Panevėžio užimtumo tarnyboje jau užsiregistravo 270 darbo ieškančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. P. ŽIDONIO nuotr.

Pabėgėliams veriasi Panevėžio įmonių durys

Pabėgėliams veriasi Panevėžio įmonių durys

Užuovėją nuo karo baisumų Panevėžyje suradę ukrainiečiai pildo dirbančiųjų gretas.

Aukštaitijos sostinės įmonėse ir įstaigose jau darbuojasi beveik šimtas karo pabėgėlių, dar keletas Panevėžyje ėmėsi savo verslo.

Visgi darbdavių atstovai pripažįsta, jog žmonių iš Ukrainos įdarbinimą stabdo verslą trikdanti nežinomybė dėl tokių darbuotojų perspektyvos.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Panevėžio klientų aptarnavimo skyriuose jau užsiregistravo 270 darbo ieškančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš jų 228 suteiktas bedarbio statusas, 32 dirba laikinus darbus.

Nuolatinį ar laikiną darbą Panevėžio mieste bei rajone jau turi 83 Ukrainos piliečiai. Dauguma jų – apie 85 proc. – pragyvenimo šaltinį surado mieste.

Jie dirba  prekybos salės darbuotojais, pakuotojais, mezgimo mašinų operatoriais, prekių į lentynas krovėjais, valytojais, siuvėjais, nekvalifikuotais gavybos darbininkais, pagalbiniais darbininkais, virėjais ir  nekvalifikuotais surinkėjais.

Dar du karo pabėgėliai pradėjo savarankišką veiklą, išsiėmę individualios veiklos pažymą.

Pradeda nuo žemiausios pakopos

Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, darbo Panevėžio krašte ieškančių karo pabėgėlių įgytos specialybės labai įvairios: ekonomika, poligrafijos technologijos, socialinis darbas, buhalterinė apskaita ir finansų vadyba.

Tarp profesinį išsilavinimą įgijusių ukrainiečių yra ir virėjų, slaugytojų padėjėjų bei pardavėjų.

Nepaisant, jog savo šalyje daugelis jų dirbo kvalifikuotus darbus, Panevėžio užimtumo tarnybos darbuotojų girdimas dažniausias pageidavimas – gauti pagalbinio darbininko vietą.

Pasak M. Jankauskienės, dauguma ukrainiečiai eitų dirbti atsitiktinių darbų, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, valytojais, pardavėjais, virtuvės darbininkais, pakuotojais, slaugytojų padėjėjais.

Vis dėlto tarp beveik 300 Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių žmonių iš Ukrainos yra ir ieškančių kur kas geriau atlyginamų darbų: ekonomisto, aviacijos techniko, ekologo, vertėjo, šilumos energetikos inžinieriaus, turizmo vadybininko.

„Visgi didžioji dauguma naują darbinės veiklos etapą pradeda nuo nekvalifikuotų darbų, nes pagrindinė kliūtis įsidarbinti pagal turimą specialybę – kalbos nemokėjimas“, – sako M. Jankauskienė.

Didžiausias barjeras – kalba

Anot M. Jankauskienės, įdarbintiems ukrainiečiams mokamas toks pat darbo užmokestis, kaip ir lietuviams.

„Įmonėse, kuriose įprastai darbo užmokestis yra aukštesnis, didesnes algas gaus ir karo pabėgėliai. Bet dauguma jų įsidarbino nekvalifikuotais darbininkais, taigi ir atlyginimas – kiek didesnis nei minimumas“, – pastebi Užimtumo tarnybos atstovė.

Darbdavys investuos į tokio darbuotojo kvalifikaciją, o jis gal jau po metų privalės grįžti į tėvynę.

V. Matkevičius

Kalbos barjeras tampa didžiausia kliūtimi ir ukrainiečiams persikvalifikuoti. Pasak M. Jankauskienės, nors jie, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, kaip ir Lietuvos piliečiai, gali dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse, kol kas nė vienas karo pabėgėlis nenusiųstas mokytis.

„Nuolat bendraujama su profesinio mokymo teikėjais, aptariamos profesinio mokymo galimybės mūsų klientams iš Ukrainos, bet iškyla problemų dėl kalbos barjero, svarbu rasti ir būsimą darbo vietą po kvalifikacijos įgijimo“, – teigia M. Jankauskienė.

Įdarbintų per pusę tūkstančio

Šiuo metu Panevėžyje darbdaviai per Užimtumo tarnybą ieško daugiau nei 400 darbuotojų, rajone siūloma virš 100 laisvų darbo vietų.

Mieste daugiausiai darbo rankų reikia apdirbamojoje gamyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Aukštaitijos sostinės darbdaviams taip pat reikalingi transporto priemonių remontininkai, statybininkai.

Rajone darbuotojų ieško žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, administracinės ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos veiklomis užsiimantys darbdaviai.

Šiuo metu daugiausia laisvų darbo vietų Panevėžio krašte siūlo bendrovės „Devold“, „Dominari“, „Gerbusta“, „Saugima“, mažoji bendrija „Opaveža“.

Priklausomai nuo pareigų, apdirbamojoje gamyboje darbdaviai siūlo nuo 730 iki 1 500 eurų darbo užmokestį, žemės ūkyje – nuo 730 iki 1 573 eurų, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporto priemonių remonte – nuo 735 iki 1 080 eurų, statyboje – nuo 750 iki 1 300 eurų.

Net ir trūkstant kvalifikuoto darbo rankų, verslo norą ir galimybes įdarbinti karo pabėgėlius stabdo nežinomybė dėl tokių darbuotojų perspektyvų. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Net ir trūkstant kvalifikuoto darbo rankų, verslo norą ir galimybes įdarbinti karo pabėgėlius stabdo nežinomybė dėl tokių darbuotojų perspektyvų. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Motyvacijos netrūksta

Su darbuotojų ieškančiais Panevėžio darbdaviais ukrainiečiai turės progą tiesiogiai susitikti kitą savaitę Užimtumo tarnybos Aukštaitijos sostinėje planuojamoje kontaktų mugėje.

Prieš porą savaičių Vilniuje į tokią mugę ukrainiečių susirinko daugiau, nei įmonės jiems galėjo pasiūlyti darbų: su 30 darbdavių bendravo apie pusė tūkstančio karo pabėgėlių.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus teigimu, ir Aukštaitijos sostinėje verslas ruošiasi susitikimui su darbo ieškančiais nuo karo pabėgusiais žmonėmis.

„Ukrainiečiams tikrai nebus mokami mažesni atlyginimai. Kaip ir Lietuvos piliečiams, užmokestis priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos ir motyvacijos dirbti“, – tvirtina V. Matkevičius.

Panevėžio PPAR vadovas sako nenorintis suabsoliutinti, tačiau pastebi, kad lietuvaičiams, Užimtumo tarnybos klientams, motyvacijos dirbti dažnai pritrūksta.

„O ukrainiečiai ateina dirbti bet kokio darbo. Jų atlyginimai Ukrainoje buvo maži, po Rusijos antri nuo galo. Lietuvoje uždirbdami minimumą jie gauna kone dvigubai daugiau nei tėvynėje. Todėl ir suprantamas jų noras eiti dirbti kad ir nekvalifikuotą darbą už minimalią algą. Lietuviai tokios patirties jau turi. Buvo laikas, kai mūsų tautiečiai masiškai važiuodavo į Norvegiją, Angliją, dirbdavo ten netgi už mažiau nei oficialus minimumas ir buvo patenkinti“, – palygino V. Matkevičius.

Stabdo nežinomybė

Vis dėlto net ir trūkstant kvalifikuoto darbo rankų, verslo norą ir galimybes įdarbinti karo pabėgėlius stabdo nežinomybė dėl tokių darbuotojų perspektyvų.

Pasak V. Matkevičius, juos įdarbindamos įmonės irgi savotiškai rizikuoja. Anot jo, paruošti kvalifikuotą darbuotoją užtrunka apie pusę metų, tai įmonei reiškia ir papildomas investicijas. Tačiau šiandien nei patys ukrainiečiai, nei valstybė negali pasakyti, kiek laiko jie bus Lietuvoje.

„Su įsidarbindavusiais iki karo buvo viskas aišku, jie turėdavo sutartis dvejiems metams, pasibaigus terminui jos būdavo pratęsiamos arba tekdavo grįžti į savo šalį. Dabartinėje situacijoje daug nežinios. Darbdavys investuos į tokio darbuotojo kvalifikaciją, o jis gal jau po metų privalės grįžti į tėvynę. Gal Ukrainai pačiai reikės darbo jėgos ir karo pabėgėliams nebus pratęsti leidimai gyventi Lietuvoje“, – sako V. Matkevičius.

Nedarbas mažėja

Nors Panevėžyje Užimtumo tarnybą pastarąjį mėnesį užplūdo darbo ieškantys ukrainiečiai, nedarbo lygis tiek mieste, tiek rajone mažėjo.

Balandžio pradžioje registruotas nedarbas Panevėžio mieste siekė 9,2 proc., rajone – 9,3 proc.

O dar prieš mėnesį Panevėžyje bedarbiai sudarė 9,6 proc. darbingo amžiaus gyventojų, rajone – 9,7 proc.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų