Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtina, kad prezidentas, kaip ir premjerė, yra atsakingas už ministrus, ir jo spaudimas D. Kreivio klausimu galėtų padėti apsispręsti „dvejojančiai premjerei“ dėl energetikos ministro likimo Vyriausybėje.
„Prezidentas yra atsakingas už ministrus, taip pat, kaip ir premjerė. Prezidentas, kol kas, dabar matome, kad tyli. Ta tyla reiškia, kad jis iš esmės pritaria tam, ką daro ministrai. Čia prezidento spaudimas ir ryžtinga politika padėtų apsispręsti dvejojančiai premjerei“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
„(Jo atstatydinimui – ELTA) mes tiesiog balsų neturime, yra maksimum 67, jų neužtenka interpeliuoti ministro. Yra tik vienas būdas, tai prezidento pozicija. Dabar viskas prezidento ir premjerės rankose“, – pridūrė jis.
Politiko manymu, jeigu prezidentui kyla klausimų dėl ministrų veiklos ir jis mato kažkokių problemų, G. Nausėda turėtų veikti aktyviau, tačiau, jeigu jį tenkina ministrų veikla, tokiu atveju aktyvumas nėra reikalingas.
„Buvo pasakytos išlygos skiriant D. Kreivį, kad „aš žiūrėsiu taip, kaip dar niekas nežiūrėjo“, kažkokį ten pareigūną turės energetikos ministras, kad jį prižiūrėtų, bet dabar tai persikėlė žemyn. Jau yra viceministrų lygmuo, ir (finansų – ELTA) ministrė įjungus lygiai tokią pačią plokštelę, kad nieko tokio čia nėra ir viskas čia gerai. Kaip jie mėgo frazę kartoti, tai dabar ji labai limpanti, kad viskas yra pagal įstatymą. Viskas pamiršta ir čiulbama kaip reikia, – sakė ekspremjeras.
S. Skvernelio pozicijai pritaria ir Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, pabrėždamas, kad prezidento aktyvesnio vaidmens trūksta ne tik dėl D. Kreivio, bet ir kitų ministrų veiklos.
„Prezidento visos Vyriausybės istorijoje tikrai trūksta. Šiai dienai visi šneka, kad opozicija kažko nepadaro, bet prezidentas lygiai taip pat, kaip ir premjeras, neša atsakomybę už Vyriausybės veiklą. Ir kai prezidentas tyli dėl Navicko, kuriuo nepasitiki visa žemdirbių bendruomenė, kai prezidentas tyli dėl Bilotaitės istorijos ir dėl Kreivio, tai tikrai keista“, – aiškino V. Fiodorovas.
„Darbietis“ tikina, kad prezidentas turėtų veikti ir nenešti „šešėlio ant savo darbo“, nes jo atsakomybė tolygi premjerės atsakomybei.
„Prezidentas tikrai turėtų šiose istorijose veikti ir tikrai neturėtų bet kokio šešėlio ant savo darbo nešti. Lygiai tokią pačią atsakomybę turėtų nešti, kaip ir premjerė. Jis tikrai turėtų pasisakyti ir reikalauti persikrauti Vyriausybei ir galvoti apie tam tikrus pasikeitimus. Negali būti tokio visiško nejautrumo, kai visuomenei kyla klausimai, o ministrai dirba kaip niekur nieko“, – tvirtino Seimo narys.
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, skirtingai, negu kiti kolegos iš Seimo opozicijos, kritikos Prezidentūrai vengė. Pasak jos, Prezidentūra išsakė, kad laukia Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo ir po jo, socialdemokratės manymu, prezidento pokalbiai su D. Kreiviu neišvengiamai įvyks.
„Matau, kad Prezidentūra išsakė, jog laukia kokia bus situacija, koks sprendimas iš VTEK ir, ko gero, pokalbiai tam tikri iš prezidento neišvengiamai bus. Ypač dabar, kai D. Kreivys pareiškė, kad nemato reikalo deklaruoti, vadinasi šioje Vyriausybėje elgiasi kaip nori. Čia turi būti atsakomybė ir premjerės Šimonytės, kartais nebegalima elgtis taip, kaip dabar yra elgiamasi“, – tikino V. Blinkevičiūtė.
Ji aiškino nenorinti prezidento kritikuoti ir jam nurodinėti kaip elgtis, o G. Nausėda, jos nuomone, mato, kad ministras elgiasi netinkamai ir prieš jį kokių nors veiksmų bus imtasi.
„Pagyvensime, pamatysime, galbūt tai bus padaryta greitoje ateityje. Galbūt (prezidentas – ELTA) laukia iš ministro paties kažkokio supratimo ar susipratimo, bet vargu ar jo sulauks. Šiuo atveju reiktų imtis griežčiausių dalykų, dėl ministro galimybės toliau dirbti“, – pabrėžė politikė.
Opozicijos atstovai mano, kad po kilusio dar vieno skandalo, susijusio su ministro D. Kreivio veikla, jis darbo Vyriausybėje tęsti nebegali ir geriausias sprendimas būtų jo paties atsistatydinimas.
LSDP vadovė V. Blinkevičiūtė aiškina, kad energetikos ministras privalo deklaruoti santykį su „Ignitis grupe“, siekdamas skaidrumo. Tačiau, anot jos, būtų geriausia, kad D. Kreivys pats suprastų, jog nebegali būti ministru.
„Iš tikrųjų lipama antrą kartą ant to paties grėblio, taip jau buvo 2011 m., kai jis buvo ūkio ministru ir tada jau supainiojo viešus ir privačius interesus bei turėjo palikti ministro postą. Antrą kartą, mano supratimu, jis nepasimokė iš to ir mane netgi stebina, kad galbūt jis net neturėjo būti skiriamas ministru, nebent konservatoriai daugiau neturi žmonių. Dabar geriausias būtų sprendimas, kad jis pats suvoktų ir išeitų. Būti ir verslininku, ir politiku neišeina“, – aiškino socialdemokratė.
„Kuo ilgiau bus toks neapibrėžtumas, vėlavimas, tuo bus didesnis nepasitikėjimas apskritai politika ir politikais, o tai nėra gerai“ – pridėjo ji.
Dėl energetikos ministro atsistatydinimo V. Blinkevičiūtei pritarė ir „darbietis“ V. Fiodorovas, tvirtinęs, kad klausimų kelia ne vieno D. Kreivio veikla šioje Vyriausybėje.
„Turime istorijų ir už menkesnius klausimus, iškeltus ministrus, atsistatydinimo. Man apskritai kyla klausimų dėl ministrų veiklos, Bilotaitės, Navicko. Ir tokia pozicija, kad mes dirbsime iki galo nepaisant to, kad premjerė neprisiima už ministrus atsakomybės, nors yra įsipareigojusi tą daryti net už menkiausius iškylančius klausimus ministrams… (Premjerė – ELTA) Ryškiai nesusitvarko su savo Ministrų kabinetu ir aš įsivaizduoju, kad jai yra galvos skausmas turint tokį vaikų darželį pas save, kurie veikia nekreipdami dėmesio į tai, kaip iš tikrųjų turi veikti“, – tvirtino Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas.
„Kai žmonėms kyla klausimų, kodėl jie turi mokėti tiek daug už elektrą, ir įmonės netiesioginis akcininkas, bet vis tiek naudos gavėjas, ministras pasako „viskas čia normaliai, taip ir turi būti“, tai akivaizdus viešųjų ir privačių interesų derinimo konfliktas susidaro. Klausimų yra ir ministras turi į juos atsakinėti“, – pridūrė jis.
Parlamentaro nuomone, jau prieš tai vykusios interpeliacijos metu D. Kreivį išgelbėjo tai, kad valdantieji turi pakankamai balsų ir balsavimas nebuvo slaptas, tačiau nepavykusi interpeliacija neparodo, jog ministras darbą atlieka tinkamai. Anot jo, dar gali pasirodyti įvairių istorijų, susijusių su energetikos ministro veikla.
„Kad tų „galų“ išlys, net neabejoju, nes ministro tokie veikimo būdai. Tikrai manau, jog tų „galų“, visokiausių klausimų ir visokiausių istorijų su šiuo ministru ir ministerija iškils, tai faktas“, – sakė V. Fiodorovas.
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas taip pat pažymėjo, kad „darbiečiai“ kviesis D. Kreivį pokalbiui į frakcijos posėdį, jog jis pasiaiškintų dėl savo veiklos, nes tai jau yra eilinė situacija, kai energetikos ministras įsivelia į skandalus.
„Mes bandysime Kreivį pasikviesti į savo frakciją, kalbėtis apie tai, čia jau eilinė Kreivio situacija pasiaiškinant dėl to, ką jis daro. Faktas, kad reikia deklaruoti (santykius su „Ignitis grupe“ – ELTA), turime didesnių skandalų kilusių dėl nedeklaruotų viešų ir privačių interesų. Kildavo kur kas didesnis skandalas ir didesnis sujudimas visuomenėje, ypač žiniasklaidoje, negu Kreivio atveju“, – tikino V. Fiodorovas.
„Nemanau, kad yra gera situacija arba natūrali situacija, jog net nebūtų verta dėmesio, kai turime ministrą, viceministrus, kurie yra „Igničio“ akcininkai, kurie gauna iš to vienokį ar kitokį pelną ir kontroliuoja, kaip įmonė veikia“, – pridėjo jis.
Portalas lrt.lt antradienį skelbė, kad prieš dvejus metus pradėtas „Ignitis grupės“ akcijų viešasis platinimas siekiant pritraukti investuotojų tapo patraukliu sprendimu kai kuriems politikams. Akcijų turi bei dividendus gauna ir „Ignitis grupę“ tiesiogiai kuruojantis finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Tačiau jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą – tebesitęsiantis ryšys su bendrove nebuvo paviešintas iki tol, kol apie tai pasiteiravo LRT Tyrimų skyrius. Tarp „Ignitis grupės“ akcininkų – ir su energetikos ministru D. Kreiviu susijusi įmonė.
Tyrime nurodoma, kad „Ignitis grupės“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“, kurią kontroliuojančios bendrovės „Catus“ 40 proc. akcijų turi ministras.
Antradienį paskelbtame tyrime teigiama, kad tinkamai akcijų nedeklaravo ir finansų viceministras G. Norkūnas.
Visgi premjerė Ingrida Šimonytė stebisi, kodėl dėmesio centre atsidūrė faktas, kad energetikos ministras viešai nedeklaravo, jog su juo susijusi įmonė turi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ akcijų.
Tuo tarpu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad antradienį buvo labai aiškiai deklaruota, jog su D. Kreiviu susijusi įmonė, turinti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ akcijų, yra ne Energetikos ministerijos pavaldume. Pasak jo, tai rodo, kad D. Kreivys net teoriškai neturi įtakos „Ignitis grupei“.
Vis tik Prezidentūra aiškina, kad tokia situacija energetikos krizės laikotarpiu sukuria neigiamą valstybinių institucijų įvaizdį, jog šios siekia pasipelnyti iš neskaidrios veiklos, o jų tarnautojai siekia pasipelnyti kriziniu laikotarpiu.
Komentarai
Dviveidis melagis- — gerovės valstybė