-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Mokytis skambinti fortepijonu Paulius Matuzas pradėjo būdamas vos šešerių. Jau penktoje klasėje pajuto didelį norą groti ir tobulėti. Paulius svarsto, jog tokiam suvokimui įtakos turėjo tuo metu Sankt Peterburge vykęs dviejų turų fortepijoninių duetų konkursas, kuriame panevėžiečiui pavyko pelnyti 3-iąją vietą.
„Sakyčiau, tai buvo postūmis tolesniems etapams. Vėliau nusprendžiau stoti į M. K. Čiurlionio menų mokyklą“, – pasakoja pianistas.
Baigęs Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, Paulius pravėrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos duris. O iš ten išėjo nešinas atlikimo meno magistro diplomu.
Studijuodamas akademijoje, panevėžietis turėjo galimybę išvykti į Belgiją pagal studentų mainų programą ir mokėsi prestižinėje Briuselio karališkojoje konservatorijoje.
Nors talentingo panevėžiečio koncertinių maršrutų kryptys prieš pasaulį sukaustant pandemijai buvo pačios įvairiausios, P. Matuzui Panevėžys, gimtasis miestas, liko ir, anot muziko, visada liks vieta, į kurią gera sugrįžti.
Pauliaus muzikinėje sąskaitoje – jau daugybė reikšmingų tarptautinių apdovanojimų. Anot jo, visų pasiekimų ir aukštų įvertinimų pagrindinė sąlyga visada buvo nuolatinis sunkus, bet labai įdomus darbas, procesas, verčiantis tobulėti.
„Man labai svarbu, kad visas įdėtas darbas būtų pastebėtas, įvertintas. Tai pavadinčiau grįžtamuoju ryšiu, kuris motyvuoja ir stumia į priekį“, – sako P. Matuzas.
Pasak jo, ne visada įvertinimai būna tokie, kokių tikisi pats, o kartais būna įvertintas tuomet, kai mažiausiai to laukia. Bet, anot pianisto, tai tik daro atlikėją kūrybingesnį.
„Pasiekimai, nesvarbu, kokio dydžio jie būtų, visada nuteikia pozityviai. Mane jie visada skatindavo kelti sau didesnius tikslus, o kiekvienas asmeninis laimėjimas ar pralaimėjimas vienaip ar kitaip motyvuodavo judėti toliau“, – teigia Paulius.
P. Matuzo nuomone, visada reikėtų koncentruotis bei užsiimti tuo, ką išmanai geriausiai, tuomet pasiektas rezultatas džiugins.
Juokais paklaustas, ar kuriuo nors karjeros periodu neteko persirgti „žvaigždžių liga“, P. Matuzas tik šypteli: „Gal žvaigždėms ją ir reikėtų palikti…“
Pauliaus teigimu, didžiausias karjeros išbandymas jam yra daryti karjerą. Visa tai, ką nuveikė iki šiol, labiau norėtų įvardinti kaip turiningą bei spalvingą patirtį.
Pauliaus gyvenimo variklis – užburiančios fortepijono improvizacijos.
P. Matuzas užaugo su klasikine muzika, tad natūraliai tokią muziką ir pamėgo. Pianistas yra susipažinęs su įvairių epochų kompozitorių kūryba ir kiekviena jų imponuoja savitumu.
Pianisto darbas nėra tik dailiai apsirengus paskambinti fortepijonu ir galantiškai nusilenkti sužavėtai publikai. Pauliui kasdien tenka susidurti su įvairiausiais iššūkiais, lydinčiais visą kelią iki nudailinto pasirodymo. Pasak jo, užkulisiai žiūrovui yra nematomi ne be priežasties.
„Manau, visus tuos iššūkius atlikėjui užkulisiuose reikėtų ir palikti. Ne veltui žmonės ateina į pasirodymą ne pro juos“, – šypteli pašnekovas.
Nors dažnai stereotipiškai pianistai įsivaizduojami kaip vienišiai, dieną iš dienos lavinantys pirštus prie fortepijono, P. Matuzas sako, jog vienatvės jis nemėgsta. Pačiam tenka dirbti ir vienam, ir su dideliu kolektyvu.
Anot jo, darbo specifika skirtinga, bet viskas prasideda nuo individualaus pasiruošimo.
„Rezultatas, pasiekiamas ruošiamų muzikinių kūrinių asmenines idėjas derinant ansamblyje su kitų atlikėjų idėjomis tuose pačiuose kūriniuose, ieškant bendrų vardiklių, intriguoja panašiai kaip ir pats procesas. Ir rezultatas visada būna skirtingas, įvairus, todėl nemonotoniškas“, – aiškina Paulius.
Paulius Matuzas ir Vytautas Rumšas spektaklyje „Virimo temperatūra 5425. D. Matvejevo nuotr.
Paulius sako neskirstantis pasirodymų į svarbius, reikšmingus, prestižinius ar atvirkščiai. Visi pasirodymai ir pasiruošimas jiems, anot muziko, vienaip ar kitaip būna sudėtingi ir dėl jų netgi profesionalui tenka gerokai pasistengti.
P. Matuzas sako, jog stodamas prieš publiką visada stengiasi susitelkti tik į pasirodymą, atsikratyti pašalinių minčių.
„Jaudulys visada yra. Kartais jis didesnis, kartais – mažesnis. Manau, jis man padeda patirti tam tikrą būseną, nuotaiką, kuri lydi per visą pasirodymą“, – sako Paulius.
Savo talentą gabus muzikas jau pademonstravo ir teatro scenoje. 2019-aisiais jis debiutavo kaip vienas pagrindinių aktorių režisierės Giedrės Kriaučionytės-Vosylienės spektaklyje „Virimo temperatūra 5425“. Paklaustas, ar geriau jaučiasi prie fortepijono, ar vaidindamas, P. Matuzas juokiasi, jog taip jau nutiko, jog vaidino dažniausiai sėdėdamas prie instrumento. Spektaklyje jam teko groti Liudviko Van Bethoveno Sonatą op.109.
„Tai buvo labai įdomi patirtis. Juolab kad teko vaidinti kartu su puikiais aktoriais, turėjau galimybę iš jų pasimokyti“, – sako Paulius.
