Beglobių gyvūnų problema Panevėžio mieste tampa vis opesnė. Perpildyti keturkojų globos namai nebegali priimti pamestinukų. Todėl neabejingi panevėžiečiai patys imasi iniciatyvos beglobiams suteikti bent laikinus namus.
Kratosi ir gyvūnų organizacijos
Rimantė Žibutienė, praėjusią savaitę prie vieno iš Algirdo gatvėje stovinčių konteinerių išvydusi išmestus vos kelių dienų kačiukus, negalėjo praeiti pro šalį ir miaukiantį radinį parsinešė į namus, nors čia jau šeimininkavo kelios katės. Tačiau panevėžietė nežinojo, kaip rūpintis ėsti dar nemokančiais kačiukais.
„Negalėjau būti abejinga. Nors išgirdau ir tokių replikų, kam juos paėmiau, kam sau tokį vargą užsikroviau, tačiau kitaip pasielgti negalėjau. Juk čia ne natūrali atranka, o žmogaus beširdiškumas.
Skambinau visoms gyvūnų globos įstaigoms, tačiau visur išgirdau tą patį atsakymą – nieko padėti negalime, dabar tai tavo problema“, – „Sekundei“ pasakojo moteris.
R. Žibutienė kačiukus globojo kaip vaikus, mat jiems pieno duoti būtina kas kelias valandas, keltis ir naktimis. Tačiau dirbančiam žmogui tinkamai pasirūpinti jais neįmanoma.
Laimei, pamestinukus apsiėmė globoti „Lesės“ Panevėžio skyriaus vadovė Gražina Trybienė. Tačiau kai tik mažieji gebės patys ėsti, naujų namų ir mylinčių šeimininkų teks ieškoti pačiai R. Žibutienei.
„Dabar didžiausias rūpestis – kur reikės pamestinukus įkurdinti. Gerai, kad visa šeimyna buvo priglausta, tik patį silpniausią katinėlį pasilikau, o jų mamą sterilizavome, bet problema išlieka ta pati – ką daryti su į gatvę išmestais beglobiais ir savimi negalinčiais pasirūpinti keturkojais, kai jų kratosi net gyvūnų globos draugijos“, – kalbėjo panevėžietė.
Statys namus
Su tokia pačia problema susidūrė ir kiti gyventojai. Marijonų gatvės 37A namo pirmininkė Sigita Gutpetrienė kartu su keliomis kaimynėmis globoja pernai žiemą atklydusią katytę ir jos atžalas.
Kaip pasakojo moteris, pernai prie namo, kaip spėja, buvo išmestas mažas kačiukas. Jį gyventojai praminė Driskiuku. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad tai buvo Driskytė. Todėl dabar tenka prižiūrėti ir jos kačiukus.
Vieną neseniai kažkas priglaudė, o kitas su mama slepiasi iš kartono ir celofano padarytame namelyje, bent kiek apsaugančiame nuo lietaus ir šalčio.
„Mūsų name yra 48 butai, bet niekas nenori katytės pasiimti. Net vienos gyvenančios ir galinčios gyvūną priglausti moterys atsisakė tai padaryti. Jeigu rastume gerą žmogų, tikrai atiduotume katytę ir jos mažylį, nes abu prižiūrėti, švarūs, sveiki, katę neseniai sterilizavome. Tačiau kol nėra tikrųjų šeimininkų, su keliomis kaimynėmis globojame šią šeimyną“, – pasakojo S. Gutpetrienė.
Kadangi vietos kačių šeimynai neatsirado jokioje prieglaudoje, Marijonų gatvės 37A namo bendrija svarsto idėją nuošalesnėje vietoje įrengti specialų namelį savo augintiniams, kad per žiemą katės nesušaltų. Anot namo pirmininkės, nors gyvūnus pasiimti į namus nė vienas gyventojas nenori, tačiau tokią idėją daugelis palaiko entuziastingai.
„Yra nieko nemylinčių žmonių, bet daugelis tikrai rūpinasi gyvūnais, todėl prieštaraujančiųjų neturėtų būti. Jeigu katinas gyvena bibliotekoje, tai kodėl jis negali glaustis ir prie namų“, – mano S. Gutpetrienė.
Išeitis – sterilizacija
Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė skeptiškai vertina tokias gyventojų iniciatyvas. Anot jos, įrengti specialius vagonėlius nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti, vien gražios idėjos nepakanka.
Norint įrengti namus katėms reikėtų gauti ir gyventojų bendrijos, ir Savivaldybės leidimą. Beveik visada atsiranda tokių, kurie gyvūnų nemėgsta ir visais įmanomais būdais stengiasi juos išguiti iš savo gyvenamosios erdvės.
„Įkurti tokius namelius negali bet kas sugalvojęs, tam reikia daugybės leidimų ir įvairių formalumų. Juk visada yra tokių, kurie gyvūnus myli ir globoja, ir tokių, kurie jų nemėgsta. Rasti kompromisą gali būti labai sunku“, – pabrėžė R. Liberienė.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė pripažino, kad tokie gyvybės vagonėliai, kokie įrengti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, Panevėžiui labai reikalingi. Mat šiuo metu kačių populiacija tapo nebevaldoma.
„Nėra galimybių išlaikyti ir paimti visų išmestųjų, nes juos savo namuose globoja tik kelios savanorės. Tiksliai nežinome, kiek yra beglobių kačių. Toks derlius, kad net baisu“, – pasakojo R. Liberienė.
Jos manymu, šią kone stichiniu reiškiniu virstančią problemą išspręsti gana sunku. Vienintelė išeitis – sterilizacija, tačiau nėra nei savanorių, kurie gaudytų beglobes kates, nei tam lėšų.
„Bendrijos galėtų susidėti pinigus ir sterilizuoti bent netoli jų namus augančius beglobius gyvūnus ir juos vėl paleisti į tą pačią vietą. Aišku, galime šiek tiek padėti, susitarti su veterinarais dėl nuolaidų. Mes vieni nepajėgūs kontroliuoti jų populiacijos, tad gyventojų sąmoningumas būtinas. Kuo daugiau bus sterilizuota kačių, tuo jų bent jau nedaugės“, – mano R. Liberienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
