Pandemija atnaujino ir pailgino alkoholikų kančias

Statistikai skelbiant, kad per pandemiją gerokai išaugo parduodamų alkoholinių gėrimų kiekiai, Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo vadovas Darius Mačiulis atkreipė dėmesį, kad besikreipiančiųjų į šį centrą pagalbos nepadaugėjo. Tačiau džiaugti nėra kuo.

Bauginanti tendencija

Į šį centrą pastaruoju metu atvyksta labai sunkios būklės, po keletą mėnesių kvaišalus vartoję pacientai. Dėl pavojaus gyvybei jiems šios įstaigos medikų pagalbos nebepakanka – tenka siųsti į Respublikinės Panevėžio ligoninės reanimacijos skyrių ir tik po to pradedami gydyti nuo alkoholizmo ar narkomanijos.

D. Mačiulis svarsto, jog viena priežasčių, kodėl nuo kvaišalų priklausomi žmonės taip ilgai nesikreipia pagalbos, gali būti mitas, jog Priklausomybės ligų centro darbą sustabdė pandemija.

„Tikrai gana dažnai susiduriame su taip įsitikinusiais, nors iš tiesų dėl pandemijos pirmojo karantino metu nedirbome tik kiek daugiau nei mėnesį. Tuomet ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis gyveno nežinomybėje, kaip tinkamai vykdyti veiklą, nežinojome ir mes“, – teigė vadovas.

Vėliau įstaigos veikla stojosi į savo vėžes, pasikeitė tik tai, kad buvo ribojamas ambulatorijų ligonių priėmimas, jie konsultuoti ir nuotoliniu būdu. Per antrąjį karantiną centras dirbo be pertraukų.

Iš visos Lietuvos

Priklausomybės ligų centro Panevėžio filiale prisirašę per 1500 pacientų, per metus jiems suteikiama iki 2400 konsultacijų. Stacionare šiuo metu gydomi 28 pacientai, dar 14 laukia eilėje. Anot filialo vadovo, ši įstaiga visuomet populiari – nuo kvaišalų priklausomų žmonių Lietuvoje netrūksta. Teisę gydytis šiame filiale turi ne vien Panevėžio apskrities, bet visos šalis ligoniai. D. Mačiulis patikino, kad filialas išties gydo iš pačių įvairiausių, toli nuo Panevėžio esančių vietovių pacientus. Pasak jo, priklausomiems žmonėms, nutarusiems pabandyti atsikratyti priklausomybių, gydantis pakeisti vietą, kurioje gyvena, tikrai naudinga.

Priklausomybės ligų gydytojai stveriasi už galvų: tokių sunkių ligonių, kuriems pirmiausia reikalinga reanimacija, anksčiau tiek nebūdavę. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Atkrito ilgamečiai abstinentai

D. Mačiulis atkreipė dėmesį, jog visuomenėje gaji nuomonė, kad priklausomybės ligų centrų pacientai – degradavusiais laikomi vadinami socialinės rizikos žmonės. Filialo vadovas patikino, kad tokių, kuriuos pažįstame kaip prie prekybos centrų ar kitų vietų tiesiančius ranką išmaldai, tėra vienas iš dešimties pacientų. Visi kiti – dažniausiai dirbantys, ne Užimtumo tarnybos klientai, vidutiniškai 40–50 metų vyrai. Priklausomybes besigydančių moterų šioje įstaigoje nedaug. Atsakymo, kodėl taip yra, direktorius sako neturįs. Jo nuomone, nuo kvaišalų priklausomų moterų yra ne ką mažiau nei vyrų, tačiau šios labai sunkiai ryžtasi gydytis.

Į centrą patenkantys pusamžiai pacientai dažniausiai yra alkoholikai. Jaunesnių ligonių dažnesnė problema – priklausomybė ne nuo alkoholio, o nuo narkotinių medžiagų, vadinamosios žolės.

D. Mačiulis taip pat pastebi, kad pastaruoju metu akivaizdžiai padaugėjo žmonių, kitados gausiai vartojusių alkoholį, po to besigydžiusių, tapusių abstinentais, o dabar, po 5, 8 ar net 10 ir daugiau vadinamosios remisijos metų, vėl atkritusių ir pradėjusių išgėrinėti. Jis pats, o drauge ir su šiais ligoniais dirbantys psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai linkę manyti, kad vėl pradėti vartoti alkoholį tokius ligonius pastūmėjo pandemijos sukeltas chaosas, įtampa, nežinia. Taurelės griebėsi netekę darbo, išėję į prastovas ar pradėję dirbti nuotoliniu būdu iš namų.

„Nuo taurelės ne vieną atbaidydavo tai, kad pirmadienį teks eiti į darbą. Per pandemiją, kai buvo paskelbtos prastovos ar imtasi dirbti nuotoliniu būdu iš namų, ir kai pirmadieniais nebereikia važiuoti į darbą, ne vienas, deja, po savaitgalių nebepajėgė susilaikyti. Išgertuvės jiems tapo ilgalaikės“, – konstatavo D. Mačiulis.

Anot direktoriaus, Priklausomybės ligų centro specialistai dabar, net ir atšaukus karantiną, bet palikus galioti ekstremaliąją situaciją, susiduria su tuo, kad pacientai tarsi praranda motyvaciją nebevartoti svaigalų, nes nežino, kas laukia. Anot jo, dėl šios priežasties dirbti visam centro kolektyvui tapo gerokai sunkiau.

D. Mačiulio teigimu, akivaizdžiai padaugėjo žmonių, negėrusių 5, 8 ar net 10 vadinamosios remisijos metų, vėl atkritusių ir pradėjusių išgėrinėti. „Sekundės“ nuotr.

Už anonimiškumą tenka mokėti

„Ne visi priklausomybių turintys žmonės bei jų artimieji žino, kad jau pusantrų metų mūsų įstaigos stacionare nuo priklausomybės ligų gydoma 28 dienas paeiliui, tiek laiko ligoniui skiriamas ir nedarbingumas“, – pasakojo D. Mačiulis.

Anksčiau priklausomybių turintis žmogus stacionare galėjo gydytis 14 dienų, nors gydymo programos trunka gerokai ilgiau.

Nemokamai gydomi atvykstantieji su siuntimu, o štai iš norinčiųjų likti anonimais netgi nereikalaujama asmens duomenų, bet tokiu atveju už 28 dienų gydymą tenka pakloti 260 eurų. D. Mačiulis neslepia, kad ir tarp jo vadovaujamoje įstaigoje dirbančių specialistų yra tokių, kurie ne vienerius metus buvo priklausomi, o dabar gyvena turiningą, blaivų gyvenimą.

Kraustysis į Tinklų gatvę

Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialas ne tik gydo priklausomybių turinčius žmones, bet ir jau rengiasi persikraustymui. Šis numatytas po pusantrų metų. Iš buvusio „Ekrano“ gamyklos profilaktoriumo, kuriame veikia jau 17 metų, ligoninė persikels į Tinklų gatvėje ilgą laiką apleistas patalpas ant marių kranto.

Dabartinės buvusio profilaktoriumo patalpos nuo jo uždarymo priklauso dviem šeimininkams. Šiuo metu dalis jų privatizuota, kitoje dalyje įsikūręs Priklausomybės ligų centro Panevėžio filialas, priklausantis Sveikatos apsaugos ministerijai. Dėl pastato dvivaldystės lėšų jam remontuoti ministerija neskirdavo.

Kaip neturinčiai perspektyvų gyvuoti dabartinėje vietoje, priklausomybės ligų ligoninei jau senokai ieškota kitų patalpų, kol galiausiai apsistota ties esančiomis Tinklų gatvėje. Anksčiau šis pastatas priklausė šalies prokuratūrai.

„Gyjant nuo priklausomybės ligų, itin svarbu puiki, rami aplinka, kuri taip pat gydo. O pastatas Tinklų gatvėje, kaip ir dabartinis Elektronikos gatvėje, yra ant Panevėžio marių kranto, vaizdas pro langus, o ir išėjus į kiemą, bus tikrai puikus“, – sako D. Mačiulis.

Pasak jo, pertvarkyti nenaudojamą pastatą Tinklų gatvėje kainuos iki 1,5 milijono eurų. Kone visas lėšas skiria ES fondai. Pertvarkytas ir ligoniams gydyti pritaikytas pastatas užims 1400 kv. m plotą. Šiuo metu perkami pastato perprojektavimo darbai, po to bus ieškoma statybininkų. Planuojama, kad įkurtuvės įvyks kitų metų pabaigoje ar dar kitų pradžioje.