Senovės graikai pirmieji pastebėjo, kad, be raudono skysčio, kraujo, žmogaus organizme cirkuliuoja ir skaidrus. Jis buvo pavadintas limfa (t. y. švarus vanduo, drėgmė). Kaip ir kraujagyslės, limfagyslės yra išvagojusios visą kūną. Jų galuose yra mazgai.
Kiekvienas žmogus turi nuo 400 iki 1000 limfmazgių, išsidėsčiusių galūnių duobutėse ir linkiuose, ant kaklo, po žandikauliu, krūtinės ir pilvo ertmėse. Kiekviename tokiame mazge be pertraukų vyksta limfos filtravimas – iš jos šalinamos kenksmingos priemaišos: ligas sukeliantys mikroorganizmai, pažeistos ląstelės, svetimos kilmės baltymai.
Visa tai užpuola limfmazgiuose subrendusios imuninės ląstelės ir praryja – tiesiogine šio žodžio prasme.
Bet jei tokių priemaišų būna ypač daug, pavyzdžiui, jei audiniai, per kuriuos teka limfa, yra apimti uždegimo, limfmazgiai dėl didelio jiems tenkančio krūvio sustambėja, ir juose taip pat gali prasidėti uždegimas. Kai liga praeina, mazgai vėl sumažėja, bet vis dėlto lieka kiek didesni nei iki tol.
Mažų vaikų, dar nė karto neužkluptų ligos, limfmazgių užčiuopti neįmanoma – tokie jie mažyčiai. Bet labai retas iš suaugusiųjų nėra sirgęs kad ir dėl peršalimo, taigi ant kaklo ir po žandikauliu esančius limfos mazgus aptikti nesudėtinga.
Tiesa, galūnių lenkimo vietose šie „biologiniai filtrai“ paprastai lieka tokie pat kaip kūdikystėje, žinoma, jei niekada nėra buvę rankos ar kojos uždegimo.
Daugiausia neaiškumų kyla dėl pilvo ar krūtinės ertmėse išsiraizgiusių limfmazgių, nes jų nei pamatyti, nei pačiupinėti neįmanoma, taigi juose kilusį uždegimą net patyrę specialistai gali palaikyti, pavyzdžiui, apendicitu.
Čiuopdamas limfmazgį gydytojas įvertina visas jo savybes – dydį, skausmingumą, kelių mazgų susiliejimą ar prisitvirtinimą prie organizmo audinių.
Neskausmingas mazgų padidėjimas yra limfadenopatijos požymis ir rodo, kad artimiausi audiniai yra tapę ligos židiniu.
Limfmazgių padidėjimas ir skausmas (tai limfadenitas) praneša, kad uždegimas apėmęs juos pačius.
Šiuo atveju „filtras“ nebesusidoroja su kenksmingomis bakterijomis, nes šių neįprastai daug. Kartais toje vietoje net susidaro ir gretimuose audiniuose išplinta dideli pavojingi pūliniai, kuriuos pašalinti tenka chirurginiu būdu.
O jei limfmazgiai labai kieti ir susilieję į vieną nepaslankų darinį, galima įtarti piktybinį auglį. Per parą vėžinių ląstelių kiekvieno žmogaus organizme susidaro iki 10 000, ir, be savybės nekontroliuojamai daugintis, jos pasižymi tuo, kad lengvai atitrūksta nuo savo atsiradimo vietos ir pradeda keliauti.
Pirmiausia šios ląstelės patenka į limfinę sistemą ir būna sunaikinamos limfmazgiuose. Turinčiųjų paveldėtą polinkį sirgti onkologine liga organizme jų susidaro tiek pat kaip ir kitų žmonių, bet sumažėjęs limfmazgių sugebėjimas jas sulaikyti, o imuninių ląstelių – atpažinti ir sunaikinti ir nulemia piktybinio proceso pradžią.
Susirgus angina ima varginti kaklo limfadenopatija, o dėl ligų, perduodamų lytiniu keliu, padidėja ir tampa skausmingi kirkšnių limfmazgiai.
Bet jie pakisti gali ir daugelyje kūno vietų vienu metu – taip nutinka sergantiesiems AIDS. Viena vertus, tai gerai, – vadinasi, imuninė sistema uoliai kovoja su pavojingu virusu, bet, pažvelgus antraip, tai vis dėlto yra baisios ligos požymis.
Dėl AIDS imunitetas ilgainiui nusilpsta, ir limfmazgiai nebeįstengia kovoti su ligas sukeliančiomis bakterijomis ir vėžinėmis ląstelėmis. Taigi užsikrėtusieji ŽIV gali žūti ne dėl paties viruso, o dėl infekcijų arba piktybinių auglių.
Bet nereikia pernelyg baimintis – juk limfmazgių padidėjimas tik rodo, kad imuninė sistema aktyviai funkcionuoja. O norint išsiaiškinti jos suaktyvėjimo priežastis patartina apsilankyti pas gydytoją.
Paprastai paaiškėja, kad limfos mazgai pakito dėl banalios slogos, dantų ėduonies arba katės įdrėskimo.
Visgi tik specialistas gali, atsižvelgdamas į visus požymius, įvertinti sveikatos būklę.
Dažniausiai limfinės sistemos gydymo net neprireikia – pakanka sugydyti nesveiką dantį arba skaudančią gerklę.
Per visą gyvenimą kiekvieno žmogaus limfmazgiai padidėja daugybę kartų, bet tai nesukelia rimtos grėsmės sveikatai.
Parengė A. Gotautaitė
