-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Kazlauskienė ramina, kad nė vienas studentas neliks už durų. Tačiau jeigu jie būtų pavyzdingesni ir nebėgtų iš paskaitų, nekiltų bėdų dėl laisvų vietų, mat vien šiemet iš penkių šimtų studentų universitetą baigs tik pusė jų.
Kaip pasakojo sunerimusi Trečiojo amžiaus universiteto studentė Birutė, mokslo metų pabaigoje jos bendramoksliai išgirdo, kad kitąmet daugeliui jų gali nelikti vietos. Laimės tie, kurie į norimus fakultetus spės užsirašyti pirmieji. Pagal sąrašus matyti, kad dėstytojai gali priimti tik 15–20 studentų, o sąraše – ir po penkiasdešimt ar net šimtą pavardžių. Tad buvo sugriežtinta tvarka – jeigu studentas be pateisinamos priežasties praleis daugiau kaip dvi paskaitas, bus šalinamas iš mokslo įstaigos.
„Mieste senjorams ir vyresnio amžiaus žmonėms labai trūksta veiklos. Daugelis žmonių čia ateina ne vien semtis žinių, nors paskaitos išties naudingos ir įdomios, bet pabendrauti, pabėgti nuo vienatvės, susirasti bendraminčių. Praktiškai vienintelė vieta mieste, kur galime susiburti, o dabar paaiškėja, kad ir tos neteksime“, – guodėsi moteris.
Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Z. Kazlauskienė stebisi, kad šiemet mokslo metus pradėjo pusė tūkstančio senjorų, tačiau jį baigė tik pusė tiek. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Kazlauskienė teigė, kad viskas būtų daug paprasčiau, jeigu studentai būtų gerokai pavyzdingesni. Penki šimtai – išties įspūdingas skaičius, tačiau realiai lankančiųjų paskaitas yra gerokai mažiau. Nors mokslo metai oficialiai baigiasi tik gegužės pabaigoje, tačiau auditorijos beveik tuščios. Didžioji dalis senjorų mokslus iškeitė į praktiką – darbus sodų sklypuose. Rektorė juokauja, kad jie tampa reikalingi ir įdomūs tik rudenį, kai jau nuimtas derlius, iki žiemos šalčių. Nes tuomet jau būna per tamsu, per šalta ar per slidu eiti į universitetą. O pavasarį prasidėję žemės ūkio darbai vėl nebeleidžia mokytis.
„Teka pripažinti, kad nemažos dalies studentų požiūris toks: susimokėjome nario mokestį, tad eisime ten, kur norime ir kada norime. Mes ir siekiame išaiškinti, kad universitetas – tai ne laisvalaikio praleidimo būdas, o akademinė asociacija, kur semiamasi žinių, ne tik važiuojama į keliones. Įsivaizduokite situaciją, universitete 500 studentų, pakviečiame įdomų lektorių, o ateina dvidešimt ar net dešimt klausytojų. Atsakomybės jokios, o pretenzijos didžiulės. Verkia, maldauja, prašo, bet nė viename renginyje nebūna. Gal čia tokia mada“, – svarstė Z. Kazlauskienė.
Ji vardija, kad, pavyzdžiui, šiemet iš Sveikatos fakultete užsirašiusių dviejų šimtų studentų į baigiamąjį susitikimą atėjo vos dešimt, iš 150-ies kompiuterinio raštingumo kursus baigė tik 15 senjorų.
Dar blogesnė padėtis dėl ekskursijų, kurios organizuojamos beveik kiekvieną savaitgalį. Pasak Z. Kazlauskienės, jau tapo kone tradicija, jog prieš kiekvieną kelionę pasipila priekaištai, kad visi norintys netelpa, tad užsakomas antras ar net trečias autobusas, bet galų gale išeina taip, kad autobusai išvažiuoja pustuščiai. Kai kurie savo kelionę atšaukia tik prieš dieną ar net visai nepraneša.
„Nuo spalio iki dabar organizavau 35 keliones, jau prieš pat išvažiavimą per kiekvieną kelionę išsibraukia vidutiniškai 15–20 žmonių. Tada tenka verstis per galvą, kad rasčiau norinčiųjų užpildyti tuščias vietas, nes autobuso nuomos kaina priklauso nuo žmonių skaičiaus, juk jeigu važiuos pustuštis, ir kelionė brangsta, o tada vėl pykčiai“, – su kokiais iššūkiais susiduria darbe, pasakojo rektorė.
Tad dabar ėmėsi savotiškai auklėti senjorus – prašoma iš anksto susimokėti avansą už kelionę. Tai iš karto davė vaisių – vos vienas kitas apsigalvoja, o jeigu negali važiuoti, patys ieškosi, kas keliautų vietoj jų.
Anot Z. Kazlauskienės, daugelis čia jau senbuviai, kaip viena šeima. Todėl ir didesnioji dalis lektorių – tie patys senjorai, kurie baigę kursus arba turi patirties vienoje ar kitoje srityje. Bėda tik tokia, kad ne visi nori savo sukauptomis žiniomis dalytis. Jeigu žmonės nebijotų iš studentų tapti dėstytojais, atsirastų gerokai daugiau veiklų.
„Galiu ir tūkstantį studentų priimti, jeigu bus savanorių lektorių. Pavyzdžiui, žmogus mokėsi tapybos, tad kitais metais to paties gali mokyti ir kitus, bet retas kuris nori imtis tokios veiklos. O mūsų esami dėstytojai ne visada fiziškai spėja“, – teigė pašnekovė.
Rektorės teigimu, stropūs universiteto lankytojai išties daug mokosi ir smarkiai tobulėja. Kas susidraugauja su informacinėmis technologijomis, kas tobulina savo užsienio kalbos įgūdžius, o kas jau yra surengę ne vieną savo darbų parodą. Deja, bet tenka pripažinti, kad dažnas universiteto duris praveria ne ieškodamas žinių, o psichologinės pagalbos ir vaistų nuo vienatvės.
„Pernai, kai darėme stojamuosius, mėnesį dirbome su savanorėmis kasdien – žmonės ėjo būriais, kaip juokaujame, veikė psichologinė tarnyba, nes daugeliui tų ateinančiųjų reikia ne žinių, o tiesiog bendravimo, išsikalbėjimo“, – pasakojo Z. Kazlauskienė.
Pašnekovė atskleidė, kad išties yra nemažai žmonių, kurie į universitetą kaip į darželį atveda savo tėvus ir tikisi, kad čia jais bus tinkamai pasirūpinta. Taip pat pastebima, kad lankyti ar bent užsirašyti į Trečiojo amžiaus universitetą jau tampa savotiška mada. Tik bėda, kad neretas to neįvertina.
„Kviečiamės ir daug žymių lektorių iš kitų miestų, maldauji, aštrini liežuvį, kad sutiktų mūsų senjorus mokyti už simbolinį mokestį, bet sulauki ne padėkų, o nepasitenkinimo. Juokaujame, kad mūsų studentai taptų pavyzdingais gal tik tuomet, jeigu mokėtume stipendijas“, – šypsojosi Z. Kazlauskienė.
Komentarai
-
- Algis
- 10:57 2019.05.17
-
- Rūta
- 20:43 2019.05.17
Rodyti visus komentarus (2)susikūrė sau biznelį tinginių sąskaita.
Ką ten veikia Kazlauskienė? Buvo viena prasčiausių mokytojų.