-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Budrionių alkakalnyje supiltas pilkapis ir jo tvarkymo darbai V. ir R. Buzams gali kainuoti 16 tūkst Eur.
Panevėžio rajone spalio pabaigoje kilo precedento neturintis skandalas. Miežiškių seniūnijos gyventojas, Nevėžio bendruomenės pirmininkas, miškininkas Virgilijus Buzas ir jo žmona Rasma buvo apkaltinti kultūros paveldo objekto – Budrionių alkakalnio suniokojimu.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio skyriaus sudaryta komisija apskaičiavo, kad jų padaryta žala siekia 16 tūkst. 33 Eur. Tokį nuostolį valstybei jie padarė, anot paveldosaugininkų, savavališkai pasidarbavę alkakalnyje, tiksliau, supylę ant jo pilkapį ir pastatę akmeninį aukurą. Paveldo apsaugos specialistai dabar sprendžia klausimą, ar sutuoktinius patraukti baudžiamojon, ar administracinėn atsakomybėn, tačiau esą bet kokiu atveju jiems teks atlyginti padarytą žalą.
Rugsėjį alkakalnį apžiūrėjusiai komisijai negerų įtarimų sukėlė ir jame išpiešta penkiakampė žvaigždė. Specialistus nemaloniai nuteikė ir ant aukuro rasti ožiuko kailis ir galva.
Apstulbinti užgriuvusių nemalonumų V. ir R. Buziai tikina neturėję jokių blogų kėslų, tik norėję sutvarkyti smarkiai apleistą alkakalnį. Tačiau pagonybę išpažįstantys sutuoktiniai neigia aukoję ožiuką ir paišę penkiakampę žvaigždę. Tiesa, jie ramina, kad tas, kas ją paišė, veikiausiai pavaizdavo visai ne sovietinį, o religinį simbolį.
Pasak R. Buzienės, penkiakampę žvaigždę latviai vadina slogučio kryžiumi ir piešia ją, kad apsisaugotų nuo piktų dvasių.
„Penkiakampė žvaigždė piešiama norint paaiškinti 5 elementų – vandens, medžio, ugnies, žemės, metalo – sąveiką mūsų kūnuose ir visatoje“, – „Sekundei“ aiškino moteris.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjas Arūnas Umbrasas tvirtina, kad pastaraisiais metais tokių atvejų, kaip Budrionių kaime, Lietuvoje pasitaiko ne taip ir retai.
„Niekam ne paslaptis, kad tokie veiksmai gali būti siejami su tam tikra valstybės kaimynės politika“, – galimą grėsmę iš didžiosios kaimynės įžvelgia vedėjas.
Budrionių alkakalnis yra privačioje žemėje. Jos savininkas panevėžietis Gintaras Vėžys puikiai žino, kad joje negalima jokia ūkinė veikla. Nei jis pats, nei šalia esančią žemę iš jo nuomojantis ūkininkas Mantas Deveikis nekiša rankų prie valstybės saugomo kultūros paveldo objekto.
Aplinkosaugos specialistus nemaloniai nuteikė alkakalnyje rastos paaukoto ožiuko liekanos.
Tačiau žygeiviams, senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ nariams V. ir R. Buzams apleisto alkakalnio, kuriame jie atlieka įvairias apeigas, vaizdas draskė širdis.
Savo krašto istorija besidomintys sutuoktiniai išsiaiškino, jog kadaise už kelių šimtų metrų nuo alkakalnio buvo didelis kapinynas, o tarpukariu, apie 1925 metus, šalia Budrionių kaimo kapinių buvo kelios dešimtys 6–10 m skersmens iki 1 m aukščio pilkapių. Dalis jų buvo apgriauti, dalis sunaikinta įrengiant kaimo kapines, kasinėjant kolekcininkams. Sovietmečiu alkakalnyje buvo įrengti kaupai bulvėms laikyti.
„Per apeigas ir šventes nejaukiai jausdavomės bulvių rūsių sudarkytame kalnelyje. Jis tiesiog buvo artas perartas “, – kalbėjo R. Buzienė, prieš šešerius metus kartu su žygeiviais ir „Romuvos“ nariais pradėjusi rūpintis Budrionių alkakalnio tvarkymu.
Pagoniškų dievų garbintojai alkakalnyje suskaičiavo net 38 pusės metro pločio ir iki pusantro metro gylio duobes.
2011 metų pabaigoje moteris kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinį skyrių su prašymu leisti tvarkyti sudarkytą alkakalnį, užpilti duobes ir prižiūrėti želdinius.
Tam paveldosaugininkai pritarė, R. Buzienė turi tai patvirtinantį dokumentą, savo prašymą, ant kurio uždėtas antspaudas ir įrašytas žodis „pritarta“. Moteris mano, kad paveldo apsaugos specialistai tuomet nežinojo, kad alkakalnis yra ne valstybinėje, o privačioje žemėje.
Kad alkakalnis stovi privačioje žemėje, R. Buzienė sužinojo prieš porą metų iš Miežiškių seniūno Albino Jacevičiaus, kai kreipėsi su prašymu pagerinti susisiekimą su alkakalniu, nes prie jo nėra kelio, tenka bristi per pasėlius. Moteris prašė padaryti tiltelį per grioviu virtusį Juostino upelį ir keliuką į alkakalnį iš rytų pusės. Seniūnas atsakęs, kad be žemės savininko leidimo nieko daryti negalima. Pasak moters, ji iki šiol negavo atsakymo iš seniūnijos. Beje, žemės savininko kontaktus V. ir R. Buzai gavo tik dabar, kai kilo skandalas dėl jų alkakalnyje supilto pilkapio ir padaryto aukuro.
Matydami, kad jiems šventos vietos tvarkymo reikalai nejuda į priekį, sutuoktiniai patys ėmėsi iniciatyvos. R. Buzienė ūkininko M. Deveikio paklausė, ar neprieštarausiąs, kad jie tvarkys alkakalnį, šis sutiko. Per ūkininką sutuoktiniai sužinojo, kad tam neprieštarauja ir žemės savininkas.
Tad paskutinėmis rugpjūčio dienomis pagonys kibo į darbą. Į alkakalnį atvarytas buldozeris išstumdė žemes, išlygino duobes. Iš ūkininko lauko tvarkytojai susirinko ir į alkakalnį atsinešė akmenų, padarė aukurą. Jais apjuosė supiltą pilkapį.
„Viską darėme savo nuožiūra, remdamiesi sveiku protu ir tvarkos suvokimu. Tikriausiai ją suvokėme skirtingai, kad buvome apkaltinti tokiu vandalizmu“, – kalbėjo R. Buzienė.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjas A. Umbrasas sako, kad Panevėžio rajone toks pagoniais save vadinančių žmonių savivalės atvejis pirmas, tačiau Lietuvoje tokių būta.
Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius sako žinojęs, kad alkakalnyje renkasi pagonys ir kad V. ir R. Buzai nori jį tvarkyti, tačiau nemanęs, kad jie ims ten stumdyti žemes ar kažką statyti.
„Negerai, kad žmonės savivaliavo, išardė velėną, dabar turi didelių nemalonumų“, – kalbėjo jis.
Pasak seniūno, pirmiausia jiems reikėjo atsiklausti paveldosaugininkų ir žemės savininko. A. Jacevičiaus teigimu, pastarasis, kai V. ir R. Buzai prašė leidimo tiltui ir keliukui, sutikimo ką nors daryti jo žemėje nedavė.
G. Vėžys patvirtino tokio sutikimą nedavęs. Šį kartą jis buvo informuotas, kad alkakalnyje norima palyginti duobes, tad tam neprieštaravo.
„Nieko nežinojau apie jokias statybas. Ten negalima jokia ūkinė veikla. Jie galėjo rankomis tas duobes užlyginti, jeigu jos trukdo“, – „Sekundei“ teigė vyras.
G. Vėžys sakė neprieštaraujantis, kad jam priklausančioje žemėje vyktų pagonių religinės apeigos, jeigu jų dalyviai savo veiksmais niekam nekenkia ir nedaro žalos.
Žemę iš jo nuomojantis ūkininkas M. Deveikis sakė tik davęs sutikimą panaudoti akmenis duobėms užtaisyti, apie pilkapį ir aukuro statybą jis nieko nežinojęs.
R. Buzienė mano, jog privačioje žemėje turėtų būti įteisintas servitutinis kelias, kad šis kultūros objektas būtų pritaikytas pažintiniam turizmui.
A. Jacevičiaus nuomone, žemėtvarkininkai padarė klaidą, kad žemę, kurioje yra alkakalnis, leido susigrąžinti, nepaliko jos valstybei.
„Buvo atsiradę ir žemės, kurioje stovi Čičinsko kalnas, savininkai, tačiau jiems nebuvo leista jos atsiimti. Kai kultūros paveldo objektai stovi valdiškoje žemėje, mažiau problemų su jų priežiūra“, – kalbėjo ilgametis Miežiškių seniūnijos vadovas.
R. Buzienė, paklausta apie aplinkosaugininkų alkakalnyje aptiktas ožio liekanas, patikino, kad jie gyvūnėlio neaukoję. Pasak moters, rugsėjo 22-ąją, kaip ir kasmet, ant alkakalnio pagonys šventė rudens lygiadienio ir baltų vienybės dieną. Šventėje dalyvavo apie 20 žmonių.
Atvykę vadinamajame saulės rate jie rado nupieštą penkiakampę žvaigždę, tai jiems nesukėlė jokių neigiamų emocijų, nes pagonių religijoje ji yra apsisaugojimo nuo piktų dvasių ženklas.
„Pamanėme, kad ir be mūsų čia kažkas lankosi. Anksčiau esame radę ugnies deginimo žymių“, – pasakojo moteris.
Tą vakarą ant alkakalnio jie pirmą kartą išvydo kitą žmonių grupelę, atliekančią apeigas. Tie žmonės atsivedė baltą ožiuką, apvedė jį aplink alkakalnį, o paskui paaukojo. Pasak R. Buzienės, jie gyvulėlį paskerdė ir išsivirė iš jo apeiginį viralą.
„Romuvos“ nariai nepažįstamiesiems pasiūlė prisidėti prie jų, tačiau šie atsisakė.
R. Buzienė neneigė, kad ir jie aukoja gyvūnus, tačiau sakė, kad to niekada nedarė Budrionių šventvietėje.
„Jie išpažįsta savo tikėjimą ir mano, kad turi teisę kažką daryti privačioje žemėje, valstybės saugomame objekte be jokių leidimų. Toks požiūris nesuprantamas.“
A. Umbrasas
Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vedėjas A. Umbrasas teigia, kad V. ir R. Buzamas teks atsakyti už savavališkais veiksmais kultūros paveldo vertybei padarytą žalą.
„Beveik pusę teritorijos buldozeriu užlyginta, supiltas pylimas, apjuostas akmenų ratu. Jie aiškina, kad nieko blogo nepadarė. Jie išpažįsta savo tikėjimą ir mano, kad turi teisę kažką daryti privačioje žemėje, valstybės saugomame objekte be jokių leidimų. Toks požiūris nesuprantamas“, – kalbėjo vedėjas.
A. Umbrasas patikino, kad bet kuriuo atveju sutuoktiniams bus pareikštas civilinis ieškinys.
Inija Trinkūnienė
Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė
Mes gerbiame baltų dievus. Mūsų bendruomenė gyvūnų neaukoja. Kita vertus, niekas žmonėms to uždrausti negali. Visais laikais gyvūnai buvo skerdžiami.
Dabar aukojimo apeiga galbūt atrodo absurdiškai. Tačiau aš gerai pamenu, kaip mano tėveliai kieme skersdavo paršelius. Senais laikais gyvūno skerdimas buvo tarsi atsiprašymas. Medis pjaunamas, gyvūnas skerdžiamas norint pratęsti gyvastį. Tai nebuvo beprasmis žudymas. Dalijimasis maistu yra vienas iš aukos būdų.
Įstatymai nedraudžia aukoti. Tai žmonių pasirinkimas. Kur galima aukoti? Iki šiol nekilo toks klausimas ir nebuvo tokios problemos. Aukojama sodyboje, kur nors po ąžuolu, šventoje vietoje sukraunamas aukuras ir vyksta dievų pagerbimo ceremonijos. Žmonės tiesiog jaučia, kur yra bendravimo su dievais ar mirusiaisiais vieta.
Nemanau, kad tie žmonės iš Panevėžio rajono veikė iš piktos valios. Veikiausiai nepagalvojo, kad aukuro pastatymas gali būti traktuojamas kaip paveldo niokojimas. Mūsų bendruomenė kaip tik labai saugo gamtą ir paveldą. Esu įsitikinusi, kad jie norėjo tik gero.
