Mūsų tikslas – ne valdyti miestą, o įgalinti žmones kurti jį KARTU.
Jau šeštus metus dirbate Seimo nariu ir įpusėjus antrai kadencijai ryžotės iš Seimo grįžti į Panevėžį. Kas lėmė apsisprendimą kadencijos vidury kandidatuoti į merus?
Jei dabartinis Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas ir jo pagrindinė komanda nebūtų buvusi išrinkta su mano pavarde, tikrai manyčiau, kad ne mano reikalas, kas prieš ketvertą metų panevėžiečiams jų buvo pažadėta ir liko nepadaryta.
Antra, mano, kaip politiko, prioritetas – pasiekti, kad realiai veiktų piliečių savivalda.
Tai ir yra dvi esminės priežastys, kodėl apsisprendžiau prisiimti asmeninę atsakomybę už darbus, kurie R. M. Račkausko komandos liko nepadaryti.
Komanda, kurią subūriau prieš ketvertą metų – visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ pagrindinį tikslą sau kėlė sustiprinti valdžios kontrolę, žmonių bendruomenines galias ir deklaruoti politikoje skaidrumą bei atvirumą. Neatsitiktinai R. M. Račkauskas rinkimų naktį atsakydamas žurnalistams į klausimą, koks jo pagrindinis darbas, pareiškė: padaryti tai, ko nepadarė STT.
Su mano pavarde išrinktiesiems į Panevėžio valdžią palinkėjau nepamiršti, kad dovanos yra ne jie, o žmonės, kurie juos išrinko, ir padaryti viską, kad žmonės būtų įgalinti kontroliuoti juos, esančius valdžioje.
Iš savo ilgametės darbo STT patirties galiu pasakyti: bet kokia nekontroliuojama, save įsimylėjusi valdžia anksčiau ar vėliau paslysta ant savo piktnaudžiavimo.
Todėl Panevėžio savivaldybę ir lydi amžinas prakeiksmas, kai vienas paskui kitą jos vadovai turi stoti prieš teismą.
Kai kas bando jus kaltinti neva esate užsakovas dabar Panevėžio savivaldybei šešėlį metusios korupcijos bylos, kurioje įtarimai pareikšti merui R. M. Račkauskui, taip pat jo patarėjai. Kaip manote, kodėl keliamos tokios asociacijos?
Taip, tokių kaltinimų girdėti. Bet tie žmonės pamiršta, kad ne R. M. Račkauskas siejamas su kova su korupcija, o būtent P. Urbšys, 15-a metų atidavęs tai kovai.
Šita korupcinė byla man didesnė gėda nei R. M. Račkauskui. Tas, kuris per rinkimus prisistatė kaip skaidrumo garantas, buvo patupdytas į areštinę.
Iš paskutinės mano, kaip liudininko, apklausos STT supratau, kad filmas apie R. M. Račkausko įtartinas veikas, vykusias jo kabinete, buvo sukamas nuo 2018 m. pradžios.
Mane toje istorijoje labiausiai žeidžia tai, kad pagrindiniai šios bylos veikėjai puikiausiai žino, kokie įrodymai yra surinkti ir kad jie pradėti rinkti ne nuo gegužės, kai pašlijo mano ir R. M. Račkausko santykiai, o dar gerokai prieš pusmetį.
Ir jie puikiai žino, kad ne P. Urbšys inicijavo STT tyrimą. Atvirkščiai, R. M. Račkausko neskaidrūs veiksmai padarė STT taikiniu ir mane, nes pagal gautą oficialų STT pranešimą dėl taikytų prievartos priemonių paaiškėjo, kad STT klausėsi mano pokalbių ir kontroliavimo kitas mano elektronines priemones.
Negana to, įtariamasis meras R. M. Račkauskas ne tik akiplėšiškai meluoja, tačiau daro viską, kad mane nutildytų uždrausdamas kalbėti tiesą. Kitaip negaliu paaiškinti su jo palaiminimu atsiradusio pareiškimo prokuratūrai, kurio pagrindu iškelta baudžiamoji byla dėl neva pagarsintų ikiteisminio tyrimo duomenų.
Nepaisant pareikštų įtarimų, žmogus nėra kaltas, kol jo nenuteisė teismas. Įstatymai įtariamajam, šiuo atveju R. M. Račkauskui, leidžia dalyvauti rinkimuose ir siekti antros kadencijos mero poste, ką nušalintasis meras dabar ir daro. Kaip jūs vertinate tokią situaciją?
R. M. Račkauskas ir jo šalininkai suplaka dvi atsakomybes: politinę ir kriminalinę. Pastaroji yra teismo rankose. Politinė atsakomybė nesiejama su teismais, o tik su sąžine, žinoma, jei jos dar turima.
Kai apsisprendžiau eiti į politiką, vienas pagrindinių mano varžovų Seimo rinkimuose buvo Vitas Matuzas. Jam tuomet buvo pareikšti įtarimai, bet dar nebuvo nuteistas. R. M. Račkauskas tada labai aktyviai dalyvavo mano rinkimų agitacijoje pabrėždamas ir savo poziciją, jog toks asmuo kaip V. Matuzas, nepaisant, kad teismas jo nėra nuteisęs, negali atstovauti panevėžiečiams.
Prieš ketvertą metų R. M. Račkauską pakviečiau kandidatuoti į merus, nes mačiau, kad jis aiškiai atskiria dvi atsakomybes – kriminalinę ir politinę. Bet žmogus, paragavęs valdžios galių ir dabar papuolęs į analogišką padėtį, kokioje buvo V. Matuzas, sau taiko jau kitokius standartus nei tuomet. Dabar R. M. Račkauskas elgiasi taip pat, kaip kažkada V. Matuzas.
Kol kas panevėžiečiai atskirdavo politinę ir kriminalinę atsakomybes. Jie bausdavo politinius darinius, siejamus su korupcija įtartais, bet tuomet dar nenuteistais V. Matuzu, Visvaldu Matkevičiumi, Kastyčiu Vainausku, Stasiu Karčinsku.
Dabar R. M. Račkauskas, deklaravęs išskirtinį skaidrumą, nori į žmonių sąmonę įrėžti suvokimą, kad kriminalinė ir politinė atsakomybė yra vienas ir tas pats: žmonės gali rinkti įtariamą, nušalintą merą, nes jis neva yra „auka“.
Panevėžiečiams bandoma įteigti, kad jeigu jo neperrinks antrai kadencijai, miestas sugrius, projektai sustos.
Jei per kadenciją savivaldybė sukuriama kaip dvarelis, iš tiesų ponui išgriuvus iš ratų dvaras žlunga.
Bet jei priimami skaidrūs sprendimai, laikantis įstatymų, nekyla grėsmė tokiai savivaldybei. Koks naujas meras gali sustabdyti tai, kas yra teisėta? Dabar susidaro įspūdis, tarsi kažko bijoma. O gal kažkas yra užslėpta? Kažkam duota nešvarių pažadų ir priimta neskaidrių sprendimų? Tuomet suprantu R. M. Račkausko ištartą frazę, kai diskutavome, ar verta man svarstyti apie dalyvavimą savivaldos rinkimuose. Tąkart jis pasakė: lik ten, kur esi – Seime, nes čia jau viskas sudėliota.
Galiu patikinti: projektai, vykdomi laikantis įstatymų, bus tęsiami. Bet jei yra neskaidrių susitarimų ir sandėrių, nenaudingų miestui, jie bus keliami į viešumą.
Akcentuojate, kad gavusieji rinkėjų pasitikėjimą privalo nepamiršti, kad dovanos yra ne jie, o žmonės, kad valdžios viena esminių užduočių – sukurti aplinką, kuri ją kontroliuotų. Kaip, tapęs meru, realiai įgyvendintumėte valdžios savikontrolės mechanizmą ir kokiais būdais įgalintumėte miesto bendruomenę dalyvauti priimant jai svarbius sprendimus?
Mūsų tikslas – ne valdyti miestą, o įgalinti žmones kurti jį KARTU. Šis įgalinimas įmanomas tik per skatinimą žmones burtis į bendruomenes, bendrijas, asociacijas, nes tik susitelkę žmonės tampa jėga, su kuria skaitosi esantieji valdžioje.
Ten, kur stiprios bendruomenės, daugiausia išasfaltuotų gatvių, sutvarkytų kiemų ir renovuotų namų. Švietimo, kultūros, bendruomenių, NVO tarybos, jaunimo, senjorų, neįgaliųjų organizacijos turi būti įgalintos daryti įtaką priimamiems sprendimams ir nebūti tik valdžios galios įkaitais.
Mums jaukus miestas – ne tik aplinkos: gatvių, parkų, pastatų tvarkymas, bet visų pirma pagarbus valdžios santykis su žmogumi. Kasdienės žmonių problemos neturi būti skandinamos biurokratinėje klampynėje.
Savivaldybė – ne išmaldų dalintoja, o kokybiškų paslaugų teikėja tiems, iš kurių mokesčių ji pati yra išlaikoma. Savivaldybės valdžios santykis su žmonėmis turi būti grįstas atvirumo, skaidrumo ir jautrumo pagrindu. Valdžios jautrumas labiausiai pasireiškia per socialinę politiką. Kol kas ji Panevėžyje orientuota daugiau į socialinių įstaigų poreikių tenkinimą.
Dabartinė valdžia, kuri atėjo su bendruomeniškumo vėliava, ne tik kad numarino vietos bendruomenių reikalų komisiją, bet nė mažiausio noro neparodė, jog savivaldybėje atsirastų visuomeninė senjorų taryba, kokios veikia kitose savivaldybėse. Iki šios dienos nėra užsakyta jokia studija ištirti senjorų poreikius mūsų mieste. Jaunimo politika grindžiama pasenusiais, dar 2014 m. patvirtintais jaunimo problemų sprendimo planais. Neįgalieji mūsų mieste vis dar nesijaučia visaverčiais miesto piliečiais.
Taigi, jei išrinktieji į valdžią miesto jautrumą matuos ne tik asfaltu ar trinkelėmis, bet ir jautriu santykiu su žmogumi, įgalindami jį daryti įtaką esantiesiems valdžioje, tada išrinktiesiems bus sunku pamiršti, kad dovanos – ne jie, o žmonės, kurie juos išrinko.
Kandidatuojate į mero vietą Panevėžiui sudėtingu laikotarpiu: Europos Sąjungos paramos galimybės Lietuvai eina į pabaigą ir savivaldybių perspektyva priklausys nuo dabar paklotų pagrindų. Kokį matote sprendimą Panevėžiui?
Mums reikia aiškiai suvokti: jei Panevėžys nori išlaikyti miesto statusą, turime viską padaryti, kad išsaugotume regioninę lyderystę net ir sumažėjus ES paramos lėšoms.
Esančiuosius valdžioje vis ragindavau parengti studiją, kurioje aiškiai būtų išskleistas Panevėžio, kaip regioninio lyderio, potencialas, nes esamas miesto strateginis planas neatitinka šios dienos iššūkių.
Tendencija yra tokia, kad Lietuvoje turi likti tik trys didieji miestai – Vilnius ir Kaunas, Klaipėda. Jei Panevėžys bus pasyvus, taps sulygintas su rajoniniais miesteliais.
Mes privalome aiškiai išskirti, ką turime geriausio. Galime didžiuotis J. Miltinio, Muzikiniu, „Meno“, Lėlių vežimo teatrais, G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka, Dailės galerija, Kraštotyros muziejumi, stipriais saviveiklinio meno kolektyvais. Panevėžys turi gilias dailės, keramikos, fotografijos, stiklo meno tradicijas. Kiekvienos miesto valdžios priedermė išsaugoti šiuos kultūros židinius.
Panevėžio raktas į regioninę lyderystę yra ir švietimas. Investicijų gausa, naujų darbo vietų atsiradimas didele dalimi priklauso nuo kvalifikuotų darbuotojų. Mūsų bendrojo ugdymo, profesinio mokymo švietimo įstaigos, kaip ir Panevėžio kolegija, regione nenusileidžia niekam. Mes vieninteliai regione turime universitetines studijas KTU filiale.
Panevėžio ateities potencialas glūdi žmonėse. Jų kultūra, išsilavinimas ir kvalifikacija yra sėkmės garantas. Būdami valdžioje, mes privalome išnaudoti tą galimybę, nepaisydami skirtingų pažiūrų, politinių įsitikinimų ir žinybinių barjerų.
Kitos kadencijos Tarybai ir merui teks spręsti tai, ko iki šiol buvusios, o ir dabartinė valdžia nesugebėjo net pradėti – vieno didžiausių Panevėžio skaudulių – autobusų stoties likimą.
Iš dabartinių valdančiųjų girdime kalbų, kad jei nebūtų trukdę, būtų dėl stoties sutvarkymo padarę daug daugiau. Galiu atsakingai pasakyti: dėl to, kad stotis vis dar yra tokia, kokią matome, atsakomybę turi prisiimti dabartinė valdžia. Kad ir kaip mes kritikavome konservatorius praeitą kadenciją, bet paaiškėjo, kad jie, spaudžiami pilietinio judėjimo „Kartu“, dėl autobusų stoties buvo padarę viską, jog atėjusiai naujai valdžiai beliko skelbti konkursus dėl seno pastato rekonstrukcijos ir stoties prieigų sutvarkymo. Tam būtų užtekę 1,8 mln. Eur ES lėšų. Vėliausiai 2018 m. jau būtume turėję sutvarkytą autobusų stotį.
Deja, nušalintasis meras R.M. Račkauskas tą aplinkybę nutylėjo ir dabar meluoja, kalbėdamas, kad buvusi valdžia planavo tik kosmetinį remontą.
Akivaizdu, kad nušalintojo mero ambicija pastatyti naują autobusų stoties pastatą panevėžiečiams kainuos mažiausiai milijoną eurų. Tai reiškia, jog projektas, kuris galėjo būti įgyvendintas už 1,8 mln. Eur ES lėšų, jau yra pabrangęs beveik iki 3 mln. Eur ir tą skirtumą turėsime mokėti visi mes iš miesto biudžeto.
Administracijos direktorius kalba, kad tas papildomas milijonas nėra dideli pinigai, bet tegul jis parodo, kurios srities finansavimas perteklinis. Miesto biudžetas panašus į skylėtą antklodę, kurią kiekvienas bando tempti į save. Nekalbu apie tai, kad mums dar reikės skolintis pinigų įgyvendinti ES projektams pagal URBAN programą, nes jiems iš pradžių planuotų 20 mln. Eur ES lėšų irgi jau nebeužtenka.
Kažkas turi prisiimti atsakomybę dėl tokio brangiai kainuojančio vilkinimo.
Esate pats tikriausias panevėžietis – čia gimęs, užaugęs, čia ir likote gyventi. Matėte, kaip miestas keitėsi, pats prie tų pokyčių nemažai prisidėjote. Dabar vėl ateinate, kai Panevėžys ant savotiško permainų slenksčio.
Panevėžys yra mano kraujo grupė. Tai mano gimtas miestas. Visada didžiavausi, kad esu panevėžietis. Buvau su Panevėžiu, kai jis išgyveno sunkiausią laiką, kai garsėjo organizuotu nusikalstamumu. Buvau tarp tų, kurie ne tik tikėjo, bet ir prisidėjo, kad visiems mūsų mieste būtų saugiau.
Panevėžys tapo pradžia, padėjusia iš organizuoto nusikalstamumo gniaužtų išvaduoti ir kitus Lietuvos miestus. Dabar tikiu, kad Panevėžys gali tapti realios žmonių savivaldos pradžia, kur savivaldybė nebus paversta vieno šeimininko buveine, iš kurios anksčiau ar vėliau jis bus išvedamas ir pasodinamas į teisiamųjų suolą už „gerus darbus“ sau.
Tikrai panevėžiečiai gali išsirinkti tuos, kurie savo pareigos tvarkyti miestą nepateikinėtų kaip didžiausios žmonėms daromos malonės.
Mes pasitikime Panevėžio žmonėmis, todėl kviečiame: „Kurkime jaukų miestą KARTU“. Mūsų sąrašo numeris 20. Nebūkime abejingi kovo 3 dieną!
POLITINĖ REKLAMA. APMOKĖTA IŠ VISUOMENINIO RINKIMŲ KOMITETO „KURKIME JAUKŲ MIESTĄ KARTU“ RINKIMŲ SĄSKAITOS. UŽS. NR. 22489