Senieji panevėžiečiai amžino atilsio atgula Venslaviškio gatvės pievelėje. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Palaikai netrukus ras naują poilsio vietą

Palaikai netrukus ras naują poilsio vietą

Archeologų pastaraisiais metais keliose miesto vietose surasti senųjų miestelėnų palaikai netrukus turėtų rasti ramybę.

Jau liepos pabaigoje juos planuojama perlaidoti Venslaviškio gatvėje – vietoje, kur perkeliami visi senųjų panevėžiečių kaulai.

Perlaidos šalia kitų

Pastaraisiais metais vykdant įvairius miesto atnaujinimo darbus, aptikti ne vieni palaikai – tiek prie Švč. Trejybės bažnyčios, tiek Vasario 16-osios gatvėje. Iškastus kaulus Vilniuje tyrė mokslininkai. Kai kuriuos jų pasiliko specialioje saugykloje, o likusi dalis sugrąžinta į Panevėžį.

Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Benjaminas Pučkis sako, kad palaikai bus perlaidojami šio mėnesio pabaigoje, tačiau konkreti data dar nežinoma.

Dvi dėžės kaulų jau atvežtos iš sostinės ir saugomos Panevėžio kraštotyros muziejuje. Vyriausiojo specialisto teigimu, amžinojo poilsio vieta jiems galiausiai taps Venslaviškio gatvės pievelė šalia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus pastato, greta kitų senųjų panevėžiečių.

Pasak B. Pučkio, pastatas bus tvarkomas – iš dviejų pusių statomos nuovažos su stoginėmis, tad tas vietas irgi apžiūrės archeologai. Kartu jie turėtų pasirūpinti ir duobės iškasimu anksčiau rastų panevėžiečių palaikams bei naujos laidojimo vietos koordinačių pažymėjimu.

Vyriausiasis specialistas pasakoja, kad ši vieta neatsitiktinė. Būtent čia palaidoti netolimame Senamiesčio gatvės sklype rastų daugiau nei pustrečio šimto žmonių palaikai. B. Pučkis sako, kad mieste aptikus bet kokius senus žmonių kaulus ar jų fragmentus, jie jau kurį laiką laidojami būtent čia.

Mieste kartais žmonių palaikų ir jų fragmentų aptinkama keičiant įvairias požemines trasas, atliekant kitus darbus. Tuomet įsitraukia archeologai, o galiausiai rasti kaulai vėl užkasami.

„Sudedame į gražias kartonines dėžes ir palaidojame“, – pasakoja jis.

B. Pučkio teigimu, praktiškai jau pusė minėtos teritorijos yra užlaidota.

Manoma, kad prieš Švč. Trejybės bažnyčios greičiausiai aptiktos kapinės, buvusios šalia pijorų vienuolyno. P. ŽIDONIO nuotr.

Manoma, kad prieš Švč. Trejybės bažnyčios greičiausiai aptiktos kapinės, buvusios šalia pijorų vienuolyno. P. ŽIDONIO nuotr.

Apeigų neplanuoja

„Perlaidosime simboliškai. Apeigų nedarysime“, – sako B. Pučkis.

Jo teigimu, kasinėjant minėtą Senamiesčio gatvės sklypą, buvo aišku, kad čia – pirmosios katalikų kapinės, rasta nemažai įkapių. Tuomet laidota su  apeigomis. Dabar gi nėra aišku, kokį tikėjimą išpažino žmonės, nes palaikai neidentifikuoti. Pasak vyriausiojo specialisto, kai yra tik spėjimai be tikslaus patvirtinimo, kyla religinė, etinė problema.

Manoma, kad prieš Švč. Trejybės bažnyčios greičiausiai aptiktos kapinės, buvusios šalia pijorų vienuolyno. Tuo metu Vasario 16-osios gatvėje – nors prieš keletą metų aptikus pirmuosius palaikus ir manyta, kad tai gali būti sovietų nukankintų žmonių palaikai, tačiau paaiškėjo, kad jie gerokai senesni – XVIII–XIX amžiaus. Pasak B. Pučkio, kol kas apie pastarąją vietą mažai medžiagos ir sunku tiksliai pasakyti, kieno čia būta kapinių.

A. Baranausko pušynėlio pietinėje dalyje, kur bus statomas kompleksinių paslaugų centras „Harmonijos miestas“ neįgaliems vaikams ir jų šeimos nariams, žvalgomieji archeologiniai tyrimai jau baigti. Jų prireikė turint istorinių šaltinių, kad pušynėlyje buvo užkasami S. Kerbedžio gatvės 16 name, kur 1944–1959 metais buvo įsikūręs NKGB–MGB–KGB Lietuvos geležinkelių valdybos Panevėžio stoties poskyris, kankinti ir nužudyti vokiečių karo belaisviai, suimti rezistentai, jų ryšininkai bei rėmėjai.

Turima žinių, kad tai galėjo vykti A. Baranausko gatvės pušynėlyje, esančiame tarp Aguonų, A. Baranausko, Miško ir Bijūnų gatvių. Tačiau ne naujų statybų vietoje. Tą patvirtino ir archeologiniai tyrimai, per kuriuos statybvietei numatytoje vietoje nieko neaptikta. Tyrinėti didesnės pušynėlio teritorijos kol kas neplanuojama.

„Galbūt galima surasti ir pirmą panevėžietį, gyvenusį anksčiau, nei pirmą kartą paminėtas Panevėžys“

B. Pučkis

Bet kada gali vėl rasti

„Sunku pasakyti, kada kas vėl gali išlįsti. Tuo labiau kad dabar Kranto gatvę rekonstruoja. Kiekvieną dieną laukiame, kad tuoj bus skambutis, jog kažką iškasė“, – B. Pučkis sako, kad bet kada galima aptikti naujų miesto istorijos puslapių.

Jo teigimu, per ekspertizes nustatomas palaikų amžius.

„Kaip mes juokaujame, galbūt galima surasti ir pirmą panevėžietį, gyvenusį anksčiau, nei pirmą kartą paminėtas Panevėžys, tai yra anksčiau nei 1503 metais“, – B. Pučkis sako, kad ir iki tol šalia Nevėžio gyveno žmonės.

Pasak jo, kai prieš keletą metų vykdyta J. Tilvyčio gatvės rekonstrukcija, buvo atkasti 55 mirusiųjų kapai. Paaiškėjo, kad žmonės laidoti ne tik dabar žinomoje stačiatikių kapinių teritorijoje – palaikų aptikta ir po gatve. Vyriausiojo specialisto teigimu, nors neretai aptikus palaikus kalbama, kad gali būti kažkas suniokota sovietmečiu, tačiau istorija rodo ką kita.

B. Pučkis pasakoja, kad XIX amžiaus pabaigos plane jau ši gatvė atrodo panašiai kaip ir dabar – ties kapinėmis driekiasi puslankiu.

„Visais laikais visokių buvo kataklizmų. Ar pravažiuoti nebegalėjo, nutiesė gatvę ar kelią kitoje vietoje, jei nei kapų, nei kryžių nebuvo išlikę. Vyko karai, suirutės, epidemijos įvairios. Istorijos nereikia idealizuoti, kad anais laikais buvo rojus. Visko visada būdavo – ne vien sovietmečiu“, – jis sako, kad bėgant amžiams dulkės užneša ir svarbius dalykus.

Žmonės dabar smalsiai dairosi ir į Kranto gatvę – ne vieno panevėžiečio atmintyje išlikę ten neva buvę neaiškūs tuneliai. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Žmonės dabar smalsiai dairosi ir į Kranto gatvę – ne vieno panevėžiečio atmintyje išlikę ten neva buvę neaiškūs tuneliai. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Tebelieka paslaptis

B. Pučkis sako, kad per keletą pastarųjų metų miestui atsinaujinant atlikta kaip niekada daug archeologinių tyrimų. Jis spėjo, kad tokio masto statybos darbų Panevėžio centre gal nebuvo nuo pat pokario laikų. Atitinkamai kartu su statybininkais dirba ir archeologai. Jo teigimu, sutartyse su rangovais nurodoma, kad dirbama su archeologų priežiūra, nes bet kurią minutę gali būti atkasta vertingų miesto istorijai radinių.

„Kaip buvo J. Tilvyčio gatvėje – rodos, neplanavome, bet nuojauta kirbėjo, kad kažkas gali būti.  Prasidėjo darbai ir suradome“, – sako jis.

Žmonės dabar smalsiai dairosi ir į Kranto gatvę bei Bendruomenių rūmų teritoriją, kur vyksta rekonstrukcijos darbai. Ne vieno panevėžiečio atmintyje išlikę ten buvę neaiškūs tuneliai.

„Sunku pasakyti, kaip yra su tais tuneliais. Daug apie juos šnekėta, surasta liudininkų“, – sako B. Pučkis.

Jo teigimu, toponuotraukose nuo fontano į upės pusę yra pažymėtos zigzagais tranšėjos ar kažkas panašaus, tačiau sunku pasakyti, ar tiesiog perkelta iš kokių dar senesnių planų, ar tikrai ten kažkas buvę. Norint surasti ar bent išsiaiškinti šią, ne vieną panevėžietį dominančią paslaptį, reikėtų lėšų archeologiniams tyrimams, o jų šiuo metu nenumatyta.

„Nežinia. Gal vykstant statyboms ką ir suras“, – jis sako, kad kol kas paslaptingų tunelių žymių neaptikta.

Jo teigimu, būtų įdomu išsamiau ištyrinėti ir Senamiesčio bei Venslaviškio gatvių sankirtoje esantį trikampį, kur būta senojo Panevėžio. Tačiau visam tam reikalingas finansavimas.

„Būtų labai šaunu ten padaryti tyrimus. Tikėtina, kad ten galima aptikti pagoniškos kultūros radinių“, – svarsto jis.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų