Vietoje įprastai veikiančių paviljonų centrinėje turgavietėje dabar panevėžiečius pasitinka plakatai su skambiais šūkiais. P. Židonio nuotr.

Palikti be darbo bylinėsis su valstybe

Palikti be darbo bylinėsis su valstybe

Po daugiau kaip dviejų mėnesių pertraukos duris atvėrę grožio salonai, atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės dirba išsijuosę, o vis dar karantine palikti turgaus prekeiviai nusiteikę nesustoti ties viena protesto akcija.

„Vyriausybė smulkiesiems paskelbė Bado žaidynes“, „Mažo niekas negirdi“, „Kodėl mes? Nes didžiųjų liesti nevalia“, „Ekspertai, kurioje vietoje lauke virusas?“ – vietoje įprastai veikiančių paviljonų Panevėžio centrinėje turgavietėje dabar pasitinka plakatai su tokiais skambiais šūkiais.

Praėjusią savaitę apie verslo atlaisvinimus išgirdę turguje dirbantys prekiautojai ne maisto prekėmis taip pat ėmė ruoštis darbui, įsigijo ir verslo liudijimus. Tačiau netrukus sužinojo, kad jiems dirbti toliau draudžiama.
Pasak Panevėžio centrinėje turgavietėje drabužiais prekiaujančios Vilmos Frankienės, jau beveik trys mėnesiai verčiasi iš valstybės skiriamos 257 eurų pašalpos.

„Nebeturime iš ko gyventi. Ką man pasakyti savo sūnui studentui, kad jis turi mesti mokslus, nes nebėra pinigų? Kaip Vyriausybei atrodo, kad mes ant pinigų maišo gyvename? Jau galvojome, kad šią savaitę galėsime grįžti į darbus, pasirodo, ne. Toks jausmas, kad mažuosius nori tiesiog sutrypti ir sunaikinti“, – piktinosi V. Frankienė.
Ji įsitikinusi, jog turguje rizika apsikrėsti, palyginti su didžiaisiais prekybos centrais, yra gerokai mažesnė. Visi paviljonai įrengti lauke, pirkėjai ir klientai apsaugoti tik nuo lietaus ir vėjo, o lauke plisti virusui galimybės itin menkos. Tačiau priimantiesiems sprendimus, kuriems leisti dirbti, o kuriuos dar palaikyti pašalpininkais, atrodo kitaip.

„Pati savaitgalį nuėjau į prekybos centrą. Gaila, kad nenufilmavau – didžiulės žmonių grūstys, srautai nevaldomi, net dezinfekcinio skysčio nebuvo. Turguje tiek žmonių niekada nesu mačiusi. Be to, turguje prekyba vyksta gryname ore, kur užtikrinamas nuolatinis vėdinimas, bet mums dirbti vis tiek neleidžia. Daugiau tylėti nebegalime“, – su nuoskauda kalbėjo V. Frankienė.

Praėjusią savaitę apie verslo atlaisvinimus išgirdę turguje dirbantys ne maisto prekių pardavėjai taip pat ėmė ruoštis darbui, įsigijo ir verslo liudijimus, tačiau netrukus sužinojo, kad jiems dirbti draudžiama. P. Židonio nuotr.

Bado žaidynėse

Panevėžio centrinę turgavietę valdančios bendrovės „Kauptė“ direktorei Astai Pačekajūtei prekeivių pasipiktinimas visiškai suprantamas. Kai tik buvo paskelbta, kad nuo šio pirmadienio atlaisvinami verslai, turgaus prekiautojai irgi ėmė ruoštis: įsigijo verslo liudijimus, išsidėliojo prekes. Vėliau atėjo išaiškinimas, kad turgavietėse veiklos atnaujinti dar negalima.

„Suprantame, kad uždarose pramoninių prekių salėse veiklos atnaujinti negalima, bet daugelis darbo vietų įrengtos lauke, tik kad turi stogą virš galvos ir tris sienas. Mums, kaip maisto turgavietei, draudžiama prekiauti pramoninėmis prekėmis net lauko sąlygomis, bet kitoje gatvės pusėje esančiam prekybos centrui tą daryti buvo leidžiama viso karantino metu. Tai tikra diskriminacija turgaus prekeivių atžvilgiu“, – įsitikinusi A. Pačekajūtė.

Anot jos, turgaus plotas yra gerokai didesnis nei standartinių prekybos centrų, takai platūs, todėl nėra ir tokios grūsties kaip parduotuvėse. Juolab, pasak direktorės, žiemą turguje žmonių srautai būna minimalūs, o kontaktas tarp pirkėjo ir pardavėjo dažnai netrunka nė kelių minučių. Pirkėjui net nereikia liesti prekių – viską paduoda pardavėjai. Turgaus administracija teigia jau po pirmojo karantino pradėjusi reguliuoti pirkėjų srautus.

„Po pirmojo karantino išmokome pamokas, kaip saugiai dirbti. Per karantino laikotarpį iš visų tikrintojų nesulaukėme nė vieno priekaišto. Turguje pati mažiausia rizika, kokia tik gali būti. Tačiau pasirodo, kad laukti eilėje prekybos centre yra saugu, bet turguje prekiauti – jau pavojinga“, – draudimų tikslingumu stebisi A. Pačekajūtė.

Turgaus prekeiviai, vėl kuriam laikui palikti be darbo, administracijai pasiūlė paviljonuose įrengti slidinėjimo trasas – bent jau ši veikla kol kas nėra draudžiama. Po pirmojo karantino buvo kalbama, kad antrąjį karantiną verslų neuždarys, ieškos kitų priemonių sergamumui valdyti, bet jau trečias mėnuo, kai žmonės negali dirbti. Pasak A. Pačekajūtės, iš valstybės skiriamų mažiau nei 260 eurų dabar gyvena apie tris šimtus Panevėžio centrinės turgavietės prekybininkų. Jie tvirtina norintys ne pašalpų, o galimybės dirbti, užsidirbti ir yra pasiruošę užtikrinti maksimalų saugumą.

„Kaip sakė mūsų prekeiviai, Vyriausybė smulkiajam verslui yra paskelbusi bado žaidynes, kuriose išgyvens ne visi. Čia dirbantys žmonės nesupranta, kodėl uždarose patalpose tomis pačiomis prekėmis galima prekiauti, o atvirame lauke – ne. Gal Vyriausybė niekada turguje nebuvusi? Žmonės pikti, pavargę ir daugiau tylėti nebegali“, – gresiantį socialinį sprogimą prognozuoja A. Pačekajūtė.

Turgaus prekeiviai visoje Lietuvoje vienijasi ir jau rengia dokumentus, kad galėtų valstybę paduoti į teismą. P. Židonio nuotr.

Mažieji negirdimi

Turgaviečių darbuotojus vienijančios asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius teigė, kad panašios protesto akcijos rengiamos ir kitų miestų turgavietėse. Smulkieji verslininkai pasipiktinę, kad per pandemiją proteguojamos tik stambiojo kapitalo įmonės, o smulkusis verslas sistemingai žlugdomas.

„Turgavietės yra pagrindinis konkurentas didiesiems prekyboms centrams mažmeninėje rinkoje, todėl ir siekiama sužlugdyti mažuosius. Pasižiūrėkite, kas sudaro nepriklausomą ekspertų grupę, kuri patarinėja mūsų Vyriausybei ir prezidentui. Ten nėra nė vieno smulkiojo verslo atstovo, tik stambaus kapitalo įmonių atstovai ir su medicina tik iš dalies susiję žmonės. Dėl to nieko stebėtina, kad priimami sprendimai palankūs vien didiesiems rykliams“, – teigė V. Butkevičius.

Pasak asociacijos prezidento, visame pasaulyje smulkusis verslas vienaip ar kitaip nukentėjo dėl pandemijos, bet valstybių požiūris į mažuosius skiriasi. Didžiosios turtingesnės valstybės už prastovas kompensuoja gerokai solidesnėmis sumomis nei Lietuvoje skiriami 257 eurai. Už tokią sumą, anot V. Butkevičiaus, neįmanoma pragyventi, tai yra žmonių stūmimas į duobę.

„Daug kur užsienyje valstybė pati perveda pinigus tiesiai į žmonių sąskaitas, o pas mus reikia pereiti biurokratines džiungles ir dar įrodyti, kad tau ta parama priklauso“, – palygino V. Butkevičius.

Pasak jo, valstybės požiūris į smulkųjį verslą visai kitoks net kaimyninėse šalyse. Estai visai neuždarė savo verslų, suprasdami, kad tokiai mažai valstybei būtų per daug skausminga žlugdyti žmones, kurių vienintelės pajamos yra iš smulkiojo verslo. Latvijoje prekyba ne maisto prekėmis draudžiama ir didžiuosiuose prekybos centruose.

Parduotuvėje pabandžius įsigyti rogutes ar rankšluostį, jų tiesiog negalima įvesti į kasą.

„Lietuvoje didiesiems prekybos centrams leista prekiauti viskuo, o smulkiesiems net ir dabar negalima. Jau kreipėmės į Konkurencijos tarnybą išaiškinimo, ar šiuo atveju nėra pažeidžiami įstatymai. Paskutiniame rašte Konkurencijos tarnyba atrašė, kad jeigu netenkina esama situacija, galime kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris gali kvestionuoti Vyriausybės sprendimus. Tą ir ruošiamės padaryti“, – teigė V. Butkevičius.

Rengia ieškinius

Pasak asociacijos prezidento, šiuo metu rengiami teisiniai dokumentai, kad valstybę būtų galima paduoti į teismą. Bus teikiamas grupinis ieškinys. V. Butkevičiaus teigimu, kaimyninėje Lenkijoje savavališkai, be Vyriausybės leidimo, prieš kurį laiką atsidarė slidinėjimo trasos, restoranai, kirpyklos bei kitos paslaugų ir prekybos vietos, nes pirmos instancijos teisme buvo nustatyta, kad Lenkijos vyriausybė peržengė savo įgaliojimo ribas – neturėjo teisės uždrausti verslo, kai nėra paskelbta nepaprastoji padėtis. Tokia padėtis nebuvo paskelbta ir Lietuvoje.

„Vienas ieškinys teismui bus teikiamas asociacijos vardu, o kitas – iš vartotojų, kurie neturėjo galimybės gauti tam tikrų paslaugų. Dabar ruošiami teisiniai dokumentai. Ieškiniai bus grupiniai ir tikrai eisime iki galo, kol įrodysime tiesą. Tikslas nėra prisiteisti iš valstybės pinigų, o kad su mumis skaitytųsi. Kada reikėjo saugoti pačius pažeidžiamiausius, valstybė tenkino išimtinai tik stambiojo verslo grupių interesus“, – pabrėžė V. Butkevičius.

Jo nuomone, pasaulinės pandemijos atveju turėtų solidarizuotis visi, bet didieji prekybos centrai išgyvena aukso amžių. Pasak asociacijos vadovo, pasibaigus karantinui, smulkusis verslas bus sužlugdytas ir praradęs savo rinkas, dalis jo bankrutuos.

„Pasipiktinimas ir bruzdėjimai kyla, nes didieji prekybos tinklai net sunkmečiu kraunasi pelnus, o kiti prarado darbus. Kodėl maisto nepardavinėja už savikainą ar vaistų be antkainių tam, kad žmonės išgyventų šitą laikotarpį? Žinoma, kad galėtų, bet tokie sprendimai nenaudingi didžiųjų banginių akcininkams. Labai liūdna, kad su smulkiuoju verslu bandoma susidoroti, sukuriant monopolius“, – piktinosi V. Butkevičius.

 

Komentarai

  • o cekius ar duodavot, ko dejuojat,

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų