-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio ledo ritulio bendruomenei ketvirtadienio vakarą sužaidus paskutines draugiškas rungtynes, šaldymo įranga išjungta iki spalio.
Panevėžio sporto centro ledo arenos administratoriaus Artūro Blažinsko teigimu, pastarųjų metų pandeminiai ribojimai gerokai praretino lankytojų gretas, o kartu išaugino iš miesto biudžeto šiam objektui išlaikyti skiriamas dotacijas.
Šį sezoną arenoje apsilankė 7 500 sporto ant ledo entuziastų.
„Palyginus su priešpandeminiu 2019–2020 metų sezonu, lankytojų sumažėjo triskart“, – skaičiuoja A. Blažinskas.
Jis įsitikinęs, jog tam įtakos turėjo griežti pandeminiai reikalavimai: pagal ledo kvadratūrą arenoje vienu metu galėjo čiuožti tik apie 40 žmonių, buvo reikalaujama galimybių pasų ir, žinoma, dėvėti apsaugines kaukes.
Visgi A. Blažinskas pastebi gerą tendenciją: šį sezoną žymiai išaugo ledą pačiūžomis raižančių senjorų. Per pusmetį arenoje apsilankyti spėjo 1 100 pensininkų.
„Panevėžio senjorai tikrai turi parako“, – juokiasi administratorius.
Vyriausias arenos čiuožėjas – devyniasdešimtmetis, jauniausiam ant pačiūžų atsistojusiam panevėžiečiui – vos dveji metukai.
Aukštaitijos sostinės ledo arena žinoma ne tik vietiniams čiuožėjams ar ledo ritulininkams. Į ją raižyti ledo suvažiuodavo iš aplinkinių Pasvalio, Biržų rajonų, taip pat Latvijos – Bauskės, Jelgavos, net ir Rygos miestų.
A. Blažinskas svarsto, jog Panevėžio arenos populiarumą Latvijoje išaugino irgi pandemija. Kaimyninėje šalyje dėl didelio susirgimų COVID-19 skaičiaus vienu metu neveikė daug įstaigų, tarp jų ir ledo arenos, o Lietuvoje tuo pačiu metu pandeminei situacijai pagerėjus ribojimai buvo gerokai sušvelninti.
Pasak Artūro Blažinsko, vasaros sezonas bus išnaudotas ledo arenos atnaujinimui. P. ŽIDONIO nuotr.
Į Panevėžio ledo areną rinkosi ne tik mėgėjai laisvalaikiu pačiaužyti. Joje organizuoti dailiojo čiuožimo užsiėmimai, treniruodavosi ledo ritulininkai, pasirodydavo olimpinės sporto šakos – akmenslydžio Lietuvos rinktinė.
Vis dėlto, pripažįsta A. Blažinskas, arena negalėjo dirbti visu pajėgumu.
Nė viena šalies ledo arena neišsilaiko iš surenkamų lėšų. Tokiai veiklai reikalingi energijos ištekliai labai dideli.
A. Blažinskas
Panevėžiečiams nebuvo leista organizuoti ledo ritulininkų varžybų. Tam kelią užkirto ekspertų verdiktas arenos apšvietimui. Atlikti specialūs matavimai parodė, kad jos šviestuvai trikdo regėjimą.
Pasak administratoriaus, negana to, dabartinis apšvietimas yra ir labai neekonomiškas: jį būtina įjungti bent prieš 20 minučių iki treniruočių pradžios, kad šviestuvai spėtų įkaisti.
Šylant orams, septintąjį sezoną užbaigė pusę metų panevėžiečiams žiemos pramogą teikusi ledo arena. P. ŽIDONIO nuotr.
Pasibaigus sezonui ir išjungus šaldymo įrangą, dabar tris savaites tirps ledas. Vėliau, pasak A. Blažinsko, prasidės arenos atnaujinimo darbai: atnaujinami bortai, apsauginiai įrenginiai, apšvietimas.
Anot jo, neskaičiuojant darbo sąnaudų, vien nauji, standartus atitinkantys šviestuvai kainuos apie 6 tūkst. eurų.
Po rekonstrukcijos turėtų gerokai sumažėti arenos išlaidos elektrai. Šiuo metu per valandą arena sunaudoja apie 15 kilovatų elektros energijos, po rekonstrukcijos per tą patį laiką išdegintų 3,5 kilovato.
Visgi, pasak A. Blažinsko, pačiai arenai užsidirbti remontams neįmanoma – iš lankytojų surinktos pajamos per menkos tokiam objektui išgyventi iš savo kišenės.
„Nė viena šalies ledo arena neišsilaiko iš surenkamų lėšų. Tokiai veiklai reikalingi energijos ištekliai labai dideli“, – teigia administratorius.
Panevėžio sporto centro dotacija ledo arenai per metus siekia apie 40 tūkst. eurų. Iki pandemijos pakakdavo apie 30 tūkst. eurų finansinės injekcijos.
Oro sąlygos leistų dengtai Panevėžio ledo arenai veikti aštuonis mėnesius. Visgi, pasak A. Blažinsko, įvertinus elektros, darbo užmokesčio sąnaudas ir pavasarį dar labiau sumažėjantį lankytojų srautą, būtų nerentabilu tokį objektą palikti veikiantį iki vasaros.
Šį sezoną ji dirbo pusę metų, o ilgiausias sezonas truko 6,5 mėnesio.
Dar prieš trejetą metų svarstyta areną išnaudoti ir vasarą – nutirpus ledui tiesti specialią dangą, pritaikytą riedučių sportui.
Šiuo metu, pasak A. Blažinsko, toks planas Panevėžiui būtų gerokai per brangus: patiesti riedutininkams tinkamą dangą kainuotų preliminariai apie 70 tūkst. eurų.
