Nepriklausomybės laikais miesto Savivaldybė kūrė ne vieną šios teritorijos sutvarkymo viziją, sukėlusią audringą panevėžiečių reakciją. M. Garucko nuotr.

Pagonišką parką statybininkai aplenkia

Pagonišką parką statybininkai aplenkia

 

 

Legendomis apipintą Skaistakalnio parką, kuriame kadaise žyniai atnašaudavo aukas pagoniškiems dievams, lydi savotiškas šių dienų užkeikimas.

Panevėžio savivaldybė jau ketvirtą kartą bando laimę skelbdama konkursą senajam parkui sutvarkyti. Iki šiol statybų kompanijų pasiūlymus tekdavo atmesti dėl prašomos gerokai didesnės kainos nei paskaičiuotoji prieš trejetą metų. Kad projektas pajudėtų iš mirties taško, šįkart bus bandoma parką tvarkyti etapais.

Pagal mažosios bendrijos „PUPA – strateginė urbanistika“ parengtąjį techninį projektą maždaug 32 ha užimančiame Skaistakalnio parke numatyta atnaujinti bei įrengti naujus pėsčiųjų ir dviračių takus, rekonstruoti tiltus per Nevėžį ir Žagienio upelio tvenkinį, įrengti dvi vaikų žaidimo aikšteles su liejamos gumos danga, dvi poilsio aikšteles prie tvenkinių su plūktų atsijų danga, poilsio aikštelę prie Nevėžio upės su medinių lentų danga, sporto aikštelę prie tilto su liejamos gumos danga ir smėlio danga bei atnaujinti apšvietimą – 200 šviestuvų.

Kas atliktų šiuos darbus, Savivaldybė ieško jau daugiau nei metus, vieną po kito skelbdama viešųjų pirkimų konkursus.

Skaistakalnio parką planuojama sutvarkyti iki ateinančio rudens, nors statybininkai jau trijuose konkursuose atsuko nugaras.

Pirmasis rangos darbų pirkimas skelbtas dar praėjusių metų liepą. Tąkart atmesti visi konkurso dalyvių pasiūlymai. Pakartotiniame konkurse sulaukta tik vieno nusiteikusio tvarkyti parką, tačiau kompanijos pageidaujama kaina Savivaldybei pasirodė neįkandama. O trečiasis bandymas ieškoti rangovų už priimtiną sumą pasibaigė fiasko – nesulaukta nė vieno pasiūlymo.

Kol viešieji pirkimai nesibaigę, Savivaldybė nenurodo, kiek nusiteikusi mokėti už parko sutvarkymą.

Dar 2017-ųjų gruodį buvo skelbiama, jog Panevėžiui skirta beveik 1,85 mln. eurų ES ir valstybės lėšų Skaistakalnio parkui su prieigomis atnaujinti, o 150 tūkst. eurų prisidės Savivaldybė. Tuomet planuota, jog parkas bus sutvarkytas iki 2019 metų pabaigos.

Ieško išeities

Dabar rangos darbų viešųjų pirkimų konkurso medžiagoje teigiama, jog Skaistakalnio parko ir jo prieigų sutvarkymui Europos Sąjungos skirtų lėšų nepakanka atlikti visiems darbams, numatytiems parengtame techniniame darbo projekte, o Savivaldybės finansinės galimybės yra ribotos, todėl parkas gali būti tvarkomas dviem etapais.

„Kultūros ir poilsio parkas visas tvarkomas kompleksiškai, ten ir nauji želdiniai sodinami, o Skaistakalnio parko projektą, kad sulauktume rangovų ir pajudėtume iš mirties taško, esame priversti skaidyti. Pirmuoju etapu būtų tvarkomas visas parkas – pėsčiųjų, dviračių takai, žaidimų aikštelės, apšvietimas, suoliukai, tiltelis per Žagienio upelį. Antrajam paliekama tilto per Nevėžį rekonstrukcija ir naujų želdinių parke sodinimas“, – teigė projekto vadovas Tadas Stanikūnas.

Pirmojo etapo parko tvarkymo darbai, kaip numatyta konkurso sąlygose, turi būti užbaigti per 11 mėnesių nuo sutarties su rangovu pasirašymo. Visgi jie gali užtrukti ir ilgiau – į sutartį bus įtraukta galimybė ją pratęsti du kartus po tris mėnesius.

Savivaldybė tikisi Skaistakalnio parką sutvarkyti iki kitų metų rudens.

Derybos dėl tvoros

Rangovų Skaistakalnio parkui sutvarkyti ieškanti Savivaldybė baigia ruošti dokumentus ir dar dviem viešųjų pirkimų konkursams – Skaistakalnio parko teritorijoje stūksančiam istorinės poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos 93 metų pastatui ir keturiems sklypams, šiuo metu nuo praeivių akių atitvertiems betonine tvora, sutvarkyti. Pasak šių projektų vadovės Linos Blažytės, vis dar deramasi su sovietmečiu iškilusios tvoros savininku dėl jos išpirkimo už miesto biudžeto lėšas ir nugriovimo.

„Iš tiesų gal ir gerai, kad ta tvora ten dar stovi, nes vaizdas už jos tikrai atrodo baisiai“, – sako L. Blažytė.

Už tvoros stūkso privatūs pastatai, tačiau ten pat yra ir Savivaldybei priklausantys žalieji plotai – keturi sklypai. Pasak L. Blažytės, pastariesiems sutvarkyti jau yra gautas finansavimas ir rugsėjo pradžioje rengiamasi paskelbti konkursą rangos darbams pirkti. Juose numatyta įrengti suoliukus, suformuoti takus, taip pat įrengti oranžeriją.

Jau šį rudenį bus ieškoma rangovų ir apgailėtinai atrodančiam, laiko ir vandalų nuniokotam raudonų plytų mūrui rekonstruoti. Tam Kultūros ministerija dar gruodį Panevėžiui skyrė 246 tūkst. eurų.

L. Blažytės teigimu, finansiškai prisidėjus Savivaldybei, šis kultūros paveldo objektas bus sutvarkytas, išlaikant jo autentiškumą. Rekonstravus namą, čia vyktų meno edukacijos programos. Pastato bokštelyje numatyta įrengti J. Čerkeso-Besparnio memorialinę ekspoziciją.

Pagal techninį projektą, prie senojo raudonų plytų pastato Skaistakalnio parke turėtų iškilti stiklinis priestatas su apželdintu stogu. Visgi tokie užmojai kol kas nesutampa su finansinėmis galimybėmis.

Vizija – stiklinis priestatas

Savivaldybė planuoja apgriuvusią istorinę sodybą paversti įdomiu Skaistakalnio parko akcentu. Pagal „PUPA – strateginė urbanistika“ parengtąjį techninį projektą, prie senojo raudonų plytų pastato turėtų iškilti apie 500 kv. m stiklinis priestatas su apželdintu stogu. Visgi tokie užmojai kol kas nesutampa su finansinėmis galimybėmis – Panevėžys negavo priestato statybai prašytųjų 900 tūkst. eurų. Pasak L. Blažytės, finansavimo šaltinių toliau ieškoma – teikiamos paraiškos Lietuvos ir Latvijos bei Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos partnerystės programoms.

„Įgyvendinus abu sodybos rekonstrukcijos etapus – rekonstravus esamą pastatą ir pristačius stiklinį priestatą, ši vieta gali tapti tarptautinių kūrybinių susitikimų centru. Vietos gyventojams būtų įdomu kurti su užsienio menininkais“, – apleistos sodybos Skaistakalnio parke perspektyvą mato L. Blažytė.

Apgynė nuo Paryžiaus

Skaistakalnio parkas – panevėžiečiams ypatinga istorinė vieta, kurioje ir šiomis dienomis matomi dar pagoniškosios Lietuvos pėdsakai.

Parkas apipintas legendomis, o Nevėžio upės vingyje iki šiol išlikęs akmuo su runų rašto ženklu, reiškiančiu „auką“, išlikusi senoji alkavietė – kalnelis, ant kurio žyniai aukodavo aukas pagoniškiems dievams.

Parko statusą ši teritorija įgavo XIX amžiaus pabaigoje.

Tarpukariu Skaistakalnio dvaro parkas buvo panevėžiečių poilsio ir kultūrinių renginių vieta. Čia vykdavo dainų šventės, gegužinės, kiti renginiai. Nusipirkęs dalį Skaistakalnio dvaro žemės, poetas Juozas Čerkesas-Besparnis 1926 metais pasistatė modernų raudonų plytų namą, kuriame rinkdavosi miesto inteligentija.

Nuo 1944 metų dvaro žemė priskirta tarybiniam ūkiui, o 1947-aisiais gražiausioje jo dalyje įkurtos sovietinės kariuomenės karinių lėktuvų variklių remonto dirbtuvės. Šalia pastatytos kareivinės, garažai, sandėliai.

Visgi pramoninę teritoriją atskyrus iki šių dienų stūksančia betonine tvora, Skaistakalnio parkas išliko panevėžiečių poilsio, žaidimų ir tradicinių švenčių vieta. Čia buvo ir stadionas, ir sunkumų kilnojimo arena, ir tinklinio bei ledo ritulio aikštelės. Vėliau nuspręsta, kad sportininkų keliamas triukšmas nedera su ramybės trokštančių parko lankytojų poreikiais.

1972 metais Skaistakalnio parkas buvo rekonstruotas. Iš jo teritorijos iškeltas paplūdimys, prekyvietės, estrada, išlyginti namų griuvėsiai.

Nepriklausomybės laikais miesto Savivaldybė kūrė ne vieną šios teritorijos sutvarkymo viziją, sukėlusią audringą panevėžiečių reakciją. Viena tokių – 2007-aisiais nuvilnijusi idėja seniausią Panevėžio parką paversti mažuoju Paryžiumi – meilės miestu. Tąkart ją pasiūlė Savivaldybės skelbtą Skaistakalnio parko architektūrinių idėjų projektų konkursą laimėjęs vilnietis architektas.

Visgi sukilus miesto visuomenininkams, Prancūzijos dvelksmo legendomis apipintame Skaistakalnyje atsisakyta.

Komentarai

  • Iškirskit medžius,o aš dar padėsiu kaip aikštėje ir bus tvarkelė.

  • iskniso aikste ir tvarkos jokios …

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų