-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Laisvės gynėjų dieną Paįstryje duris atvėrė unikali paroda – žvakidžių, žibintų, deglų.Joje – daugiau nei šimtas paįstriečių suneštų pačių įvairiausių eksponatų, tarp jų ne tik rankų darbo, bet ir savininkams turinčių ypatingą vertę – kaip kad šeimos židinys, gautas per vestuves.
Paįstrio kultūros centro vadovė Daiva Kiršgalvienė kiekvieną gruodį ieško idėjų unikalioms parodoms. Eksponatais jau pabuvo atvirukai, seni laikraščiai, pirštinės, arbatinukai, bidonėliai.
Šiemet irgi sulaukta ne vieno pasiūlymo, pavyzdžiui, surengti spynų, senų dokumentų parodą. D. Kiršgalvienės viena didžiausių pagalbininkių priešmokyklinio ugdymo mokytoja Rima Gaspariūnienė pasiūlė eksponuoti žvakides. Kadangi paroda duris atveria sausį, prisiminti žibintai, deglai, kurie siejasi ir su Sausio 13-osios įvykiais.
Taip gimė ir pavadinimas „Šviesos ilgesys“.
Ir nors paroda skirta paminėti tragiškus 1991 metų sausio įvykius, eksponatus bus galima apžiūrėti iki kitos šaliai svarbios progos – Vasario 16-osios.
Vietiniai, išgirdę apie unikalią parodą, sunešė daugiau nei 120 eksponatų. Viena moteris atgabeno per 20 įvairių žvakidžių – ne tik savo, bet ir mamos, anytos.
„Azartas pagauna ne tik mane. Vienas atneša, rašo kitam – aš jau nunešiau. Tas neatsilieka. Išeina ne tik bendrystė, bet ir kaip tikri kolekcininkai domisi, kas ką turi“, – aktyviai bendruomene džiaugiasi D. Kiršgalvienė.
Į žvakidžių rinkimą įsitraukė ne tik paįstriečiai, bet ir visos seniūnijos gyventojai, taip pat įsikūrusieji sodų bendrijoje ar tik į sodą atvykstantys. Ir nesvarbu, kokia ta žvakidė – visiškas kičas ar meno kūrinys, rankų darbo ar pagaminta fabrike ir pan.
Parodoje eksponuojama labai įdomių kūrinių. Paįstrio kultūros centro kapelos muzikantai Stasys ir Alma Jankevičiai atnešė originalią žvakidę, pagamintą iš ragų.
„Alma jaunystėje rado žvėries ragus ir paskui paprašė padaryti žvakidę. Ji kabėjo namuose ant sienos“, – pasakoja D. Kiršgalvienė.
O paštininkė parodai paskolino savo šeimos židinį, gautą kadaise tuokiantis Civilinės metrikacijos skyriuje.
„Visi priprato, kad namuose būtų kuo mažiau daiktų, nuo kurių reikia valyti dulkes. Ir žvakidžių mažai kas beturi.“
D. Kiršgalvienė
Yra ir rankų darbo žvakidė, dukros dovanota tėvams. Joje tėvai visada uždega žvakes, kai dukra atvyksta aplankyti iš sostinės.
Pati D. Kiršgalvienė parodai atnešė jai 40-mečio proga dovanotą žvakidę.
„Kai pagalvoji, jau tada buvo madinga dovanoti pinigų vokelius, o čia – išlikusi dovana“, – džiaugiasi direktorė.
Bene seniausios parodoje – tamsaus vaško, greičiausiai „pagrabinės“ žvakės. Jos – D. Kiršgalvienės vyro senelių palikimas.
Parodoje yra ir žibalinių lempų, senas žibintas.
„Jų amžiaus nenuspėsi, o ir mūsų tikslas nėra surasti muziejines, istorines vertybes“, – sako organizatorė.
Dviejų vienodų žvakidžių parodoje nerastume. O ir tų pačių surinkti tiek, kad pakaktų parodai, nebuvo taip paprasta.
„Visi priprato, kad namuose būtų kuo mažiau daiktų, nuo kurių reikia valyti dulkes. Ir žvakidžių mažai kas beturi“, – sako D. Kiršgalvienė.
Dabar žmonės įpratę pirkti stiklo žvakes, kurias išdeginus indas tiesiog išmetamas.
„Nebe romantikai mes“, – sako kultūros centro vadovė.
