Paminklą Lietuvos žemdirbiui planuojama statyti Tarnagalos piliakalnio prieigose. G. Kartano nuotr.

Paminklo žemdirbiui pasiūlymus išbrokavo

Paminklo žemdirbiui pasiūlymus išbrokavo

Panevėžio rajone, Čičinsko kalno prieigose sumaniusi statyti paminklą Lietuvos žemdirbiui, rajono Savivaldybė sulaukė keturių menininkų pasiūlymų. Tačiau nė vienas jų neįtiko. Vertintojai meniniuose sumanymuose įžvelgė ir prislėgtus jaučius, ir per trumpą grėbiamąją, ir ne į tą pusę atsuktą ragą.

„Išrinkti paminklo projektą – ne tas pats, kas nupirkti padangų ar druskos“, – pakomentavo Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas.
Anot jo, vertinimo komisija, kurios pirmininku pats buvo paskirtas, iš keturių pasiūlytų paminklo variantų neišrinko nė vieno.
Už padarytą darbą kuriant eskizus visiems keturiems jų autoriams iš biudžeto sumokėta po 500 eurų.
Jei konkursas būtų įvykęs, piniginiais prizais būtų apdovanoti pirmąsias tris vietas užėmę dalyviai: pirmos vietos laimėtojui planuota skirti 2000 eurų, antros vietos – 1500, trečios – 1000 eurų.
Pasak D. Malinausko, menininkų pasiūlytos paminklo žemdirbiui idėjos buvo išties originalios, tačiau komisijos nariams nepasirodė priimtinos.
„Buvo nutarta, jog tai, kas pasiūlyta, netinka pačiai vietovei“, – aiškino Architektūros skyriaus vedėjas.

Eis kitu keliu

Kadangi paminklo Lietuvos žemdirbiui konkursas neįvyko, jame dalyvavusiųjų pavardės neviešinamos.
D. Malinausko žiniomis, du idėjas pateikę menininkai buvo Panevėžio krašto žmonės, kiti du – kauniečiai.
Pasak komisijos pirmininko, vienas autorius siūlė paminklą, vaizduojantį trejetą jaučių, kurie laiko ant ragų iškėlę Žemę.
Kitas manė, jog žemdirbiui pagerbti tiktų pavaizduoti žagrę, primenančią koplyčią.
Dar vienas konkursui pasiūlytas paminklo variantas – arklas su Aušrine žvaigžde.
Ketvirtasis kūrėjas paminklu siekė įamžinti žemdirbį, į aukštybes skriejantį pakinkytu vežimu.
Vertinimo komisijai visas šias idėjas atmetus, D. Malinausko teigimu, skelbti kito konkurso Savivaldybė nebeplanuoja.
Nutarta pasinaudoti teise kreiptis į šalies menininkus su pasiūlymu be konkurso pateikti paminklo žemdirbiui projektus. Iš to, kas bus pateikta, ir bus išrinktas verčiausias.
„Ne tik mūsų, bet ir kitų šalies savivaldybių patirtis skelbiant konkursus paminklų sukūrimui rodo, kad nemažai jų neįvyksta. Tad nutarta eiti kitu keliu“, – aiškino Architektūros skyriaus vedėjas.
Jis pasvarstė, kad tokiam paminklui 100 tūkst. eurų neužteks. Jo statybas iš savo biudžeto numačiusi finansuoti rajono Savivaldybė.
D. Malinausko teigimu, planuojama šįmet išrinkti paminklo idėją, o kitąmet jį ir pastatyti.

Neišnešioti pasiūlymai

Idėjai Panevėžio rajone pastatyti paminklą Lietuvos žemdirbiui Panevėžio rajono tarybos nariai pritarė prieš metus.
Dar anksčiau ją iškėlė rajono valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Algimantas Birbilas.
„Ruošiausi vykti į rajono žemdirbių apdovanojimo šventę ir švystelėjo mintis, kad rajone reiktų paminklo žemdirbiams. Kiek žinau, Lietuvoje yra paminklų Žemėpačiui, Žemynai, o štai žemdirbiams – ne“, – „Sekundei“ aiškino politikas.
Tarybos nariams palaikant tokią idėją, imta ieškoti vietos paminklui. Galop nutarta, kad pagerbti Lietuvos žemdirbį tinkamiausia Tarnagalos piliakalnio, vadinamo Čičinsko kalnu, papėdė.
Tai viena lankomiausių Panevėžio rajono vietų, čia švenčiama Valstybės diena, vyksta rajono Garbės piliečių apdovanojimai.
A. Birbilas sako atkreipęs dėmesį, kad konkursui pateikti paminklo modeliai sukurti „greituoju būdu“, tokie neišnešioti.

Gediminas Karalius. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Gediminas Karalius. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Įžiūrėjo prislėgtus jaučius

Konkursui pateiktus darbus vertinusios komisijos vienas narių, Panevėžio rajone gyvenantis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius Gediminas Karalius sako iš kitų narių komentarų pajutęs, jog šiems kliuvo ne menininkų pasiūlytos idėjos, o pati meninė raiška, kūrinių detalės.
„Girdėjau komentarų, kad jaučiai pernelyg prislėgti, kad „grėbelka“ per trumpa ar kad gyvulio ragas ne ton pusėn pasuktas“, – pasakoja G. Karalius.
Anot jo, net būta pajuokavimų, kad žiūrėdami į prislėgtus jaučius paminklo lankytojai komentuos, kaip sunku išgyventi gyvulių augintojams.
Po neįvykusio konkurso menininkas sako sulaukęs rajono Savivaldybės pasiūlymo pateikti savąją paminklo idėją.
G. Karalius sako, jog tokia galimybė jį suintrigavo ir jau svarstantis, kaipgi turėtų atrodyti paminklas Lietuvos žemdirbiui.
„Puikiai suvokiu, kad jei mano pateiktam variantui bus pritarta, reikės ir įgyvendinti. O tai jau kažin ar mano jėgoms“, – prisipažino kūrėjas.
Anot jo, paminklo žemdirbiui norima gan greitai, skubėti verstų ir brandus jo paties amžius. Garsus skulptorius tarsi juokais pasiguodė: „Bet greitai man neišeina.“

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų