M. GARUCKO nuotr.

Nuteistosioms veriasi viltis išeiti į laisvę

Nuteistosioms veriasi viltis išeiti į laisvę

Valdantiesiems svarstant, kad valstybės šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga reikėtų suteikti amnestiją, dalis kalinių jau ir Panevėžyje nekantriai laukia į laisvę atsiveriančių vartų.

Jei įstatymas būtų priimtas toks, koks siūlomas, laisvės anksčiau laiko galėtų tikėtis apie vienuolika Panevėžio pataisos namų nuteistųjų. Dar maždaug keturiolikai galėtų būti sutrumpintas bausmės laikas.

Laukia amnestijos

Pagal šiuo metu registruotą projektą, nuo bausmės būtų atleidžiamos iki šešerių metų nelaisvės nuteistos nėščios bei nepilnamečių vaikų turinčios moterys. Taip pat amnestija būtų pritaikyta nuteistosioms iki trejų metų nelaisvės, jei jos vyresnės nei 65 metų arba turi vidutinį ar sunkų neįgalumą, arba nusikaltimus padariusios būdamos nepilnametės. Kitoms – nėščioms bei nepilnamečių vaikų turinčioms moterims, taip pat padariusioms nusikaltimus dėl neatsargumo – bausmės laikas galėtų būti sumažinamas.

Amnestija nebūtų taikoma nuteistiesiems iki gyvos galvos, recidyvistams, nuteistiems daugiau nei 10 metų nelaisvės už tyčinius nusikaltimus, teistiems už nusikaltimus laisvės atėmimo vietose, nuteistiems lygtinai. Siūloma, kad amnestija būtų taikoma nuo spalio už nusikaltimus, padarytus dar iki šio įstatymo projekto registravimo, tai yra liepos 1 dienos. Tiesa, šiuo metu Seime diskutuojama ir apie tai, kad kai kurios siūlomos nuostatos dėl paleidžiamųjų gali būti diskriminacinės.

Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Vladislovo Navicko teigimu, jeigu įstatymas būtų priimtas toks, koks siūlomas, liepos pabaigos skaičiavimais, laisvę išvystų vienuolika nuteistųjų ir dar 14-ai sutrumpėtų bausmės laikas. Šie skaičiai gali kiek pakisti.

Šiuo metu Panevėžio pataisos namuose kali 247 nuteistosios. Pasak V. Navicko, skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje amnestija paliestų apie 250 asmenų. Jis pastebi, kad anksčiau buvusios amnestijos apėmė platesnį asmenų ratą.

Pirmoji amnestija paskelbta 1990-aisiais atkūrus valstybę. Amnestijos buvo ir 1993, 1995, 1996, 1998, 2000 ir 2002 metais.

Namas Rožyne neištuštės

Nors amnestija paliestų nėščias nuteistąsias ir mamas, visgi nemanoma, kad Rožyno mikrorajone įrengti nuteistosioms skirti Vaiko ir motinos namai ištuštės.

„Ten gyvena nubaustosios už skirtingus nusikaltimus. Manome, kad ir po amnestijos ten tikrai liks gyventojų“, – sako V. Navickas.

Amnestija nepaliestų ir nuteistųjų už sunkius nusikaltimus. Pasak V. Navicko, jei įstatymas būtų priimtas, speciali komisija vertintų, kas į ją gali pretenduoti. Asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas galėtų būti netaikomas. Be to, paleidžiamos į laisvę moterys būtų prižiūrimos Probacijos tarnybos.

Naujoji amnestija būtų skelbiama po šešiolikos metų pertraukos – paskutinė buvo 2002 metais.

„Nuo to laiko daugiau amnestijų nėra buvę. 2012 metais keitėsi pati tvarka, kaip nuteistosios paleidžiamos lygtinai“, – sako V. Navickas.

Dalis sugrįžo

Skaičiuojama, kad iki šiol amnestija buvo taikoma septynis kartus. Pirmoji paskelbta 1990-aisiais atkūrus valstybę. Amnestijos buvo ir 1993, 1995, 1996, 1998, 2000 ir 2002 metais. Paprastai jos skelbiamos tam tikromis progomis. Tiesa, dalis tokių iniciatyvų liko neįgyvendinta. Pavyzdžiui, 2009 metais amnestijai Lietuvos tūkstantmečio proga nebuvo pritarta. Didžiausia amnestija buvo 2000-aisiais, kai asmenų, kalinčių laisvės atėmimo vietose, sumažėjo kone 40 procentų. Tiesa, netrukus laisvės atėmimo įstaigos vėl pasipildė daugiau nei 30 procentų nuteistųjų, o dauguma jų sudarė išleistieji į laisvę dėl amnestijos.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų