-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Na ko gi kito galima tikėtis iš žiemos sezono, jei ne nuolatinės niūrumos. Kad ir kaip įgriso amžina tamsa, kad ir kaip blogai jaučiatės, tačiau viskas labai natūralu. Saulės trūkumas paveikia hormonų apykaitą, o tai turi įtakos intelektui, atminčiai, judesių koordinacijai ir, žinoma, nuotaikai.
Keletą mėnesių daugiausia laiko mes praleidžiame uždarose patalpose – dėl deguonies trūkumo atsiranda mieguistumas, ima skaudėti galvą, sausas oras išdžiovina nosiaryklės gleivinę. O kur dar judėjimo trūkumas.
Žodžiu, žiemos statistika liūdna: apie 60 proc. žmonių jaučia nuolatinį nuovargį, 30-iai proc. žmonių paūmėja lėtinės ligos, kas penktas serga peršalimo ligomis.
Metas susiimti, pradėti reikia nuo savo nuotaikos. Permainų siekite neskubėdami. Prabudus ryte tingisi daryti mankštą? Tačiau atlikti keletą energingų judesių juk galima prisiversti. O paskui – kontrastinis dušas.
Iš pradžių pakaks tik vieną kartą pakeisti vandens temperatūrą, kontrastinio dušo procedūrą ilgindami palaipsniui per mėnesį pasiekite reikiamą laiką. Ši procedūra pagreitins medžiagų apykaitą, kraujas ims cirkuliuoti greičiau – jūs greitai pastebėsite, jog tampate žvalesni.
Klasikiniai būdai atsikratyti blogos nuotaikos – vaikščiojimas po parduotuves ir malonių dalykų pirkimas, ėjimas į svečius, teatrą ar kiną. Tai žino visi. O ko nederėtų daryti žiemos sezonu?
Nereikia užsiimti tokiais darbais, kurie pareikalaus didelės emocinės įtampos, pavyzdžiui, pradėti namuose remontą arba pirkti ar parduoti butą.
Jei ketinate mesti rūkyti – žiema ne pats geriausias metas. Juk patirsite papildomą stresą, blogo įpročio bus lengviau atsikratyti, jei kuriam laikui tai atidėsite. Stenkitės daryti mažiau kasdienių smulkių klaidų: pirmiausia vakarais nesėdėkite prie kompiuterio, gerai išsimiegokite.
Yra puikių imunitetą stiprinančių produktų, tokių kaip ežiuolės, spanguolės, ožkos sūris, medus. Reikia rūpintis žarnynu: stenkitės valgyti kuo daugiau žalių daržovių, o jei valgote mėsą, geriau ją gaminti garuose arba virti. Taip pat labai sveika per dieną suvalgyti po 2–3 žalius obuolius, tai labai naudinga virškinimui.
Dar vienas būdas pagerinti nuotaiką – suteikti džiaugsmo raumenims. Šiuo terminu fiziologai apibūdina organizmo būklę, kai juntamas jėgų antplūdis. Jei raumenys negauna reikiamo krūvio, blogiau funkcionuoja vidaus organai, mažiau įkvepiama oro, organizmas negauna reikiamo kiekio deguonies, prasideda grandininė negalavimų, o vėliau ir ligų reakcija.
Kaip nudžiuginti raumenis ir kūną? Sporto salė, baseinas – žinoma, gerai, bet reikia pajudėti ir gryname ore.
Jei gamta leidžia, pasinaudokite sniegu ir susiruoškite paslidinėti ar pačiaužyti. Kai sniego nėra, galima tiesiog užsiimti šiaurietišku vaikščiojimu su lazdomis ar tiesiog pavaikščioti keičiant ėjimo tempą.
Judėjimas – geros savijautos pagrindas, tačiau tai dar ne viskas.
„Pasakyk man, ką tu valgai, ir aš pasakysiu, kas tu.“ Šį žinomą aforizmą reikėtų papildyti: kada valgai ir kiek. Pereinamuoju laikotarpiu nuo žiemos prie pavasario mitybos ritmas itin svarbus. Stenkitės, kad pertraukos tarp valgymų nebūtų ilgesnės nei 4–5 valandos: alkis sukelia funkcinių virškinimo sutrikimų, taip pat lemia lėtinių skrandžio ir virškinimo trakto ligų, tokių kaip pankreatitas, cholecistitas, opos, paūmėjimą. Blogos nuotaikos apimti nesistenkite ką nors suvalgyti – ji pasitaisys neilgam.
Vartokite daugiau karšto maisto: karštų sriubų, daržovių troškinių, žaliosios arbatos, tai padės pasijusti žvalesniems. Racione turi būti daug baltymų turinčio maisto, gebančio suteikti daug energijos: mėsos, žuvies.
Tačiau dešrų ir dešrelių derėtų atsisakyti, jose gausu paslėptų riebalų, nuo kurių galite priaugti nereikalingų kilogramų. Daugiau valgykite rūgštaus pieno produktų, juose ne tik gausu lengvai pasisavinamų baltymų, jie saugo žarnyno florą, vadinasi, ir mūsų imunitetą. Nuotaiką gerina juodasis šokoladas, pravartu užkąsti džiovintų vaisių, riešutų.
Persirgęs gripu žmogus kurį laiką jaučia jėgų stygių, bendrą silpnumą, skundžiasi prislėgta nuotaika. Tam, kad organizmas visiškai atgautų jėgas, turi praeiti ne viena savaitė.
Todėl po sunkių infekcijų patartina padėti savo organizmui: ilsėtis, laikytis tausojamojo darbo ir poilsio režimo, vartoti sveiką vitaminingą maistą. Ne pro šalį būtų gerti organizmą stiprinančių vitaminų.
Žmonėms, linkusiems vos pakilus iš ligos patalo skubėti į darbą, tenka priminti, kad persirgus ūmine infekcine liga organizmo apsauginės jėgos yra nusilpusios, todėl tai gali lemti įvairias virusines infekcijas, tarp jų peršalimą, gripą arba gerklės uždegimą.
Visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimas – nuolatinis stresas. Tačiau ne kiekvieną stresinę situaciją žmogus sąmoningai suvokia. Mat jo organizmas taip sutvarkytas, kad savarankiškai neutralizuotų streso sukeltas pasekmes. Tačiau vieną dieną gali pristigti adaptacinių nervų sistemos galimybių. Tuomet organizmas nesugeba prisitaikyti ir pasireiškia daugybė varginamų simptomų: nuovargis, miego sutrikimas, emocinės būsenos pablogėjimas ir net depresija.
Mažakraujystė – lėtinė liga, dėl kurios sutrinka gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos. Šios ligos priežastys ir eiga gali būti pačios įvairiausios. Sergant bet kuria mažakraujystės forma lengviausiai atpažįstamas ankstyvasis simptomas – nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas.
Itin susirūpinti savo sveikata patartina jaunoms moterims, nes dažnai mažakraujystė joms išsivysto laikantis griežtos dietos, daug sportuojant, nėštumo metu.
Jei mažakraujyste susergama dėl kai kurių mineralų stokos žmogaus organizme, ji nesunkiai pagydoma vartojant specialius maisto papildus arba valgant visavertį maistą. Tačiau šia liga susirgus dėl tam tikrų patologinių procesų, būtina gydytojo pagalba.
Dabar daug kalbama apie depresiją, todėl būdingus šiai ligai požymius žino beveik visi žmonės.
Pagrindiniai depresijos simptomai – prislėgta nuotaika, darbingumo sumažėjimas, gyvenimo džiaugsmo praradimas. Požymiai ryškesni rytą.
Ligonis pastebi, kad negali susikoncentruoti, pablogėjo miegas ir apetitas, pabunda labai anksti, be priežasties susigraudina arba susierzina.
Savaime suprantama, minėtus simptomus gali sukelti ir kiti negalavimai. Tačiau dėl visa ko vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir įsitikinti, kad tai – ne depresija. Ilgai nekreipiant dėmesio ši liga vis labiau įsisenėja ir yra sunkiau ją išgydyti.
