ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Ortopedą iš Panevėžio pripažino olimpinis elitas

Ortopedą iš Panevėžio pripažino olimpinis elitas

Nors žiemos žaidynės pasibaigė daugiau nei prieš savaitę, kai kas vis dar gyvena pakiliomis olimpinėmis nuotaikomis.

Ne visiems sportininkams pavyko Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse pasiekti aukštų rezultatų ar pelnyti prizines vietas, tačiau tarp mūsų vaikšto neabejotini nugalėtojai, atlikę jose labai svarbų vaidmenį. Vienas jų – panevėžietis ortopedas technikas Marius Jonelis.

Nebuvo tikras dėl pasirinkimo

„Niekada nesvajojau būti gydytoju ar tuo labiau ortopedu“, – prisipažįsta Marius, sakantis, jog visada stengėsi vengti ligoninių, į jas jam būdavo nemalonu net koją įkelti.

„Tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad pasirinkau būtent šią specialybę ir savo sprendimu esu visiškai patenkintas“, – apie lemtingus gyvenimo sprendimus atvirai kalba vaikinas.

Tiesa, baigęs mokyklą M. Jonelis dar nebuvo nusprendęs, kuriuo gyvenimo keliu toliau eiti, bet toks blaškymasis, kai esi vos aštuoniolikos, mano, jaunuoliams yra įprastas.

Marius sako kurį laiką tikrai negalėjęs apsispręsti, ko nori iš gyvenimo, turėjo įvairių minčių ir pasirinkimų. „Buvo įvairių svarstymų, norėjau savo gyvenimą sieti su sportu, o ir technologijos mane visą laiką traukė“, – sakė jis.

Marius ne veltui kaip vieną iš svarstytų pasirinkimų paminėjo sportą. Jis jau 16 metų yra karatė sportininkas profesionalas ir pripažįsta, jog tai jam ne tik fizinė veikla, bet ir gyvenimo būdas. Visgi vėliau susižavėjo ortopedija ir sugebėjo suderinti potraukį sportui su nauja profesija. „Man gera padėti žmonėms: žiūrėti į jų laimingus veidus, matyti, kaip jie ateina pas mane jau pasveikę. Tai – pagrindinis šios veiklos variklis, kuris mane labai veža“, – kalbėjo Marius.

Pasak Mariaus, žaidynėse perdien kartais tekdavo greitai padėti ir daugiau nei pusšimčiui traumas patyrusių sportininkų. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Pasak Mariaus, žaidynėse perdien kartais tekdavo greitai padėti ir daugiau nei pusšimčiui traumas patyrusių sportininkų. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Ne viskas jo rankose

Duris į olimpiadą medikui atvėrė pasaulyje pripažinta ortopedijos technikos gamintoja „Bauerfeind“, į medikų komandą pakvietusi ir panevėžietį. Jaunasis ortopedas pripažįsta, jog kvietimas buvo netikėtas, tačiau priimtas kaip naujas iššūkis. Vaikinas džiaugiasi pasirinkęs teisingą kelią ir pelnęs sportininkų pasitikėjimą.

M. Jonelis tikina, jog jo atstovaujama kompanija – pasaulio lyderė, gaminanti įtvarus, pripažintus milijonų vartotojų.

„Tikras malonumas juos pritaikyti žmonėms, nes žinai, jog tai – iš tiesų veiksminga, o žmogus jausis patogiai, bus laimingas ir patenkintas“, – kalbėjo pašnekovas.

Marius šiek tiek nuliūsta pasidomėjus, su kokiomis kliūtimis jam tenka susidurti atsakingame darbe. Vaikinas sako, jog jam norisi padėti kiekvienam žmogui, kiek leidžia jo jėgos ir kompetencija, tačiau tai ne visuomet nuo jo priklauso.

„Kompensuojamieji įtvarai neprilygsta gaminamiems „Bauerfeind“, tad man tiesiog gaila, jog ne kiekvienas gali pasirinkti aukščiausios klasės produktą“, – teigė jis.

Išgelbėti bet kokia kaina

Pasiteiravus, ar M. Jonelis lengvai rado bendrą kalbą su atletais, vaikinas patikino, jog sportininkų pasitikėjimas medikų brigada buvo absoliutus, mat visi žinojo, jog tai – profesionalai. „Tai yra ketvirtos olimpinės žaidynės, kurioje dalyvauja ši pasaulyje pripažinta kompanija. Patys komandų gydytojai mielai atiduodavo savo sportininkus į mūsų rankas ir leisdavo daryti mums tai, ką išmanome geriausiai“, – sakė Marius.

„Žaidynėse visi sprendimai yra priimami čia ir dabar. Tokio atsakymo ,,Atleiskite, bet mes jums niekuo negalime padėti“ paprasčiausiai negalėjo būti.“

M. Jonelis

Olimpiniame miestelyje dirbęs ortopedas technikas tikino, jog per žaidynes darbo netrūko. „Traumų buvo be galo daug. Per dieną mus aplankydavo apie 50 atletų, tačiau dauguma kreipdavosi profilaktiškai – gamindavome jiems įdėklus į batus, pritaikydavome kompresines kojines. Per dieną apie 10–15 sportininkų patirdavo tikrai rimtas traumas: raiščių plyšimus, riešų, kulkšnelių lūžimus“, – aiškino Marius.

Panevėžietis pabrėžė, jog Pjongčange buvo privaloma greitai reaguoti ir veikti.

„Žaidynėse visi sprendimai yra priimami čia ir dabar. Tokio atsakymo ,,Atleiskite, bet mes jums niekuo negalime padėti“ paprasčiausiai negalėjo būti. Tai didžiausias sporto renginys pasaulyje ir būdų, ieškant sprendimo, kaip greitai padėti traumą patyrusiam sportininkui, randama pačių įvairiausių“, – pasiteiravus, ar niekad iš nevilties nesinorėjo nuleisti rankų ir viską mesti, sakė Marius.

„Kartą atėjo sportininkas, nusiplėšęs kelio sąnario raiščius, o tokiu atveju net kojos negali priminti. Mes jam pagaminome tokį įtvarą, jog jis kitą dieną sugebėjo dalyvauti varžybose ir net užimti vietą dvidešimtuke. Po tokių nutikimų visa delegacija, jos prezidentas ateina tau paspausti rankos, atneša dovanų su savo šalies atributika. Tai parodo, jog mūsų darbas ten buvo labai svarbus ir mes buvome labai didelė olimpinių žaidynių dalis“, – pridūrė jis.

Marius Jonelis su Lietuvos delegacija Pjongčange. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Marius Jonelis su Lietuvos delegacija Pjongčange. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Žino ne tik Lietuvą

Aktyvus ir draugiškas medikas per olimpines žaidynes užmezgė nemažai vertingų ir įdomių naujų pažinčių.

„Mūsų bendravimas su sportininkais, kitais medikais dar normaliai net neprasidėjo, manau, dėl to, kad viskas – karštosiomis, visi bando grįžti į kasdienybę, į rutiną. Tačiau manau, kad ateityje mes tikrai bendrausime. Džiugu, kad sportininkai buvo sužavėti mano darbu, delegacijų gydytojai ar prezidentai nori palaikyti kontaktą ir ateityje gauti iš manęs maksimalią naudą“, – Marius patenkintas, kad gerokai praplėtė pažinčių ratą.

Panevėžietis sako, jog Pjongčange tik vienas kitas nežinojo, kas yra toji Lietuva.

„Labai daug žmonių žinojo, kur yra Vilnius, Kaunas, „Žalgiris“. Buvau labai nustebęs, tačiau vėliau supratau, jog Pietų Korėjos žmonės labai išprusę, apsiskaitę ir tikrai nesusipykę su geografija“, – šypsojosi M. Jonelis ir pridūrė, kad korėjiečiai žino net tai, jog žiemą Lietuvą kausto nemaži šalčiai. Nustebino pažintis su gydytoju iš Bolivijos – jis ne tik žinojo Panevėžį, bet su Mariumi net rado bendrų pažįstamų.

M. Jonelis vykstant žaidynėms spėjo ne tik dirbti, susipažinti su naujais žmonėmis, bet ir aplankyti kaimyninę Japoniją. Lietuvis atskleidė, kad pamatyti karatė gimtinę Okinavą svajojęs jau seniai, todėl, pasitaikius progai ne tik pamatyti, bet ir dalyvauti tikroje karatė dojo treniruotėje, jis nedvejojo.

Marius rado laiko karatė dojo treniruotei Okinavoje. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Marius rado laiko karatė dojo treniruotei Okinavoje. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Ateityje – galimos permainos

Iš kelionės į Okinavą įstrigo labai griežtos vietinės taisyklės. Pradedant nuo patikrinimų oro uoste, baigiant apsilankymais paprasčiausiose parduotuvėse. Net banko kortelės negalima paduoti viena ranka, turi tai daryti abiem. Marių sužavėjo tai, kad XXI amžiuje taip saugoma ir toliau plėtojama senoji japonų kultūra, įpročiai ir tradicijos. Tačiau, pasak jo, pietų korėjiečiai – draugiškesni ir atviresni žmonės už japonus, o noras padėti tarsi įaugęs jiems į kraują.

Vaikino nuomone, abi tautas sieja šilti, nesiveliantys į jokius konfliktus žmonės. „Japonijoje nemačiau nė vieno policijos automobilio ar pareigūno, vadinasi, žmonės yra tikrai aukšto intelekto, vengia prievartos, nėra linkę nusikalsti“, – susidariusį įspūdį prisiminė Marius.

Pasidomėjus, ar pats neplanuoja ateityje patraukti Rytų link, M. Jonelis buvo atviras.

„Niekada gyvenime nebesakau niekada, bet man labai gera Lietuvoje. Man patinka dirbti Lietuvoje, kelti ortopedijos paslaugų lygį, prisidėti prie darbo su jaunimu programų ir skatinti žmones nepasiduoti. Išvažiuoti visi gali, visiems lengva, bet kelti savo miesto lygį… Man tai didžiulė garbė ir aš tuo didžiuojuosi“, – sakė jis.

Ką tik iš Pietų Korėjos grįžęs panevėžietis prisipažįsta jau turintis pasiūlymą prisidėti prie vasaros olimpiadon Tokijuje vykstančių medikų. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Ką tik iš Pietų Korėjos grįžęs panevėžietis prisipažįsta jau turintis pasiūlymą prisidėti prie vasaros olimpiadon Tokijuje vykstančių medikų. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Išmoko svarbią pamoką

Žodžio kišenėje neieškantis M. Jonelis sutinka, jog tokiose svarbiose žaidynėse sportininkams, likusiai komandai svarbu palaikyti sveiką tiek fizinę, tiek psichologinę būklę. Pats vaikinas tvirtina su dideliu stresu nesusidūręs, o pasitaikiusį lengvai suvaldęs. Buvę lengva, nes visur aplink vien profesionalai. Viskas aplink buvo sutelkta, kad gautum visą reikalingą informaciją ar pagalbą, ir likdavo rūpintis tik savo darbu.

„Žaidynėse supratau: visi esame lygūs. Nesvarbu, kad esi mylimiausias atletas ir tavo varžybų istorijoje yra ne vienas aukso medalis. Traumos neišvengiamos, vieną dieną esi sveikas, o kitą, žiūrėk, jau kreipiesi pagalbos. Vis mes mirtingi“, – filosofiškai baigė pokalbį M. Jonelis.

Panevėžiečio asmenybė visam olimpinių žaidynių sportininkų elitui padarė teigiamą įspūdį, tad nenuostabu, jog Marius po truputį ima dėliotis tolesnius savo planus. Vaikinas atskleidė, jog jau turi pasiūlymą prisidėti prie vasaros olimpiados Tokijuje ir savo žiniomis bei patirtimi pagelbėti ten dalyvausiantiems sportininkams.

Komentarai

  • Taigi jis nėra medikas nei fizioterapiautas, kaip straipsnis išreiškė. Man labai keista kaip tokie žmonės yra įtraukiami į tokias svarbias/ kritines vietas.

  • kokius mokslus tas ortopedas baiges.Kokiam mieste,koki turi issilavinima?

  • Džiugu, kad yra jaunų protingų ir energingų lietuvių, kurie, turėdami tarptautinę patirtį, neemigruoja, o stato savo ateitį Lietuvoje ir darbuojasi Lietuvos pacientų labui!

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų