muziejų… Vilniuje niekas jau nebeina, Panevėžyje iš viso mažai grupei žmonių dar kažko reikia“, – svarstė R. Petrauskienė.

Šeimos planuose – filmas

Idėjos įamžinti S. Petrausko atminimą dalį jo darbų paliekant Kraštotyros muziejui neatmeta menininko sūnus, aktorius Lukas Petrauskas.

„Mes patys apie tėčio kūrybos palikimą Panevėžiui negalvojome, bet esame atviri visiems pasiūlymams“, – apie muziejaus sumanymą gauti garsaus Panevėžio menininko darbų sakė L. Petrauskas.

Jo teigimu, būtų įmanoma tėvo gimtajam miestui palikti dalį darbų, tik, sūnaus nuomone, reikia konkrečiai kalbėti, ko panevėžiečiai norėtų.

Šeima pati planuoja dar surengti S. Petrausko piešinių parodą, sukurti ir filmą apie dailininką.

„Patys stengsimės, kad jo prisiminimas liktų gyvas. Išleidom knygą, dar galvojame apie filmą, piešinių parodą“ – teigė R. Petrauskienė.

Bitlo negalima pamiršti

Vienos knygos neužtektų S. Petrausko draugų prisiminimams įamžinti. Jo bičiulio, aktoriaus Algirdo Paulavičiaus nuomone, Bitlas buvo ne tik išskirtinė asmenybė, bet reiškinys Panevėžyje. Anot jo, gimtasis miestas neturi leisti, kad tokio kūrėjo atminimas nugrimztų užmarštin.

„Panevėžiui tikrai reikėtų šito žmogaus darbų, jis juk ir kūrė savo miestui, jo žmonėms. Kiek žinomų asmenybių lankėsi Stasio namuose, jis ir eilėraščius, ir pamokslus kūrė. Kaip padaryti, kad šeima bent dalį tos kūrybos paliktų mums?“ – svarstė A. Paulavičius.

Aktorius prisipažino ir pats turintis du bičiulio tapytus paveikslus ir juos per daug brangina, kad sutiktų skirtis.

Petrauskų šeimos artima draugė buvo ir poetė Elvyra Pažemeckaitė. Jai labai norėtųsi, jog Panevėžyje liktų minėto dailininko kūrybos, bet, anot poetės, galutinį žodį turi tarti S. Petrausko artimieji.

Į sostinę iškeliauja visas S. Petrausko kūrybinis palikimas.

Stasys prieš Stasį

Kol bičiuliai ir miestas bando nepaleisti paskutinių S. Petrausko atminimo blyksnių, Panevėžyje rengiamasi statyti jo buvusio draugo dailininko S. Eidrigevičiaus meno centrą.

Pasaulyje žinomas dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas S. Eidrigevičius ir beveik jo bendraamžis S. Petrauskas buvo seni bičiuliai, kol jų keliai susikirto dėl plagijavimo bylos teisme.

Tarptautinio masto ir analogų iki tol Lietuvoje neturėjęs skandalas tarp šių menininkų prasidėjo tuomet, kai vilnietis kolekcininkas Algimantas Muzikevičius sostinėje norėjo pelningai parduoti tris paveikslus su falsifikuotu S. Eidrigevičiaus parašu, tačiau įkliuvo teisėsaugininkams. Vėliau buvo nustatyta, kad garsaus dailininko parašą suklastojo jau miręs panevėžietis dailininkas Algirdas Grinius. Teismo proceso metu buvo įrodyta, kad S. Petrauskas kopijavo, V. Vyšniauskas tarpininkavo, o dar vienas bylos dalyvis V. Stakė įsigijo, laikė plagiatus ir brangiai pardavė juos vilniečiui kolekcininkui V. Muzikevičiui.

Visgi galiausiai garsi byla teisme po ilgų metų subliūško. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija išteisino visus tris panevėžiečius, kaltintus S. Eidrigevičiaus darbų plagiatų platinimu.

Komentarai

  • Ir vis paniekinamai pabrėžiama „savamokslį“, lyg menininku diplomas padaro.

  • Koks keistas požiūris! Man kaip tik pasirodė, kad tai, jog Petrauskas buvo savamokslis, jį padaro dar išskirtinesniu. Pagalvokit, kiek šis žmogus būtų pasiekęs, jei būtų dar ir mokslų paragavęs! Pagarba visiems kūrėjams savamoksliams – dailininkams, drožėjams, kaimo močiutėms audėjoms ir liaudies dainų išdainuotojoms.

  • tegul palieka kuo greičiau, ir pasiimkit šitą iškrypėlio „paminklą“

  • Ko noreti is kaimisko laikrascio…

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų