-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžietė Agnė Mataitienė pasakoja naktį ne juokais išsigandusi gaisro daugiabutyje. Marijonų gatvėje gyvenanti Agnė pasakoja naktį į antradienį miegamajame nakčiai palikusi lango mikroventiliaciją. Pabudusi apie 2 val. užuodė koktų dūmų kvapą. Pasak moters, įspūdis buvo toks, tarsi kažkas degintų laužą. Išėjusi į balkoną, dūmų tvaiką užuodė ir lauke.
„Tik tada supratau, kad miestas skęsta smoge. Nors arti net nėra privačių namų, bet teršalai tikriausiai plačiai pasklidę pažeme“, – pasakojo „Sekundės“ redakcijai paskambinusi A. Mataitienė.
Smogą antradienio rytą tiesiog plika akimi matė ir panevėžiečiai, gyvenantys miesto centre.
„Atsikėliau apie 7 val., saulei jau patekėjus. Man iš penkto aukšto atsiveria miesto rytinės pusės panorama. Namų stogai atrodė paskendę rūke, bet dabar nėra sąlygų susidaryti rūkui, o smogas toks, kad lango geriau neatidaryti. Tą patį vaizdą matau ir vakarais“, – pasakojo Aldonos gatvėje gyvenantis Paulius.
Kad Panevėžyje pastarosiomis dienomis oras pilnas teršalų, patvirtino Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė. Tad, anot jos, nieko nuostabaus, kad gyventojai dūmų tvaiką jaučia ir namuose.
Aukštaitijos sostinėje kovo 21-ąją kietųjų dalelių koncentracija ore siekė 54 mg/kub. m vietoje leidžiamos 50 mg/kub. m.
Didesnė oro tarša fiksuota ir kovo 19-ąją (77 mg/kub. m), kovo 2 dienomis (57 mg/kub. m).
O antradienio ryte Panevėžio centre esanti matavimų stotis rodė išties didelę taršą – 74,26 mg/kub. m. Teršalai mieste dar nebuvo išsisklaidę ir vakar popiet – matavimų stotis rodė net 79 mg/kub. m kietųjų dalelių.
Pasak R. Taučikienės, didelės oro taršos priežastys – nepalankios meteorologinės sąlygos ir vadinama pakeltoji tarša. Esant labai sausam orui, pravažiuojantys automobiliai pakelia nuo žemės dulkes. Negana to, vis dar esant šaltoms naktims, žmonės namus šildosi kūrendami krosnis.
„Rytais Panevėžyje jaučiamas smogas, nes sąlygos išsisklaidyti teršalams dabar itin nepalankios“, – sako specialistė.
„Paprastai pavasarį kovo mėnesį lyja arba sninga, o dabar jau dvi savaitės be lietaus, be sniego.“
R. Taučikienė
Anot jos, Panevėžio gatvės nuolat šluojamos jas drėkinant, tačiau visų išvalyti dar nespėta. Po žiemos gatvėse susikaupęs purvas valytas net ir savaitgalį. Gatvių prižiūrėtojams darbus lėtina naktimis paspaudžiantys šalčiai, dėl to anksti ryte imtis drėgno gatvių valymo neįmanoma.
Pasak R. Taučikienės, šis pavasaris – išskirtinai sausas.
„Paprastai pavasarį kovo mėnesį lyja arba sninga, o dabar jau dvi savaitės be lietaus, be sniego“, – pastebi Savivaldybės atstovė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė sako, kad šiek tiek didesnio lietaus Panevėžyje galima tikėtis nebent pirmadienį. Tiesa, jau pradėjo pūsti truputį stipresnis vėjas, tad jis kiek prasklaidys teršalus.
Sinoptikės teigimu, paskutinį kartą Panevėžyje lijo daugiau, nei prieš dvi savaites, tai yra kovo 9-ąją. Šis lietus nebuvo gausus: naktį iškrito apie 2 mm, o dieną – iki 0,3 mm kritulių.
Pasak I. Daunoravičiūtės, šiek tiek gausesni krituliai Panevėžį turėtų pasiekti pirmadienį.
„Gausaus lietaus nebus“, – sako sinoptikė.
Šiomis dienomis panevėžiečiams tenka kvėpuoti smogu – kietųjų dalelių koncentracija ore gerokai viršija leistiną normą. P. Židonio nuotr.
Šiomis dienomis Panevėžyje besilaikančios kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių, biologinių komponentų (alergenų, mikroorganizmų).
Didesnės kietosios dalelės paprastai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, dažniausiai sukelia kosulį ir čiaudulį, o smulkiosios patenka į plaučius, kraują ir gali paveikti ne tik kvėpavimo, bet ir kraujotakos sistemos organus, pabloginti vidaus organų funkciją, apsunkinti lėtinių ligų eigą.
Kaip praneša Visuomenės sveikatos centras, dėl savo kompleksinės cheminės ir fizinės sudėties, kietosios dalelės gali sukelti ir specifinį poveikį sveikatai, būdingą konkrečiai cheminei medžiagai, esančiai jų sudėtyje. Kai kuriems žmonėms oro tarša itin kenksminga. Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, taip pat sergantieji astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis.
Ūmus teršalų poveikis dažniausiai gali pasireikšti akių, nosies ir gerklės dirginimu, dusuliu, kosuliu, kvėpavimo takų alerginėmis uždegiminėmis reakcijomis.
Esant padidėjusiai oro taršai rizikos grupei priklausantiems asmenims patariama verčiau likti namuose, o jei tai neįmanoma, lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), dėvėti veido apsaugos kaukes ar respiratorius.
