Per Panevėžį tekantį Nevėžį nuo sausros gyventojai siūlo gelbėti Šventosios upės sąskaita. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Nusekusios upės dirbtinai negaivins

Nusekusios upės dirbtinai negaivins

Gyventojams, norintiems džiaugtis Nevėžio teikiama atgaiva, telieka su nostalgija prisiminti laiką, kai jį savo vandeniu maitino Šventoji.

Dabar tokia išeitis gelbėjant nusekusį Nevėžį būtų nebeįmanoma ne vien dėl finansinių dalykų, bet ir dėl Europos Sąjungos aplinkosauginių draudimų.

Panevėžio rajono Velželio kaimo gyventojas Jonas pasakoja pastaruoju metu stebintis, kaip Nevėžyje sparčiai mažėja vandens. Pasak jo, apžėlusioje upėje nusimaudyti dabar galėtų nebent tik vaikai, sulindę į kokią duobę. Vyrą piktina, kad nors kas vasarą pasigirsta pranešimų apie dėl deguonies stygiaus Nevėžyje gaištančias žuvis, realių žingsnių gelbėti upę nematantis. Jono manymu, tam reikėtų atkurti kadaise buvusią sistemą, kai Nevėžis ties Kavarsku buvo papildomas Šventosios upės vandeniu.

„Ten yra kanalas, veikė siurblinė. Tada Nevėžio upėje nuolat buvo vandens. Kodėl to neatgaivinti?“ – klausia Jonas.

Anot jo, pramonei dabar gal ir nebereikia papildomo vandens, tačiau sraunesnė upė būtų gerai gyventojams, be to, galbūt suklestėtų vietos turizmas. Jonas svarsto, kad atgaivinant siurblinę pinigais galėtų prisidėti visos savivaldybės, per kurias teko Nevėžis.

„Jei susidėtų visi, kaip kad įgyvendinant siauruko projektą, kodėl neatgaivinti apdainuojamo Nevėžio? Su Lėvens upe blogai, ir čia jau nieko nepakeisi, o dėl Nevėžio būtų galima ką nors padaryti. Juk atkuria dar ne tokius projektus – jūras sujungia“, – svarsto rajono gyventojas.

Visą straipsnį skaitykite liepos 21 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje. 

Galerija

Komentarai

  • Gera mintis . Tikrai gera! Įkelkit visą straipsnį. Suintrigavot ir palikot.
    Atgaivinkim Nevėžį! Kiek žmonių taptų laimingais.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų